Įvertino, kaip Lietuvoje taikomas gydymo metodas, tapęs dar aktualesniu pandemijos akivaizdoje

www.lsveikata.lt
2020-04-16
COVID-19 pandemijos metu vizitai pas gydytojus tapo apriboti, tačiau išimtis paprastai taikoma sergantiems lėtinėmis ligomis. Visgi, anot specialistų, dabartinė padėtis ypač pavojinga būtent tiems, kurie kenčia nuo sunkių ligų, tarp kurių patenka ir onkologinės. Jomis sergant organizmą sekinančias gydymo procedūras tenka atlikti dažnai, o su kiekvienu apsilankymu ligoninėje didėja ir tikimybė užsikrėsti pavojingu virusu. Kiek ramiau į susidariusią padėtį gali žvelgti pacientai, kuriems taikomas pažangus imunoterapinis gydymas, nes procedūros atliekamos kur kas rečiau, o poveikis organizmui ne toks žalingas. Deja, Lietuvoje į tokį gydymą šiuo metu dažniausiai gali pretenduoti tik dalyvaujantys klinikiniuose tyrimuose arba įvairiose programose.
Įvertino, kaip Lietuvoje taikomas gydymo metodas, tapęs dar aktualesniu pandemijos akivaizdoje
„Imunoterapiniai vaistai prieinami ir kompensuojami tik tiems sergantiesiems, kuriems nepadeda chemoterapija. Palyginus su pasaulinėmis rekomendacijomis ir praktika, pradėti gydyti kompensuojama imunoterapija, kai ji yra pati efektyviausia, šiandien Lietuvoje nėra galimybių. Tad dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose arba įvairiose programose tik nedidelei daliai sergančiųjų plaučių vėžiu Lietuvoje gali suteikti vilties pasveikti“, – konstatuoja prof. Marius Žemaitis.

Medicinos profesorius: sistemoje būtini pokyčiai
Imunoterapija šiuo metu pasaulyje plačiai taikoma, pavyzdžiui, pažengusio plaučių vėžio atvejais. Tačiau gydytojo onkologo prof. Mariaus Žemaičio teigimu, Lietuvos sveikatos sistemoje būtini pokyčiai, kad šis gydymo metodas taptų prieinamas visiems ir kur kas daugiau sergančiųjų turėtų vilties ne tik sėkmingai kovoti su vėžiu, bet ir nuo jo pasveikti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys yra dažniausiai diagnozuojama ir daugiausia gyvybių nusinešanti vėžio forma. „Lietuvoje situacija nėra išskirtinė – plaučių vėžys kasmet nustatomas iki 1500 Lietuvos gyventojų, kurių didžioji dalis neišgyvena nė penkerių metų. Gydymą apsunkina tai, kad liga nustatoma pavėluotai, kai būna jau pažengusi“, – sako prof. M. Žemaitis.

 
Pagal išplitimą organizme plaučių vėžys skirstomas į keturias stadijas – kuo ji vėlesnė, tuo blogesnė prognozė, ypač jei organizme jau išplitusios metastazės. Kai nebegali padėti operacija, naudojami vaistai, dažniausiai – nuo 1995 m. plačiai taikoma chemoterapija. „Ji veiksminga, tačiau turi ryškų nepageidaujamą poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir organams. Be to, vėžinės ląstelės įgyja atsparumą, dėl to šis gydymas tampa neveiksmingu. Daug optimizmo buvo 2004 m. atradus taikinių terapiją, tačiau vėžinės ląstelės sugebėjo mutuoti ir įgyti atsparumą“, – teigia pašnekovas.
 
Pažangesnis gydymo būdas atrastas pačiame žmoguje
Susiklosčiusi situacija reikalavo ieškoti kitų būdų kovoje su plaučių vėžiu ir galiausiai buvo atrasta, kad pačiame žmoguje glūdi geriausias kovotojas – imuninė sistema. Ji atpažįsta svetimus darinius – bakterijas, virusus, vėžines ląsteles – ir jas sunaikina.
„Kontroliuojamą imuninės sistemos veiklą užtikrina tam tikri baltymai, kurie prisijungia prie imuninių ląstelių ir veikia kaip stabdžiai – išjungia sistemą, kai ji atlieka savo darbą, taip leidžia normaliai veikti organizmui. Tačiau vėžinės ląstelės pačios gamina šį baltymą ir taip plečiasi. Antikūnų atradimas prieš juos padėjo pagrindą naujam gydymo metodui – vėžio imunoterapijai“, – pasakoja prof. M. Žemaitis. Įvertinant šiam gydymui pagrindus padėjusį darbą, netgi buvo įteikta Nobelio medicinos premija – Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku Honjo.
 
Iki šio atradimo net keliolika metų reikėdavo laukti naujo efektyvaus vaisto sukūrimo ir įvedimo į klinikinę praktiką. Atsiradus imunoterapijai per metus patvirtinami net keli veiksmingi vaistai, kurie neturi didesnio neigiamo poveikio organizmui. Plaučių vėžio imunoterapiniai vaistai tiesiogiai neveikia vėžinių ląstelių, bet aktyvina imuninę sistemą, kuri sėkmingai su jomis kovoja.

„Gydant imunoterapija pagerėja gyvenimo kokybė: ją organizmas gerai toleruoja, nepageidaujami poveikiai reti, o pasitaikantys yra lengvai valdomi“, – pasakoja medikas.
 
Lietuvoje prieinamas tik daliai sergančiųjų
Šis gydymas labai svarbus sergantiems III stadijos nesmulkiųjų ląstelių vėžiu, kai nebegalima daryti operacijos, kadangi liga nėra apsiribojusi vien tik plaučiais, tačiau dar nėra atokiųjų metastazių. Tokią diagnozę išgirsta maždaug trečdalis sergančiųjų. Svarbiausia, kad jie turi vilties pasveikti.
„Imunoterapijos paskyrimas šiems žmonėms maždaug trečdaliu sumažina tikimybę mirti nuo plaučių vėžio ir beveik perpus – ligos progresavimo grėsmę. Praėjus trejiems metams nuo gydymo pradžios, daugiau nei 60 proc. pacientų toliau sėkmingai kovojo su šia liga. Pasiekti rezultatai, kai nemažai daliai žmonių net po penkerių metų neberandama ligos židinių, pranoko lūkesčius. Todėl šiandien išsivysčiusiose šalyse imunoterapija praktiškai išstūmė prieš tai plačiai taikytą chemoterapiją ir spindulinį gydymą“, – teigia prof. M.Žemaitis.
 
Visgi, nepaisant pasaulinės praktikos, kai imunoterapija pripažinta kaip iš esmės būtina gydant trečios stadijos nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį, Lietuvoje šis gydymas nėra plačiai prieinamas. Anot pašnekovo, galima sakyti, kad esame tarpinėje stotelėje.
„Imunoterapiniai vaistai prieinami ir kompensuojami tik tiems sergantiesiems, kuriems nepadeda chemoterapija. Palyginus su pasaulinėmis rekomendacijomis ir praktika, pradėti gydyti kompensuojama imunoterapija, kai ji yra pati efektyviausia, šiandien Lietuvoje nėra galimybių. Tad dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose arba įvairiose programose tik nedidelei daliai sergančiųjų plaučių vėžiu Lietuvoje gali suteikti vilties pasveikti“, – konstatuoja medikas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica