- Kuriate išmanųjį pleistrą, kuris, remiantis objektyviais kriterijais, padės nustatyti tikslų žmogaus patiriamo skausmo lygį. Medikams nebepakanka dabartinių skausmo vertinimo skalių?
- Pasidomėję problema ir atlikę išsamią analizę, taip pat matydami profesinę patirtį su komanda supratome, kad skausmas – svarbi problema. Ji dažniausiai subjektyvi, o tokių vertinimo skalių ir parametrų, kaip kraujo spaudimas, širdies susitraukimo dažnis ir kiti, kad objektyviai nustatytume reakciją į skausmą, jo stiprumą, medikams nepakanka. Ligonis, apimtas streso, arba nuvertina skausmą ir kenčia iš paskutiniųjų, arba atvirkščiai, pernelyg jį padidina. O kūdikiai, kalbėjimo sutrikimų turintys asmenys, žmonės po operacijos tiesiog neturi galimybės žodžiais apibūdinti skausmo lygio. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad yra bioaktyvios medžiagos, kurios skausmo metu išsiskiria. Kai kurias jų tyrėme ir nustatėme. Ėjome daugiau per mokslinę prizmę, tačiau sulaukėme didelio palaikymo, įgijome daugiau žinių ir idėją kilstelėjome į kitą lygmenį.
Šiuo metu mūsų kuriamas pleistras yra susietas su mobiliąja programėle ir padės pagal kūno fiziologinių parametrų kitimus bei skausmo metu išsiskiriančių medžiagų – baltymų, hormonų – duomenis medikams tiksliau įvertinti skausmo lygį bei skirti medikamentinį ar kitokį skausmo malšinimo gydymą. Žinoma, dabar darbai dėl pandemijos nėra tokie sklandūs, bet toliau dirbame su partneriais iš Lietuvos ir užsienio bei tobuliname projektą.
 
- Nepaisant pandemijos, Lietuvoje moksliniams tyrimams, inovacijoms aplinka palanki?
- Aplinka gerėja, nes atsiranda platesnis mokslo ir inovacijų matymas, įvertinami potencialai. Tačiau jaunųjų mokslininkų rėmimas vis dar nepakankamas. Pavyzdžiui, virusologija: kadangi neturėjome mokslinės bazės arba ji buvo nepakankama, užklupus virusui iškart supratome, jog tai buvo viena svarbių mokslinių sričių, kuriai buvo skiriama per mažai dėmesio. Turiu kolegų, kurie inovatyviai žiūrėjo į dalykus daug anksčiau nei visa Lietuva. Yra daug sėkmės istorijų, bet lygiai tiek pat yra ir nesėkmių, apie kurias neišgirstame. Gaila, kad nežiūrima į potencialą, kas bus po dešimties penkiolikos metų.
 
- Dažnai visuomenė įsivaizduoja mokslo žmogų kaip tylų tyrinėtoją, kuris užsidaręs tarp keturių sienų. Ar toks supratimas nėra klaidingas, kaip iš tiesų atrodo mokslininko kasdienybė?
- Tai yra prietaras, nes ji visiškai kitokia. Darbo dienos skiriasi: žinoma, jei yra vykdomi eksperimentai, valandų valandas galime praleisti tarp keturių sienų, tačiau taip pat dalyvaujame konferencijose, bendraujame su partneriais, rengiame susitikimus, rašome mokslinius straipsnius. Mokslininkai lygiai taip pat kaip ir kiti žmonės eina sportuoti, domisi muzika.
Šiuo metu mokslas neįmanomas be komandos, tai – interaktyvus procesas. Čia ir yra įdomumas, jog kaskart eksperimentai skirtingi, o rezultatai ne visai tokie, kokių laukiame. Nuolat susiduriame su iššūkiais, kurie mus veda tikslo link ir neleidžia pajausti rutinos.
 
