Atskleidė prastus rodiklius
 
Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi viceministrė L.Vaidelienė pristatė, su kokiomis problemomis susiduria Respublikinė Šiaulių ligoninė. Ji pabrėžė, kad įstaiga nepasiekė nė vieno iš penkių pagrindinių veiklos rodiklių, kuriuos jai buvo nustačiusi ministerija. Ambulatorinių paslaugų skaičius krinta, gydymo kokybė smunka, finansinė situacija prasta, darbuotojai skundžiasi nepriimtina psichologine atmosfera.
 
„Nerimą pirmiausiai kelia tai, kad įstaiga pernai dirbo nuostolingai ir mes turime 2,7 milijono minusą“, – konstatavo viceministrė.
 
Ji atkreipė dėmesį, kad iš 32 gydymo kokybės rodiklių ligoninė pasiekė vos 13. Ypač prasti rezultatai pademonstruoti gydant smegenų insultą – trombektomija per 120 minučių pradedama tik 35 proc. atvejų, kai Lietuvos vidurkis siekia 66 proc. Miokardo infarkto gydymas taip pat vėluoja – skubi pagalba per 60 minučių suteikiama mažesniam pacientų kiekiui nei šalies vidurkis.
 
Paslaugų teikimas šiemet ženkliai smuko: dienos stacionaro paslaugos sumažėjo 8 proc., ambulatorinės chirurgijos – beveik 8 proc., dienos chirurgijos – 2 proc. Iš keturių profilaktikos programų dviejų – storosios žarnos ir priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos – patikrintų pacientų skaičius žymiai sumažėjo.
 
Viceministrė taip pat paminėjo, kad ligoninė nebuvo parengusi smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos įgyvendinimo veiksmų plano 2024-2027 metams – jis buvo patvirtintas tik šiemet kovą.
 
Visgi labiausiai neraminanti žinia, anot L.Vaidelienės, yra prastėjanti darbuotojų psichologinė būklė.
 
„Daug įvairių asmenų kreipėsi dėl teikiamų paslaugų, eilių, dėl mobingo, dėl teisių pažeidimo ir kitų dalykų. Šiemet gauta jau šešiolika įvairių skundų dėl darbo ligoninėje. Per pastaruosius trejus metus čia tikrai yra susiformavusi ne visai tinkama atmosfera“, – teigė viceministrė.
 
Dėl tokių rezultatų šių metų balandžio pabaigoje stebėtojų ir dalininkų susirinkimas nepatvirtino 2024 metų veiklos ataskaitos – tai precedento neturintis sprendimas. Ligoninė įpareigota pateikti finansinės situacijos gerinimo planą iki birželio 1 dienos.
 
Bandė likti pozityvus
 
„Visada džiugu pristatyti ne tik negatyvią informaciją, bet ir pozityvią, kurios yra gerokai daugiau negu negatyvios“, – dėmesį nuo problemų stengėsi nukreipti ligoninės direktorius M.Pauliukas.
 
Įstaigos vadovas tvirtino, kad darbuotojų kaitos ligoninėje rodiklis „normalizavosi“: gydytojų ateina daugiau nei išeina. Nors balandžio viduryje Šiaulių ligoninėje apsilankiusi sveikatos apsaugos ministrė teigė, jog įstaigoje trūksta net 160 darbuotojų, posėdyje M.Pauliukas įrodė, kad stebuklų būna – šiai dienai, anot vadovo, trūksta jau tik 30.
 
Finansinį nuostolį įstaigos direktorius aiškino išaugusiu darbo užmokesčiu. „Mes buvome įpareigoti pakelti darbo užmokestį. Darbo užmokestis gydytojams ir slaugytojams išaugo 22 proc., o paslaugų įkainis – tik 8 procentais“, – sakė M.Pauliukas.
 
„Jūsų ligoninė yra regioninė, be galo svarbi. Atrodė, kad problema – personalo trūkumas, bet jūs sakote, kad šios problemos nematote. Darbo užmokestis ligoninėje yra vienas didžiausių, kitos įstaigos gali pavydėti. Bet kodėl stacionarių paslaugų vykdote tik 95 procentus? – klausė komiteto narys Saulius Čaplinskas. – Ir kodėl tokioje stambioje regioninėje ligoninėje iki šiol nėra stacionarinės reabilitacijos? Tai turėtų būti ypač svarbi jūsų funkcija.“
 
„Nesakau, kad visai nėra trūkumo. Mums taip pat trūksta gydytojų. Šiaulių apskrityje gydytojų skaičius tenkantis 10 tūkstančių gyventojų yra pats mažiausias Lietuvoje. Tie skaičiai dvigubai mažesni negu Vilniuje ar Kaune, mažiau negu Panevėžyje ar Klaipėdoje, – kalbėjo M.Pauliukas. – Patikslinsiu, kad stacionarių paslaugų dabar vykdome 97 procentus – judame po truputėlį. Problema kyla dėl pacientų iškėlimo po aktyvaus gydymo į kitas ligonines. Dėl reabilitacijos – atsakymas paprastas ir kartu sudėtingas: privataus sektorius moka didesnius atlyginimus nei mes. Mes net licenciją sustabdėme, nes negalime rasti gydytojų.“
 
Seni dokumentai naujoms problemoms
 
„Matome, kad yra psichologinis smurtas, prasta psichosocialinė aplinka. Įdomu, ar buvo atlikta anoniminė darbuotojų apklausa dėl psichologinės būklės po praėjusios kadencijos komiteto išvažiuojamojo posėdžio ir pateiktų išvadų? – įstaigos vadovo teiravosi komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. – Jeigu taip, kokie buvo rezultatai?“
 
„Aš nepasirašiau šio klausimo, galėsiu atsiųsti komitetui…“ – negalėjo atsakyti direktorius. Padėtį gelbėti ėmėsi jo patarėjas, pristatęs trejų metų senumo dokumentą. „2022 metų gegužę buvo atliktas psichosocialinės rizikos vertinimas. Nustatyta rizika vertinta kaip priimtina“, – teigė Ąžuolas Bagdonas.
 
L.Šukytei-Korsakei perklausus, ar buvo atliktos apklausos po 2024 metų vasaros komiteto vizito, patarėjas patikino, kad ir tuomet buvo atliktas tyrimas, o rizika įvertinta kaip „toleruotina“ ir „maža“.
 
Aiškinosi pirkimo kainas
 
Posėdžiui artėjant į pabaigą, komiteto narys Remigijus Žemaitaitis iškėlė klausimus apie viešųjų pirkimų skaidrumą ir galimą korupciją.
 
„Ar jūs darote tyrimus, kiek Kauno klinikos, Klaipėdos, Šiaulių ligoninės moka už tą patį aparatą? Kažkada aš tikrinau – skirtumai buvo ženklūs, 10-15 procentų, perkant tą pačią įrangą. Ar jūs, taupydami lėšas, mobilizuojatės pirkimuose ir sutaupote realiai apie 20 procentų?“ – klausė politikas.
 
M.Pauliukui nespėjus sureaguoti, R.Žemaitaitis tęsė: „Tas pats merlius: jį perka Tauragės ligoninė ir merlių perka Šiaulių ligoninė. Šiaulių ligoninė nusipirko už eurą, Tauragė perka už eurą dvidešimt. Man gali kas nors paaiškinti, kaip čia yra? Kyšiai čia vaikšto? Reikia sugriauti tą farmacininkų tokią, sakyčiau, nusikalstamą veiklą, kuri veikia pas mus Lietuvoje. Vaistų pirkimas – kodėl kiekvienas perka atskirai, o ne perkama bendrai?“
 
„Tai – platus diskursinis klausimas. Atsakymas irgi nėra toks vienareikšmiškas“, – atsakė M.Pauliukas. Jis teigė studijavęs Švedijos patirtį, kur „korupcija minimaliai nulinė“, ir tikino, kad Šiaulių ligoninė perka įrangą „pigiausiai Lietuvoje“.
 
„Aš uždaviau vieną klausimą ir noriu, kad direktorius atsakytų, – spaudė R.Žemaitaitis. – Ar jūs pritariate, kad Lietuvoje būtų perkama ne atskirai kiekvienai gydymo įstaigai, o mes surinktume poreikį ir nupirktume bendrai?“
 
„Jeigu tai bus efektyviau, kodėl ne? Bet tai turi būti efektyviau, – trumpai atsakė M.Pauliukas ir, posėdžiui baigiantis, su šypsena pridūrė: – Kviečiu atvykti komiteto narius apsilankyti Šiaulių ligoninėje.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!