Liga, kurios iki galo neišgydysi
„Dantis valau ryte ir vakare po dešimt minučių ir ilgiau. Jei dieną suvalgau maisto, kuris limpa prie dantų, išvalau dantis ir trečią kartą, – apie gyvenimą su periodontitu pasakoja Jolanta. – Su liūdesiu galiu pasakyti, kad jau neturiu daugiau nei dešimties dantų.“ Pirmieji dantys moteriai pašalinti vos baigus mokyklą. „Jau tuo metu man dažnai kraujuodavo dantenos, bet poliklinikos dantų gydytojas sakydavo, kad mano dantenos tiesiog jautrios ir pasiūlė dantų pastą, – pasakoja Jolanta. – Buvo ašarų ir skausmo, bet, kai buvau jaunesnė, negavau jokios kompetentingos informacijos, kuomet dar būčiau galėjusi išsaugoti daugiau dantų.“
 

„Problema ta, kad infekcija burnoje gali nuolatos atsinaujinti, – sako gydytoja Jūratė Žekonienė, Lietuvos periodontologų draugijos pirmininkė. – Mikroorganizmai, gyvenantys dantų apnašose, pradeda išskirti tam tikrus endotoksinus, kurie visų pirma sukelia aplink dantį esančių dantenų uždegimą, o vėliau raiščio, laikančio dantį kaule, ir paties kaulo uždegimą. Raištis nyksta, kaulas tirpsta, dantis pradeda laisvėti.“

 
Nemažos išlaidos
Periodontito esmė ta, kad tarp dantenos ir kaulo, supančio dantį, atsiveria tuštuma, kurioje ir kaupiasi blogieji mikroorganizmai, sukeliantys šią ligą. Gydytojų ir mokslo užduotis – tų kenksmingų mikroorganizmų kiekį sumažinti.
„Nuolat ieškoma įvairių papildomų periodontito gydymo metodų – tai ir fotodinaminė terapija, ir lazeriai, ir įvairūs medikamentai, nesteroidiniai vaistai bei antibiotikai, taip pat burnos probiotikai, – pasakoja gydytoja Jūratė Žekonienė. – Deja, veiksmingiausiu būdu ir toliau išlieka kasdienis kokybiškas mechaninis dantų apnašų šalinimas, tiek atliekamas paties paciento, tiek specialisto, prarastų periodonto audinių atkūrimas bei chirurginiu būdu mažinamos periodonto kišenės.“
 
Per didelės išlaidos sergantiems periodontitu – kartais, kol „užgesinamas“ uždegimas gali tekti ateiti pas specialistą ir iki šešių kartų. Naudojamos šalutinį poveikį turinčios sintetinės antiseptinės medžiagos bei antibiotikai, sukeliantys bakterijų atsparumą. Priežastis, pastūmėjusias ieškoti geresnio sprendimo periodontitui, vardina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė Nijolė Savickienė.  
 
Tikslas – išvengti nepageidaujamo poveikio

„Periodontito gydymo terapija – vis dar neišspręsta. Pavyzdžiui, higienos procedūroms naudojamas chlorheksidinas gali pakeisti skonio receptorius, pakeisti dantų emalio spalvą, netgi išprovokuoti burnos opelių atsiradimą. Todėl tikrai reikėjo ieškoti medžiagų, kurios neturėtų to nepageidaujamo efekto“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė Nijolė Savickienė.

 
Keturiasdešimties žmonių tarptautinė komanda, apie pusė milijono eurų, kad būtų atskleista ir įrodyta, jog padėti periodontito ligos kamuojamiems gali pelargonijų šaknų ekstraktas. Kaip jį panaudoti, jog periodontito gydymas taptų lengvesnis – mokslo komanda kūrė penkerius metus.  
 
„Aišku, tai ne ta pelargonija, kuri auga pas mus ant palangės. Ji natūraliai auga Pietų Afrikos Respublikoje. Tai nėra nauja medžiaga, kuri iki šiol nebūtų turėjusi vietos farmacijoje, – pasakoja N.Savickienė. – Prieš kelis šimtus metų buvo aprašyta, jog pelargonijos vieno šveicarų gydytojo sėkmingai naudotos gydant tuberkuliozę. Tai rodo augalo potencialą.“ Pasak profesorės, jų gaminyje panaudota pelargonija pastaraisiais metais sulaukė ir daugiau tyrėjų dėmesio, nes atskleista, jog ji padeda kovoti ir su COVID-19 virusu.
 
Priemonė, kurios neišplaus seilės
Atrasti pakankamai stiprų augalą kovai su periodontitu – dar ne viskas. „Juk nei miltelių, nei ekstrakto neįkišime į periodonto kišenę. Tad čia svarbu buvo atrasti ir pagalbines medžiagas, kurios būtų netoksiškos, pačios palengva suirtų, kad paskui netektų jų ištraukti iš užgijusios kišenės“, – kokį farmacinį galvosūkį sprendė kelių dešimčių žmonių komanda, įvardija mokslininkė.
 
Rezultatas toks – gelis su pelargonijų šaknų ekstraktu, kuris burnoje atsidūręs ten, kur reikia, sustandėja ir tampa „kaip kempinė“. „Tyrimų rezultatai rodo, jog praktiškai vienintelis šio gaminio įvedimas į periodonto kišenę ją užgydo“, – tikina periodontito gydymą siekianti palengvinti mokslininkė. Kad tai būtų galutinai patvirtinta, dar laukia ne vienas tyrimas tam, kad išradimas būtų atiduota žmonių labui.
Vis daugiau mokslo tyrimų atskleidžia, kad periodontitas nėra tik burnos problema. Tyrėjai skelbia, jog šis negalavimas susijęs su infarktu, insultu, plaučių ligomis, yra pavojingas nėščiosioms bei turi ryšį su cukriniu diabetu bei Alzheimeriu.

---

 
Holistinis sveikatos požiūris
Kineziterapeutė, taikomosios kineziologijos ir kitų holistinių kūno terapijų praktikė Rasa Skrabutėnas:

- Yra trys svarbiausi dalykai kūne, kuriuos įvertina taikomosios kineziologijos praktikai – pėda, diafragma ir žandikaulis – jo raumenų būklė, sąkandis, liežuvio bei dantų padėtis. Holistinėje sveikatos sampratoje – žmogus yra nedalomas. Reikia turėti bendrą ir visuminę informaciją apie jį, jeigu nori atrasti tikrąsias negalavimo priežastis.
 
Labiausiai mūsų organizmą išbalansuoja stresas. Burnos higiena visiškai dantų problemų neišsprendžia. Yra tyrimų, kuriuose teigiama, jog agresyvi dantų higiena, pertekliniai dantų skalavimo skysčiai kenkia burnos sveikatai. Bakterijos nėra nei geros, nei blogos – jos turi būti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku.
 
Seilės, subalansuota šarmų ir rūgščių pusiausvyra (pH), fermentų veiklumas, bakterijų įvairovė, imuninės sistemos balansas – visa tai ypač svarbu, norint palaikyti gerą burnos higieną. Būtent gera fermentų veikla yra labai, siekiant išvengti periodontito. Siekiant iš esmės spręsti periodontitą, būtinai reikėtų peržvelgti mitybos įpročius, kaip veikia virškinimo sistema, galbūt žmogus piktnaudžiauja antibiotikais. Į visa tai reikėtų atsižvelgti, bet vien tik čia neužstrigti.
 
Nėra abejonių, kad prie geros burnos sveikatos prisideda ir judėjimas, nes tai padeda mažinti stresą, valo limfinę sistemą, stiprina imunitetą, gerina virškinimą ir, aišku, nuotaiką. Taigi, burnos ir dantų sveikata tikrai nėra tik odontologų rankose.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!