Liga nustatyta po kraujo tyrimų
 
Kauno rajone, Garliavoje, gyvenanti V.Samulionienė hepatito C diagnozę išgirdo prieš aštuonerius metus. „Gali būti, kad man ši infekcija yra jau nuo 1994-ųjų. Tuomet man traukė dantį ir prasidėjo sepsis“, – svarsto ponia Vida ir prisimena, kad vėliau ėmė trikti virškinimas, kamavo stiprus niežulys, pradėjo rastis alergijos.
 
Apsilankius pas gydytojus, moteriai atlikti kraujo tyrimai bylojo apie ženkliai padidėjusius kepenų fermentus. „Pirmiausia poliklinikoje padarė kepenų fermentų tyrimus. Jie buvo šimtais sukilę, kai norma iki 30-ies. Tad kitas gydytojų buvo ieškoti hepatito antikūnų. Kraujyje radus specifinius hepatito C žymenis, jau buvo aišku, kuo sergu“, – pasakoja moteris.
 
Vaistai prilygo chemoterapijai
 
Kauno klinikose poniai Vidai atlikti specializuoti tyrimai, paimta kepenų biopsija. Ji prisimena, kad kepenų biopsija praėjo gana nelengvai, nes nuo sutrikusios kepenų funkcijos buvo išsivysčiusi trombocitopenija – sumažėjęs trombocitų kiekis. „Prieš biopsiją reikėjo sulašinti trombocitų masę, nes kepenys gali stipriai kraujuoti po atliktos biopsijos. Tada sužinojau, kad mano kepenų cirozės stadija yra ketvirta. Gydytojai pasakė, kad su tokia pažengusia liga gali būti netaikomas gydymas, gali reikėti transplantuoti kepenis“, – pasakojo pašnekovė.
 
Laimei, kepenų transplantacijos operacijos neprireikė, nes ištyrus viruso genotipą ir fibrozę, nuspręsta skirti medikamentinį gydymą. „Mano genotipui naujoviški vaistai su mažiau šalutinių poveikių buvo netinkami, todėl skyrė senesnius vaistus: riboviriną ir interferoną. Gydymas truko pusę metų. Interferoną – vaistus, leidžiamus į pilvą, leisdavausi pati su tokiu nusiteikimu, kad svarbu, jog gavau gydymą ir kokie bebūtų šalutiniai poveikiai – nesvarbu. Šie vaistai – beveik kaip chemoterapija: nusilpo imunitetas, raumenų masė, numečiau daug svorio“, – pasakoja garliaviškė.
 
Ligos pasekmės
 
„Po pusės metų su gydytoja nudžiugome, kad gydymas suveikė, virusas sumažėjo ir man nutraukė gydymą. Penkerius metus buvo vadinamoji remisija, kas metus atlikdavo kontrolinius tyrimus“, – sako V.Samulionienė.
Deja, poniai Vidai išsivystė ilgalaikės hepatito C viruso pasekmės – diagnozuota polineuropatija, atsirado skausmai visame kūne, raumenų spazmai, vargina mėšlungiai.
 
Paskutinių tyrimų duomenimis, pašnekovei stebima antra kepenų cirozės stadija.
„Tik tada, kai skausmai pradeda varginti, vartoju nuskausminamuosius vaistus, taip pat margainį kepenų funkcijai palaikyti, kartais prireikia vartoti širdies lašus, reguliariai tenka pildyti vitamino B atsargas, taip pat vartoju vaistus nuo bronchinės astmos – inhaliatorius“, – netrumpą vaistų sąrašą vardina ponia Vida.
 
Neleido sau palūžti
 
„Dažnai pajuokauju, kad nebūna atsitiktinumų. Kuomet man paskyrė gydymą, patį pirmąjį mėnesį, kai važiavau pasiimti vaistų, vyras patyrė sunkią traumą – susilaužė klubo sąnarį. Man reikėjo po operacijos jį slaugyti. Dažnai pagalvoju, kad tas rūpinimasis vyru man suteikė papildomos stiprybės. Kartais pykdavau, kad negaliu būti ligonė.
 
Nors įsivaizdavau, kaip man bus blogai nuo vaistų ir visi tupinės aplink mane, tačiau nutiko atvirkščiai. Todėl ir neleidau sau ištižti. Visada, kai atrandi ir turi ką veikti, pamiršti visus skaudulius“, – pozityvia gaida pokalbį baigia V.Samulionienė.
 

---

Interviu su specialistu
VšĮ Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinikos l. e. p. vedėjas, gydytojas gastroenterologas Arvydas Vaišnys (R.Pasiliausko nuotr.):
 
- Gydytojau, įvardinkite pagrindines hepatito C priežastis? Kada derėtų ir reikėtų profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos?
 
- Hepatitas C – tai hepatito C viruso (HCV) sukeltas kepenų uždegimas. Jo šaltinis – sergantis žmogus, o liga perduodama per kraują nesterilių medicininių, odontologinių, chirurginių procedūrų metu, kai naudojami netinkamai sterilizuoti instrumentai; atliekant įvairias grožio procedūras, pavyzdžiui, manikiūrą, pedikiūrą, veriant auskarus. Taip pat hepatito C virusu galima užsikrėsti perpilant kraują ar jo komponentus, naudojantis (dalijantis) sergančio žmogaus higienos priemonėmis (skustuvais, nagų priežiūros priemonėmis ir pan.) Ypač didelė rizika užsikrėsti HCV infekcija vartojant intraveninius narkotikus, dalijantis infekuotomis adatomis. Ši liga gali plisti ir nesaugių lytinių santykių metu su sergančiu asmeniu.
Profilaktiškai pasitikrinti rekomenduojama visiems asmenims, gimusiems iki 1994 m., taip pat iki minėtų metų buvusiems kraujo donorais, turėjusiems kraujo perpylimus, patyrusiems didelės apimties operacijas, hemodializuojamiems pacientams, medicinos darbuotojams. Noriu atkreipti dėmesį, jog nuo 2022 metų Lietuvoje vykdoma hepatito C patikros programa. Taigi kviečiu pasitikrinti dėl HCV infekcijos pas šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę, atliks reikalingus tyrimus ir, esant būtinybei, siųs konsultacijos pas gydytoją gastroenterologą ar infekcinių ligų gydytoją.
 
- Kokius pažeidimus kepenų audinyje bei apskritai organizme sukelia hepatito C užkratas?
 
- Patekus į organizmą hepatito C virusui, žmogus suserga ūminiu hepatitu C, tačiau apie 70 procentų užsikrėtusiųjų liga tampa lėtine, virusas pažeidžia kepenis, formuojasi kepenų uždegimas. Ilgainiui kepenyse prasideda fibrozė ir cirozė, pamažu blogėja kepenų funkcija. Nedidelė dalis žmonių, sergančių HCV infekcija, gali susirgti kepenų vėžiu. Taip pat gali pasireikšti kitų organų ir sistemų pažeidimai – įvairios artropatijos, vaskulitai, gali atsirasti nervų sistemos pažaida, inkstų pakenkimas.
Nustačius ligą, reikėtų neužsiimti savigyda, vengti kepenis žalojančių veiksnių, alkoholio, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais bei gydyti ligą. To nedarant, kepenų pažeidimas ir cirozė progresuoja, atsiranda su kepenų ciroze susijusios komplikacijos ir galiausiai žmogus miršta.
 
- Mūsų straipsnio pašnekovei taikytas, jei galima taip pasakyti, senoviškas, daug šalutinių poveikių turinti gydymas. Dabar gi gydymas jau kitoks.
 
- Taip. Pastaruoju metu įvykusi hepatito C gydymo revoliucija – esant HCV infekcijai, gali būti skiriamas naujos kartos, saugus, pro burną vartojamas vaistas. Gydymo trukmė apie 8-12 savaičių, šalutinių reiškinių nebūna arba jie būna nežymūs, o tikimybė pasveikti siekia apie 95 procentus.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!