Jei Palangoje tikėtina gyvenimo trukmė 80,5 metai, tai Lazdijuose ji mažiausia Lietuvoje ir tesiekia 71 metus, o prevencinėmis ir gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas čia vienas didžiausių šalyje. Pastarasis rodiklis geriausias didžiuosiuose šalies miestuose.
 
Tačiau šalies žemėlapis nėra susiskirstęs tik į didmiesčius ir regionus, tarp pastarųjų taip pat yra skirtumų. Kas juos lemia? Tiesa, vietos politikai į šiuos sudėtingus klausimus apie savo savivaldybes atsakyti nesiėmė – kaip susitarę pavedė tai atlikti sveikatos koordinatoriams ar kitiems specialistams teigdami, kad jie apie vietinės sveikatos sistemos niuansus nusimano geriausiai.
 
Kaltas ir nedarbas?
 
Pirmiausiai kalbiname Lazdijus – įdomu, kaip jie patys vertina priežastis, dėl kurių ši graži gamtos apsuptyje esanti savivaldybė pasižymi mažiausia tikėtina gyvenimo trukme Lietuvoje, šlubuojančia prevencija ir tinkamu gydymu, išvengiamu mirtingumu.
 
Lazdijų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Rima Šukienė aiškina, kad minėti rodikliai nulemti keleto veiksnių.
„Pirmasis – socialinis ir ekonominis. Savivaldybėje aukštas nedarbo lygis, didelis socialinių pašalpų gavėjų skaičius. Tai gali neigiamai paveikti gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą“, – aiškino R.Šukienė.
 
Kita priežastimi ji įvardija senstančią visuomenę ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę. „Nors Lazdijų rajono savivaldybėje teikiamos įvairios sveikatos paslaugos – pirminė sveikatos priežiūra, konsultacijos, skubi medicinos pagalba ir visuomenės sveikatos priežiūra, – jaučiamas specialistų trūkumas. Taip pat gyventojų abejingumas savo sveikatos priežiūrai bei atstumo problemos, ypač kaimo vietovėse. Jos riboja gyventojų galimybes reguliariai lankytis pas specialistus, galimybę gauti efektyvią ligų prevenciją bei gydymą“, – aiškino R.Šukienė.
 
Gelbėti ėmėsi biuras
 
R.Šukienė teigia, kad savivaldybė organizuoja įvairias prevencines programas ir rezultatai pamažu gerėja. „2023 metais Lazdijų rajono savivaldybėje gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų buvo 1,2 karto mažesnis nei 2020 metais, o 2023-aisiais profilaktinėse patikrose dalyvavo 1,4 karto daugiau moterų nei 2021-aisiais“, – gerėjančias tendencijas aptarė ji.
 
R.Šukienė džiaugiasi ir mažėjančiu savižudybių skaičiumi. „Lazdijų rajono savivaldybėje 2023 m. nusižudė trys asmenys. Daug metų šis rodiklis viršydavo respublikos rodiklį, tačiau tais metais jis buvo mažesnis už šalies vidurkį. Analizuojant bandymų žudytis rodiklį, pastebėta, kad per trejus metus jis sumažėjo daugiau nei du kartus“, – sakė pašnekovė.
 
Ji paaiškino, kad čia didelį darbą nuveikė Lazdijų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuris daugelį metų vykdė savižudybių prevencijos mokymus. Lazdijų savivaldybėje užpernai parengti ir patvirtinti suaugusiųjų ir vaikų savižudybių prevencijos algoritmai.
 
Varėna: lyginti neprasminga?
 
Varėnoje savižudybių skaičius – didelis. Ji pasižymi ne tik aukštais savižudybių rodikliais, bet ir dideliu mirtingumu, kuris išvengiamas dėl tinkamo gydymo. Tai antra savivaldybė po Lazdijų pagal trumpiausią tikėtiną gyvenimo trukmę.
 
Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Kitavičienė teigė, kad pavienių rodiklių savivaldybėse lyginimas, kaip matome Higienos instituto lentelėse, ne visais atvejais prasmingas.
 
„Manytume, kad gyvenimo trukmės ir mirtingumo rodikliai turėtų būti aptariami tokių rodiklių, kaip demografinės senatvės koeficientas, amžiaus mediana ar gyventojų amžiaus dinamikos kontekste, nes panašu, kad šie rodikliai prastesni savivaldybėse, kuriose gyventojų amžiaus struktūra yra ženkliai palinkusi į senėjimo pusę“, – į demografines tendencijas apeliavo D.Kitavičienė.
 
„Ieškome galimybių“
 
„Taip, aukšti savižudybių rodikliai kelia nerimą, neneigiame šios problemos. Priešingai –  ieškome galimybių ją mažinti, – tikino D.Kitavičienė. – Manome, kad proaktyvus ir tikslingas gyventojų informavimas, pagalbos prieinamumas, stigmų šioje srityje laužymas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir veiksmų suderinamumas yra būtinos sėkmingos prevencijos komponentės.“
 
Ji teigė, kad Varėna turi aktyviai veikiančią tarpinstitucinę darbo grupę, kuri diskutavo, rinko informaciją, tarėsi su šios srities profesionalais bei pateikė siūlymus. „Šiais metais proaktyviai bus tęsiami gyventojų mokymai savižudybių grėsmės atpažinimo srityje bei didinamas pagalbos prieinamumas rizikas patiriantiems asmenims“, – tvirtino ji.
 
Molėtai kaltina amžių
 
Remiantis paskutiniais Higienos instituto strateginiais savivaldybių visuomenės sveikatos duomenimis, Molėtų rajone aukščiausias išvengiamas mirtingumas Lietuvoje – net 86,9 proc.
 
Kas tai lėmė?
Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gita Lasytė, kaip ir pašnekovės iš Lazdijų bei Varėnos, beda į gyventojų amžiaus struktūrą. „Molėtų rajone vyresnio amžiaus gyventojų dalis didesnė nei šalies vidurkis. Vyresni žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, todėl mirtingumo rodikliai gali būti aukštesni“, – teigė ji.
 
Kitą priežastį, kurią sakė ir Lazdijai, pašnekovė įvardija blogą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą: „Kaimo vietovėse sveikatos priežiūros paslaugos gali būti mažiau prieinamos arba sunkiau pasiekiamos, ypač specializuotos medicinos srityse.“
 
Ne paskutinėje vietoje, anot G.Lasytės, ir menkas gyventojų sveikatos raštingumas. „Mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse gyventojai gali turėti mažiau informacijos apie sveikatos priežiūros svarbą, prevencines priemones ir ligų profilaktiką“, – mano ji.
 
Sprendimai
 
Kiek savivaldybės pajėgios spręsti šias problemas? G.Lasytė teigia, kad Molėtų savivaldybė turi keletą priemonių, kuriomis gali siekti sumažinti išvengiamą mirtingumą. Ji teigia, kad naujajame 2025-2031 m. strateginiame plėtros plane numatytos priemonės sveikatos priežiūros paslaugoms gerinti, prevencinėms programoms įgyvendinti ir gyventojų sveikatos raštingumui didinti.
 
Ji mini ir bendruomeninių iniciatyvų skatinimą, švietimo programų organizavimą, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros institucijomis.
 
Ne paskutinėje vietoje yra sveikatos priežiūros infrastruktūros gerinimas – investicijos į vietos sveikatos priežiūros įstaigas, specialistų pritraukimas ir paslaugų prieinamumo didinimas.

---

 
Komentaras
 
Turime ir sėkmės istorijų
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė:
 
- Priežastys, dėl ko vienose savivaldybėse sveikatos rodikliai prastesni nei kitose, įvairios.
 
Viena jų, kad pasienyje gyventojus pasiekti sunkiau, dažnai pritrūksta edukacijos apie prevencijos, ankstyvos diagnostikos svarbą, šiuos gyventojus sunkiau įtikinti.
 
Antra, į atokius rajonus specialistus pritraukti irgi sudėtingiau. Galiausiai, jei ištiko ūmi būklė – infarktas, insultas, – pacientą reikia toliau vežti. O laikas, kaip žinia, čia svarbiausias faktorius. Pavyzdžiui, yra vietovių rytų pasienyje, kurias galima vadinti pasaulio pakraščiu, ir jei atvejis sudėtingesnis, pacientą reikia gabenti į Uteną, o jei nepakanka kompetencijų ten – dar ir į Vilnių... Tai galimybėmis tikrai nėra ką lyginti su arčiau miestų esančiomis savivaldybėse.
 
Bet noriu pabrėžti: ši funkcija deleguota savivaldai ir daug kas priklauso nuo jos – kiek čia aktyvus sveikatos koordinatorius, supratingas meras ir taryba... čia svarbūs finansavimo ir kiti klausimai.
 
Pavyzdžiui, Kupiškis ne vienerius metus pirmavęs pagal savižudybių skaičių nusprendė šią problemą spręsti ir... sėkmės istorija! Situacija tikrai pasikeitė iš esmės. Būtų šaunu, jei ir kitos savivaldybės, kurios susiduria su šia problema, semtųsi iš jo patirties. Bet pirmiausiai reikia suvokti tai kaip problemą ir noro stengtis iš savivaldybės mero, sveikatos koordinatoriaus ir tarybos pusės.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!