- Neseniai sėdote prie mikrofono ir tapote tinklalaidės ,,Infokastas“ vedėja. Norite sukurti atsvarą didžiulei dezinformacijos bangai?
- Tai yra informacinis puslapis, kuriame yra ir tinklalaidės. Esame stipri profesionalų komanda. Norime pateikti kuo daugiau žinių, kas vyksta pasaulyje, apie tai, ko žiniasklaida nerašo arba aptaria tik bendrais bruožais. Norime mokslinius, klinikinius dalykus pateikti suprantamai, paprastai. Žinoma, ne tik rūpinamės visuomenės švietimu, bet ir apsaugome nuo viešojoje erdvėje sklandančios dezinformacijos. Dabar domėjimasis virusu ir pandemija yra didžiulis, nors ir slopsta, tačiau informacijos vis dar daug ir ją atsirinkti sudėtinga. Bandome papasakoti iš pirmų lūpų, kaip jaučiasi medikai, nuraminti žmones, kad daug sveikatos priežiūrų paslaugų yra teikiama. Pasidaliname ir šaltiniais, iš kur naudojame informaciją, kad kiekvienas suprastų, jog mūsų tinklalapis ir tinklalaidė yra patikrintas šaltinis, tai – moksliškai ir kliniškai pagrįsta informacija. Tai yra tęstinis projektas ir galbūt jis išaugs į didesnį mokslinį portalą.
 
- Pasikeitus situacijai, kiek medikui yra svarbus multidiscipliniškumas?
- Labai svarbu. Nes šiandien neįmanoma būti vienos krypties ar siauro žvilgsnio specialistu. Net ir atremiant dezinformaciją, reikia ne tik simptomų supratimo, bet ir statistikos, epidemiologinių žinių. Jei norime eiti toliau, reikia mokėti daugiau. Mediciną galima suderinti su daug sričių, tad kodėl to neišnaudojus? Tai svarbu tiek mediko tobulėjimui, tiek suteikiant žinias studentams, šviečiant visuomenę.
 
- Dažnai iš medikų rezidentų galima išgirsti pasakymų, kad Lietuvos universitetuose studijų kokybė nėra pagirtina. Kaip jūs tai vertinate? Žvelgdama iš tos perspektyvos, kad pačiai teko mokytis Lietuvoje, o dabar esate kitoje barikadų pusėje – pati dėstote universitete…
- Kai studijavome, klausimų kildavo mažiau, buvo mažiau informacijos, socialinių tinklų. Todėl automatiškai kildavo kitokie klausimai. Ši karta man patinka, nes jiems nebeužtenka pasakymo, jog taip yra. Iškart sulauki klausimo – kodėl? Ir tai tikrai nėra patogu, kai kam nepatinka. Esame pripratę prie edukacinės sistemos, kai vadovo ar profesoriaus pasakymai nėra kvestionuojami. Vis dėlto studijos turi ir bando prisitaikyti, bet tai yra sudėtinga, prireiks dar šiek tiek laiko. Pastebiu, kad dabar yra daugiau galimybių susitikti su lektoriais, mentoriais, kalbėti apie konfliktus, psichinę sveikatą, bendravimą su pacientais. Anksčiau to nebūdavo arba informacijos gaudavome mažai. Dabartinė jaunoji studentų, rezidentų karta man patinka ir tuo, kad jei jų kas nors netenkina, visuomet nepabijoma pasakyti grįžtamąjį ryšį, o konstruktyvi kritika tobulina sistemą.

---

 
Dosjė
Profesinė patirtis:
nuo 2011 m. bendrosios pediatrijos gydytoja, nuo 2012 m. vaikų pulmunologė.
LSMU mokslininkė; 2021 sausio mėn. suteiktas docento laipsnis.
Narystės:
Amerikos torakalistų asociacija; Europos respiratorolgų draugija; Europos pediatrų akademijos „Rinkis atsakingai“ darbo grupės narė; Europos skubios pagalbos asociacijos narė; Vaikų skubios pagalbos mokslinės asociacijos grupės narė, atstovė Lietuvai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!