Seimo Sveikatos reikalų komitete – kritika Centrinei perkančiajai organizacijai (CPO LT) iš viceministrės Nerijos Stasiulienės lūpų. „Tikrai yra problema su CPO“, – konstatuoja ji turėdama omenyje įstaigų patirtį vykdant viešuosius pirkimus per šią organizaciją. N.Stasiulienė patikina: įvairaus formato susitikimuose bene visų per ją perkančių įstaigų vadovai pasakoja apie patiriamas problemas.
 
Kaip žinoma, jau kiek anksčiau CPO LT veiklą narstė Valstybės kontrolės auditas. Pavasarį paskelbtose jo išvadose teigiama, kad CPO LT – kaip viešųjų pirkimų vykdymo kompetencijų centro – veikla yra tobulintina. Auditoriai rekomendavo CPO LT nuosekliai analizuoti informaciją apie pirkėjų ir tiekėjų lūkesčius, paklausimus, pirkimų rezultatų kokybę, tobulinti procesus, plėtoti paslaugas ir kt.
 
Turi įsivažiuoti
 
Primename, kad sveikatos priežiūros įstaigų viešieji pirkimai per CPO LT pradėti vykdyti etapiškai. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių sveikatos įstaigų centralizavimas planuojamas penkiais etapais jį užbaigiant iki 2027 m.
Šešiolikos įstaigų viešieji pirkimai jau vykdomi per šią organizaciją. Nuo balandžio 1 dienos į jų gretas įsiliejo ir viena didžiausių universitetinių šalies ligonių – LSMU Kauno ligoninė.
 
LSMU Kauno ligoninės direktorė valdymui Egita Brazaitienė „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad šiuo metu dar grynina bendradarbiavimo modelį ir procesus, todėl pirkimai vyksta sudėtingiau. „Tikimės, kad ilgainiui procesai taps sklandesni ir efektyvesni“, – vylėsi ji.
 
Ieško ekspertų
 
Panašu, kad sveikatos sektorius yra šios organizacijos Achilo kulnas. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad „vis dar egzistuoja rizikos dėl kompetencijų trūkumo, ypač centralizuojamose specifinėse srityse, kaip antai sveikatos srities pirkimai“.
 
Šiuo metu galima matyti, kad CPO LT aktyviai ieško darbuotojų savo komandai, tarp jų ir sveikatos srities – medicininės įrangos eksperto, sveikatos srities pirkimų vadovo, sveikatos srities ekspertų...
 
Kai prasidėjo viešųjų pirkimų centralizavimas, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose gydymo įstaigose, nerimo buvo abiem pusėms – CPO LT darbuotojams stipriai išaugo darbo krūvis, naujų kompetencijų poreikis, o gydymo įstaigos taip pat įžvelgė įvairių nepatogumų ir aktyviai priešinosi šiam pokyčiui.
 
Ilgai trunka?
 
Panašu, kad problemos kaip prasidėjo, taip ir nesibaigia. Viceministrė N.Stasiulienė dalijasi tuo, ką dabar girdi iš gydymo įstaigų – esą kai kuriais atvejais jos net planinių operacijų negali vykdyti, nes CPO LT laiku nenuperka medicinos priemonių.
 

„Įstaigos sako, kad net tos pačios eilės trumpėtų, jei ne CPO LT darbo vangumas. Jei įstaigos pirkdamos trukdavo iki dviejų mėnesių, dabar pirkimai pailgėjo iki devyniasdešimt dienų ir daugiau“, – pasakojo viceministrė Nerija Stasiulienė.

 
Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė teigė, kad pirkimų vykdymo termino negalima pasirinkti trumpesnio kaip aštuonios darbo dienos. „Yra dar likę keli moduliai, kuriuose trumpiausias pirkimo vykdymo terminas yra dvi darbo dienos. Taigi bendrai pirkimas iki sutarties pasirašymo užtrunka panašiai iki dvi su puse savaitės“, – apie terminus pasakojo A.Šakickienė.
 
Ji pridūrė, kad pirkimas gali užtrukti dar kelias darbo dienas, jei dalyviai turi pagrįsti mažą kainą. „Tokia ilga procedūra yra todėl, kad visi CPO LT pirkimai yra atviri konkursai“, – paaiškino ligoninės vadovė.
 
Brangiau nei rinkoje
 
Taip pat N.Stasiulienė pažymėjo, jog įstaigos skundžiasi ir išbrangusiais pirkimais. „Viena įstaiga, kurios čia dabar neįvardinsiu, pateikė, kad net iki 70 procentų pirkimai per CPO LT pabrango“, – pasakojo ką girdėjusi viceministrė.
„Lietuvos sveikatos“ žiniomis, ši įstaiga – tame pačiame komiteto posėdyje aršiai kritikuota Respublikinė Šiaulių ligoninė, kuri jau seniai išsako nemažai kritikos pirkimams per CPO LT.
 
A.Šakickienė konstatuoja, kad CPO LT kai kurių prekių kaina yra didesnė ir kartais net gerokai, nei derantis rinkoje: „Tokiu atveju pirkti tampa visiškai neefektyvu. Ne visada įsigyjama prekė yra už ekonomiškai naudingiausią kainą.“
 
Problemos su maistu
 
A.Šakickienė pažymi, kad blogai sekasi su pirkimais, kur kokybė, aptarnavimas yra prioritetas, pavyzdžiui, maitinimo paslaugos. „Mažiausia kaina čia labai blogas variantas. CPO LT dalyvaujantys tiekėjai pasiūlo itin mažas kainas, kad būtų nustatyti laimėtojais, tačiau už tokią pasiūlytą kainą prekių netiekia arba pristato neatitinkančias techninės specifikacijos reikalavimų“, – pažymėjo A.Šakickienė.
 
Ji pastebi, kad kai kuriuos CPO LT pirkimų modulius nuolat laimi tas pats tiekėjas, tačiau prekės yra nekokybiškos arba vykdo prekių pristatymą su dideliais trūkumais.
 
Valstybės kontrolė audito metu pastebėjo, kad CPO LT rinko nepakankamai informacijos apie sutarties vykdymo metu kylančias problemas ir jos vykdomuose pirkimuose nustatytus trūkumus.
 
Kai kur patogu
 
Valstybės kontrolės audito išvadose pažymima, kad perkančiosioms organizacijoms vis dar nesudarytos sąlygos visiškai atsisakyti pirkimų specialistų, pavedant pirkimus vykdyti CPO LT. Pasak N.Stasiulienės, įstaigos nudirba visą juodą darbą – parengia specifikaciją, „visą dokumentaciją“. „Tuomet jie neva užskaito kaip už savo darbą“, – sakė viceministrė.
 
Tačiau Kėdainių ligoninės direktorė mato ir gerąją pusę – naudotis CPO LT paslaugomis daliai pirkimų yra patogu, pavyzdžiui, elektros tiekimui. „Perkančiajai organizacijai darbo su CPO LT sistema nėra daug. Norėtųsi, kad prie prekės aprašymo būtų pridėta siūlomos prekės nuotrauka. Reikia tik išsirinkti tinkančias prekes ir sukelti į krepšelį, o gavus sugeneruotą sutartį, lieka ją pasirašyti ir paviešinti CVP IS“, – procesą aptarė A.Šakickienė.
 
Pinigaujasi specialiai?
 
N.Stasiulienė svarsto, gal CPO specialiai pinigaujasi iš sveikatos priežiūros įstaigų. „Ilgina pirkimo laiką ir net nenuperka viso prašomo kiekio medicinos priemonių ar vaistų. Perka pusę, skaido... galimai tikėtinai sąmoningai, kad vėl reikėtų mokėti už tuos pirkimus, tempia laiką“, – sakė viceministrė.
 
Valstybės kontrolės ataskaitoje pažymima, kad tuo metu, kai vyko tyrimas, „tik 7 standartizuotos techninės specifikacijos prekėms buvo patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos ir naudojamos 2 iš 18 sveikatos srities centralizuotų pirkimų elektroninio katalogo moduliuose“. Auditoriai konstatuoja, kad pagal esamą sveikatos srities pirkimų modulių skaičių ir prekių ar paslaugų įvairovę moduliuose tai yra per mažai.
 
Po komiteto posėdžio „Lietuvos sveikatai“ Valstybės kontrolė paaiškino, kad galėtų būti sukurta daugiau standartizuotų techninių specifikacijų, kas yra pagalba centrinei perkančiajai organizacijai specifinių kompetencijų prasme, o kartu ir viena priemonių mažinti korupcines rizikas.
 
Norėtų pasiaiškinimo
 
Išklausęs viceministrę parlamentaras Rimas Jankūnas netgi siūlė rasti būdą, kad nebūtų privaloma pirkti per CPO LT.
 
N.Stasiulienė pabrėžė, kad įstaigos labai prašo spręsti šitą klausimą ir tikisi, jog jis bus įtrauktas į komiteto darbotvarkę kviečiant pačios CPO LT atstovus. Taip pat dėl šios problemos planuojama pasikalbėti ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
 
Seimo narys Saulius Čaplinskas pažymėjo, problemos dėl CPO LT yra ne vien sveikatos sistemoje. „Reikia plačiau paanalizuoti, ką galime padaryti, – sakė jis. – Sugalvota sistema mažinti korupciją, didinti efektyvumą, bet ji išsikreipė, nenoriu vartoti žodžio išsigimė, ir turi būti peržiūrėta.“
2023 m. įplaukos už suteiktas paslaugas CPO LT siekė 3,3 mln. eurų, dar 0,7 mln. eurų gavo asignavimų veiklai vykdyti.

---

 
Trumpas interviu
 
Norint skaidrumo ir kokybės – teks pasistengti
 
Į „Lietuvos sveikatos“ klausimus atsako CPO LT Sveikatos srities pirkimų skyriaus vadovė Dovilė Aleksandravičienė:
 
- Aptarkime pagrindinius gydymo įstaigų priekaištus CPO LT. Vienas jų – pailgėjęs viešųjų pirkimų laikas. Girdime minint netgi tris mėnesius…
 
- Kai 2023 metais pradėjome vykdyti viešuosius pirkimus Lietuvos gydymo įstaigoms, pastebėjome, kad dalis jų technines specifikacijas anksčiau formuodavo taip, jog atitiktų tik vieno konkretaus tiekėjo pasiūlymą. Tai kelia rizikų dėl skaidrumo, neatitinka viešųjų pirkimų principų ir didina tikimybę permokėti – ypač, kai vienintelis tiekėjas žino, jog konkurentų neturės.
Kad užtikrintų kokybiškus ir teisėtus pirkimus, CPO LT pasitelkė ekspertus, kurie atlieka techninių specifikacijų peržiūrą, vykdo rinkos tyrimus ir konsultacijas. Natūralu, tai užtrunka.
Norint šį etapą trumpinti, itin svarbus geranoriškas pirkimo užsakovo bendradarbiavimas. Deja, praktikoje ne visuomet matome tokį nusiteikimą.
 
- Dar vienas priekaištas – išaugusi kaina. Minimi net 70 procentų... 
 
- Svarbu suprasti, kaip veikia pirkimų centralizavimas. Pirma, CPO LT nėra atsakinga už politinius sprendimus ar atsiskaitymą už paslaugas. Juos priėmė Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos viešąją politiką formuojančios įstaigos.
Antra, kaip ir kitos organizacijos, gydymo įstaigos už paslaugas atsiskaito pagal patvirtintą įkainį. Pagal jį veikla šiuo metu netgi nuostolinga.
Paslaugų įkainis mažas, palyginti su kokybiško, skaidraus ir konkurencingo pirkimo verte. Taip galima sutaupyti nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Tad tikėtina, jog apie išaugusius kaštus kalbama neįvertinus bendros situacijos. Be to, dalis įstaigų iki šiol išlaiko viešųjų pirkimų specialistus, nors tarptautinius ir supaprastintus pirkimus atlieka CPO LT.
 
- Kaip vertinate mintį, kad išskaidyti pirkimai, kur kiekvienas naujas kainuoja papildomai – CPO LT pasipinigavimas?
 
- CPO LT yra viešoji įstaiga, kurios tikslas – ne pelno siekimas, o skaidrios ir efektyvios viešosios paslaugos. Viešos interpretacijos, esą pirkimų išskaidymas yra būdas „pasipinigauti“, visiškai nepagrįstos.
Kartais atskirti pirkimus siūlome išimtinai dėl efektyvumo – kad jie būtų sugrupuoti pagal objektą, atitinkantį konkrečius BVPŽ kodus. Tai leidžia užtikrinti, kad į pirkimą įsitrauktų visi kompetentingi tiekėjai. Ši strategija padidina konkurenciją ir mažina riziką, kad pirkimas neįvyks arba dalyvaus tik vienas tiekėjas. Mažesnis, aiškiai apibrėžtas pirkimas leidžia įsigyti būtent tai, ko reikia, o ne perteklinį prekių ar paslaugų paketą.
 
- Įstaigoms nepatinka, kad daug darbo rengiant dokumentaciją dar turi daryti jos pačios. 
 
- Natūralu, kad tik jos pačios gali žinoti, kokių tiksliai prekių ar paslaugų joms reikia, bendrines technines specifikacijas ir panašiai. Tačiau dėl itin aukštų CPO LT standartų, pirmaisiais centralizavimo metais krūvis galėjo išaugti: reikėjo peržiūrėti technines specifikacijas, prisitaikyti prie naujos metodologijos. Bet tai – laikina.
Pastebime, kad kur pirkimų centralizavimas vyksta jau trečius metus, pastangų reikia žymiai mažiau. CPO LT komanda taip pat įgijo patirties, dėl ko pirkimai sklandesni.
Apibendrinant, sveikatos įstaigų pirkimų centralizavimas, kaip bet koks pokytis, reikalauja prisitaikymo – tiek mūsų, tiek pačių perkančiųjų organizacijų, bet kasmet bendras darbo našumas auga. Ilgainiui tai tampa ne našta, o standartizuotu, patogiu procesu, kuriame užtikrinama pirkimų kokybė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!