Vertė siejama su ekonominiu pajėgumu
 
Kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius, VDU Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Artūras Tereškinas, šiandien iš vyrų Lietuvoje tikimasi gana prieštaringų dalykų. Viena vertus, vis dar gana gajus tradicinis vyriškumo scenarijus: vyras turi būti stiprus, savarankiškas, finansiškai stabilus, turėti gerą darbą, gebėti pasirūpinti šeima, nepalūžti susidūręs su sunkumais. Kita vertus, iš šiuolaikinio vyro jau tikimasi, kad jis bus rūpestingas partneris ir tėvas, gebės kalbėti apie jausmus, dalysis namų ir vaikų priežiūros darbais, bus empatiškas.
 
„Kitaip tariant, senasis reikalavimas būti „kietam“ niekur nedingo, bet šalia jo atsirado reikalavimas būti jautriam“, – sako A.Tereškinas, atkreipdamas dėmesį į įvairių apklausų duomenis. Pavyzdžiui, 2024 m. „Eurobarometro“ duomenimis, 57 proc. Lietuvos gyventojų sutiko, kad svarbiausias vyro vaidmuo yra uždirbti pinigus, palyginti su 42 proc. Europos Sąjungos vidurkiu. Vadinasi, Lietuvoje vyro vertė stipriai siejama su jo ekonominiu pajėgumu.
 
Didžiulis paslaugų tik vyrams poreikis
 
A.Grižas sako, kad į juos kreipiasi daug vyrų. „Nors mes esame pats sėkmingiausias kada nors buvęs Baltijos šalyse vyrų projektas, pasiekiame vos 1,5 proc. vyrų, kuriems reikėtų tokios pagalbos. Skaičiuojama, kad apie dvidešimt procentų visų vyrų populiacijoje turi vienokių ar kitokių emocinių, artumo iššūkių“, – akcentuoja jis.
 
Pašnekovas mano, kad norinti pritraukti dar daugiau stipriosios lyties atstovų reikia daugiau ir įvairesnių paslaugų, inovacijų. Svarbiausia, kad vyrai apskritai išdrįstų ateiti. Didesnė tikimybė, kad jie prisijungs prie grupės, kurioje bus tik vyrai. „Tai mažiau stigmatizuoja ir labiau atliepia vyrų poreikį patirti saugų bendrumą, socializaciją su kitais vyrais“, – teigia A.Grižas.
 
Pozityvus vyriškumas
 

Kiek yra žmonių, tiek gali būti ir skirtingų požiūrių į vyriškumą. „Jeigu reikėtų vienu žodžiu pasakyti, kaip šiandien suvokiamas vyriškumas, sakyčiau, kad jis vertinamas neigiamai. Jeigu į „Google“ ar kokią kitą paiešką įvesite žodį vyriškumas, greičiausiai gausite daug atsakymų, kur bus kalbama apie toksišką vyriškumą, apie neveikiančias ir destruktyvias lyčių normas“, – aiškino judėjimo „Gentys“ bendraįkūrėjas Antanas Grižas.

 
Anot jo, reikia kritikuoti neveikiančius, senus ir atgyvenusius stereotipus, kad vyrai negali rodyti emocijų, verkti, turi visą laiką būti tvirti. „Šiuo metu visuomenei labiausiai trūksta pozityvios alternatyvos, kuri būtų vyrams priimtina ir patraukli. Trūksta pozityvaus vyriškumo paveikslo. Apie tai komunikuojama nepakankamai“, – įsitikinęs pašnekovas.
 
„Jeigu mes kritikuojame vyriškumą, bet neduodame alternatyvos pozityviam vyriškumui, atsiranda susipriešinimas. Ir tai skatina vyrus radikalizuotis. Todėl svarbu pateikti pozityvaus vyriškumo pavyzdžius“, – sako genčių bendraįkūrėjas, kalbėdamas apie pastaruoju metu Europoje ir kitur pasaulyje stebimą tendenciją, kai vyrai pereina prie kraštutinių ir itin seksistinių pažiūrų. 
 
„Mano įsitikinimu, radikalizacija yra kaip virusas, bet virusas paveikia tik tuos, kurie yra pažeidžiami, turi žemą imunitetą. Patys pažeidžiamiausi radikalizacijai žmonės yra tie, kurie stipriai emociškai izoliuoti ir turi rimtų socialinių bei emocinių problemų“, – sako A.Grižas.
 
Pasak jo, būtent todėl svarbu kurti paslaugas, kurios padėtų pasiekti tuos vyrus ir pasiūlytų jiems konstruktyvią, pilietišką ir pagarbią alternatyvą: „Tai dar vienas argumentas, kodėl šiandien svarbu kalbėti apie pozityvų vyriškumą, ne tik jį kritikuoti, nes vyrams, kaip dirbdami su gentimis matome, tikrai labai svarbu pozityvi lyties tapatybė“, – pabrėžia psichologas.

„Gentyse mes akcentuojame tris pozityvaus vyriškumo tris kriterijus: būti autentiškam, būti motyvuotam ir būti ryšyje“, – sakė psichologas. Jis paaiškino, kad siekis būti autentiškam – tai būti tikram, neapsimetinėti, nebūti su kauke, nemeluoti sau ir kitiems. Būti motyvuotam – tai ieškoti veiklų, kurios patinka, kur jaučiama prasmė, rūpintis savimi. Trečia – būti ryšyje, t. y. ne izoliacijoje, mokėti būti su žmonėmis, eiti į emocinį intymumą, atsiverti, dalintis, kalbėtis.
 
Stereotipai vis dar gajūs
 
A.Tereškinas sutinka, kad stereotipas, neva vyrai neverkia, vis dar egzistuoja. Vyrams vis dar paprasčiau demonstruoti pyktį, įniršį, neapykantą nei baimę, bejėgiškumą ar užuojautą, nes pastarieji jausmai laikomi nevyriškais.
 
Vyrai, ypač vyresni, dažnai neturi pakankamo emocinio raštingumo, kad išreikštų savo silpnumą ar kreiptųsi pagalbos. Jie gėdinasi prisipažinti, kad nebegali susitvarkyti su gyvenimo problemomis ir kad jie jaučiasi vieniši. Tačiau, anot A.Tereškino, reikėtų vengti apibendrinimo, mat jaunesni vyrai Lietuvoje daugiau dėmesio kreipia į savo psichologinę savijautą, emocinius santykius ir drįsta užsiimti terapija. „Taigi, galima sakyti, kad judama tolyn nuo senų stereotipų, bet šis judėjimas tebėra gana lėtas“, – sako profesorius.
 
Vyras vienu metu gali ir būti vyriškas, bet ir mokėti rodyti emocijas, būti pažeidžiamas. „To nemokantys vyrai daug prasčiau tvarkosi su stresu, nerimu. Jie patiria daug daugiau psichologinės kančios, nes gyvena didesnėje emocinėje izoliacijoje. Nežinodami, kaip tvarkytis su emocijomis jie griebiasi priklausomybių ir svaigalų“, – sako A.Grižas.
 
Jam pritaria ir prof. A.Tereškinas, sakydamas, kad jei vyrai turi nuolat įrodinėti, kad jiems viskas gerai, nors iš tiesų nėra gerai, jie patiria nuolatinę įtampą. Negalėdami įgyvendinti galingo, stipraus, savo gyvenimą kontroliuojančio vyro idealo, jie išgyvena gėdą, nerimą, baimę ir nusivylimą. Vyrus tiesiog žudo įsitikinimas, kad sunkumus jis privalo išspręsti pats, kad kreiptis pagalbos yra nevyriška.
 

„Manyčiau, kad vyrams reiktų vis labiau iš naujo permąstyti, ką reiškia būti stipriam. Galbūt būti stipriam reiškia atpažinti, kad jautiesi prastai, įvardinti tai ir prašyti profesionalios pagalbos? Galbūt būti stipriam reiškia suvokti savo silpnumą, pažeidžiamumą bei skausmą ir ieškoti ryšio su kitais kenčiančiais?“ – svarsto Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius, VDU Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Artūras Tereškinas.

 
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad įsitikinimas, jog problemas galima išspręsti pačiam yra susijęs su tuo, kad vyrai daug rečiau kreipiasi psichologinės pagalbos. Tai liudija ir vyrų savižudybių rodikliai, kurie Lietuvoje itin aukšti. Galima teigti, kad prieštaringos vyriškumo normos gali būti viena kliūčių, dėl kurių vyrai nesikreipia psichologinės ar kitokios pagalbos.
 
Su šiuo iššūkiu susijusi ir apskritai prasta vyrų fizinė sveikata ir rizikingas elgesys. „Vis dar galima matyti, kad vyrai siekia demonstruoti vyriškumą užsiimdami sveikatai žalingu elgesiu: nekreipdami dėmesio į ligų simptomus, vengdami gydytojų, rizikuodami, vartodami alkoholį...“ – sako A.Tereškinas.


Projektas „Pagalbos tiltai“

 
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 10 tūkst. eurų



Partneriai: