Kaip dėl Paryžiaus galvos nepamesti
Rūta Kerulytė
2020-02-24
LSMU Kauno klinikų rezidentė, alergologė Justina Šematonytė (27 m.) išmaišė nemažai Europos. Visgi ji tikina, kad viena įsimintiniausių išvykų – kelionė į Paryžių. Šis pasitiko romantiškai, tačiau kelionės pabaigą sudrumstė piktavaliai.
„Dar viena žavi kelionės detalė – patys prancūzai. Jei išsiilgote dėmesio, važiuokite į Paryžių. Jie moka flirtuoti, ir asistuoti“, - šypsosi LSMU Kauno klinikų rezidentė, alergologė Justina Šematonytė.
„Idealizavau prancūzų kultūrą. Augau su Gerard Depardieu ir Audrey Tautou filmais, - pasakoja Justina, lėktuvo bilietus įsigijusi spontaniškai. - Grįžau namo po įtempto budėjimo. Mirė pacientai, emociškai ir fiziškai buvo labai sunku. Taip nutariau išpildyti seną svajonę. Paryžiuje praleidau pirmąsias savo, kaip gydytojos rezidentės, atostogas.“
Po filmo „Amelija iš Monmartro“ Justina sako norėjusi gyventi tik šiame rajone. Įsivaizdavo mažyti jaukų butuką. Tik... nepagalvojo, koks tas Monmartras yra iš tiesų. Bohemišką svajonių butą Justina rado: su palėpe ir stoglangiu. Pačioje menininkų rajono širdyje. „Atvykusi ten pamačiau, kad tai - turistinis ir nesaugus rajonas. Mano butas buvo šalia Pigalle kvartalo. Pasirodo, šis garsus sekso industrija ir nėra pati saugiausia vieta jaunai merginai“, - teigia Justina, kurią sužavėjo Sen Žermeno rajonas, muziejai ir Versalio rūmai.
„Eilės Paryžiuje atskiros temos vertas reiškinys. Įėjimo į Versalį pralaukiau tris su puse valandos. Dalis žmonių naudoja gudrybę – apsimeta, kad yra toliau stovinčios turistų grupės nariai ir atsiduria eilės priekyje. Kol laukiau, mane net mėgino apšvarinti kišenvagiai. Paryžiuje būtina stebėti aplinką“, - akcentuoja medikė. Tačiau Justina tikina, kad laukti kelias valandas buvo verta. Ją sužavėjo klasicizmo architektūros rūmai ir sodas. „Dar viena žavi kelionės detalė – patys prancūzai. Jei išsiilgote dėmesio, važiuokite į Paryžių. Jie moka flirtuoti, ir asistuoti“, - šypsosi gydytoja.
Įspūdžius apkartino tik paskutinis kelionės etapas. „Ankstyvą rytą iš bankomato pasiėmiau grynųjų ir keliavau oro uosto link. Einant į metro, privažiavo motociklas su dviem vaikinais. Vienas jų, nulipęs pastūmė, atėmė svarbiausius daiktus – piniginę, dokumentus, lauktuves... Paliko tik didelį lagaminą, mat šis nusirideno laiptais kartu su manimi. Šalia buvusi moteris bandė padėti, šaukė, trankė tą vaikiną skėčiu... Bet jie sėdo ant motociklo ir nuvažiavo. O aš gulėjau metro stotelėje. Policijoje parašiau raportą, tačiau nedaug tepadėjo – pasakė, kad tokia ta Paryžiaus tikrovė. Nukreipė į Lietuvos ambasadą, kuriai esu labai dėkinga. Ten sulaukiau tikros pagalbos: į oro uostą nespėjau, likau be paso. Ambasadoje nuramino, telefoną pakrovė. Gavau leidimą palikti šalį. Labai pravertė, kad turėjau paso kopiją. Draugai nupirko naujus bilietus ir ambasados pasamdytas vairuotojas nuvežė į oro uostą“, - pasakojo Justina, kuri nepaisant šios patirties, Paryžių prisimena su šypsena ir tikina, kad meilės mieste apsilankyti verta.
Rekomenduoja
Pamatyti: Monmartro Per Lašezo kapines. Čia palaidota daug žymių žmonių: Balzakas, Delakrua, Šopenas. „Visada norėjau jas aplankyti ir nenusivyliau“, - sako gydytoja.
Paragauti: „Brangiuose restoranuose nesilankiau. Kainos neįkandamos. Tačiau vienoje seniausių Prancūzijos kavinių, Cafe de Flore, ragavau prancūziškos svogūnų sriubos. Labai sužavėjo ir sraigės bei midijos prie vyno taurės. O štai desertai didelio įspūdžio nepadarė. Lietuvoje turime ne prastesnių „macarons“ sausainių ir kruasanų“, - teigė Justina.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: