Na, ir išsiaiškino
„Visas kūnas lyg nutirpęs, lyg skauda, – bando tuometinius pojūčius nupasakoti pašnekovė. – Grįžusi iš kelionės, apsilankiau ir pas neurologą, ir pas reumatologą, bet jie tik pečiais gūžčiojo.“ Kotryna skausmą malšino vaistais, bet simptomai nepraėjo. Tad nutarė išsiaiškinti – kas gi su ja ne taip. „Norėjau ne simptomus malšinti, o išsiaiškinti, kaip gi galiu pasijusti geriau“, – paaiškina ji.
 
Gerokai pavaikščiojus po įvairius gydytojus, Kotrynai pagaliau buvo diagnozuota fibromialgija – lėtinė liga, kuri sukelia nuolatinį skausmą ir pasireiškia įvairiais simptomais: nuo skausmo, raumenų sustingimo, tirpimo ir dilgčiojimo iki sąnarių skausmo, nerimo, depresijos bei nuovargio. „Tai tiesiog kažkokia išplitusi, visuomet neteisingai suprantama būsena, kuri paveikia žmogaus gyvenimo kokybę“, – pasakoja Kotryna. Rentgeno nuotraukos ar laboratoriniai tyrimai nieko nerodo, todėl dešimtmečius kai kurie gydytojai fibromialgija sergantiems pacientams (daugiausia moterų) yra teigę, kad skausmas tėra „jų galvose“.
 
Ieškojo palengvėjimo
Norėdama palengvėjimo, Kotryna pasirinko griežtą dietą ir pamažu pradėjo jaustis geriau. Tačiau po kurio laiko dietos griežtumas pradėjo jai kenkti, moteris niekaip negalėjo susieti simptomų su aplinkos ir mitybos veiksniais, vis dar patirdavo atsitiktinių paūmėjimų, be to, tik „tinkamų“ dalykų valgymas kainavo jai nemažai pastangų. Tada simptomai ir vėl atsinaujino.
 
Nuolatinis skausmas buvo pakankamai stiprus, be to, neigiamai paveikė Kotrynos bendravimą su dukromis. „Visą laiką buvau pavargusi ir jaučiau, kad vėl viską prarandu, – prisimena ji. – Tapau pikta, negatyvi ir agresyvi.“
Kotryna negalėjo dirbti, mėgautis savimi, būti gera mama dukroms. „Viską skaudėjo... Pasakiau gydytojui, kad noriu susigrąžinti gyvenimą“, – karingai atkiša smakrą moteris.
 
Pertvarkė gyvenimą
Dėl lėtinės būklės Kotrynai teko atsisakyti darbo bendruomenės sode: „Ten daug laiko praleisdavau lauke, dirbdavau fiziškai, tačiau ilgainiui ši veikla nustojo man teikti pasitenkinimą, iš dalies ir dėl skausmų. Tada supratau, kad turiu keisti gyvenimą. Prireikė laiko, kol susitaikiau su dabartine būkle. Pradėjau į viską žiūrėti kitu kampu. Man buvo įdomu susieti negalią su kūrybiškumu. Grįžau prie poezijos rašymo. Menui dabar skiriu laiko daug daugiau nei anksčiau. Jis tapo mano streso malšintoju ir padeda susidoroti su įvairaus pobūdžio spaudimu.“
 
Kotryna smarkiai sulėtino gyvenimo tempą, paliko darbą biure ir pradėjo dirbti iš namų. „Amitriptilinas, pakankamas miegas, joga, ėjimas ne mažiau 10 tūkst. žingsnių per dieną, sąmoningas kvėpavimas, priešuždegiminė dieta, kartais net ledo vonios, – išvardija priemones susigyventi su fibromialgija ji. – Ir, žinoma, mylimųjų supratimas bei palaikymas“.

---

 
Interviu su specialistu
Gydytoja reumatologė Dalia Miltinienė:

- Fibromialgija pasaulyje diagnozuojama vis dažniau, nors Lietuvoje apie ją dar mažai kas girdėjęs. Kokie pagrindiniai šios ligos diagnostikos kriterijai? Kokie simptomai?
- Dažniau, bet dar per retai. Pagrindinis fibromialgijos diagnostinis kriterijus – išplitęs skausmas, taip pat jo trukmė, ir kai atmetamos kitos ligos, kurios galėtų sukelti išplitusį skausmą. Fibromialgija neturi jokių tik šiai ligai būdingų simptomų, bet į kai ką itin verta atkreipti dėmesį. Jai būdingas ne tik išplitęs skausmas, bet labai būdingas nuovargis. Žmonės būna nepailsėję, kad ir kiek miegotų, kad ir kiek ilsėtųsi, taip pat vyrauja depresinė nuotaika, tokiems pacientams būdingas nerimas, sunku mokytis, prisiminti naują informaciją, susikaupti protiniam darbui. Mes tai vadiname kognityviniais sutrikimais.
Dėl fibromialgijos žmonės kenčia nuo nuotaikų kaitos, moterims sutrinka menstruacijų ciklas, būdingas dirgliosios žarnos sindromas, migreniniai skausmai, galvos svaigimas. Žmonės aplanko daugybę specialistų: ir kardiologus, ir neurologus, ir gastroenterologus, bet nė vienas neranda konkrečios priežasties, ligos visiems šiems simptomams apibendrinti. Simptomų daug, jie itin varginantys ir nemalonūs, bet šiandien dar tiksliai nė nežinoma, kas tai per liga, dėl ko ji išsivysto.
 
- Gal yra teorijų?
- Tiksliai nėra žinoma, bet manoma, kad tai – nervų sistemos liga, skausmo suvokimo sutrikimas. Tokių pacientų skausmo receptoriai, kurie yra odoje, vidaus organuose, yra pernelyg dirglūs, jautrūs. Centrinė nervų sistema, smegenys, smegenų neuronai pernelyg dirgliai reaguoja į impulsus, ateinančius iš skausmo receptorių. Galbūt kitas žmogus tai suvoktų kaip šaltį, kaip švelnų prisilietimą, o fibromialgija sergančio žmogaus smegenys dėl neaiškių priežasčių tą suvokia kaip skausmą.
Žmogui skauda tam tikrus taškus, tai vadinamieji trigeriniai taškai. Fibromialgijai būdinga tai, kad skauda visi šie taškai, tačiau tai susiję su sausgyslėmis, raumenimis, ir niekada su sąnariais. Iš viso yra 18-a taškų, jie išdėstyti simetriškai, po 9 abiejose kūno pusėse.
Fibromialgija gali būti, kai turime bent 11-a iš 18-os skausmingų taškų, tų taškų turi būti gan daug, bet remiantis naujesniais diagnostiniais kriterijais net nebereikalaujama skaičiuoti tų taškų, užtenka, kad žmogus pasakytų, kokiose srityse jam skauda, skaičiuojama, kiek tų sričių skauda. Kitaip tariant, reikia įrodymų, kad skausmas yra išplitęs, kad skauda ir vieną kūno pusę, ir kitą, kad skauda ir aukščiau liemens, ir žemiau. Ieškome įrodymų, kad skausmas yra išplitęs po visą kūną.
 
- Ir kaip gi šią ligą gydyti?
- Pasaulinėse rekomendacijose siūloma pradėti nuo nemedikamentinių gydymo priemonių. Pirmiausia tai turėtų būti ilgas pokalbis su pacientu. Tada svarbi mankšta, judesys. Net yra įrodyta, kad ilgalaikis poilsis kenkia fibromialgijai, tokiam žmogui negalima ilgam laikui duoti nedarbingumo lapelio, laikytis lovos režimo. Mes taip tik pakenksime žmogui. Žodžiu, mankšta, judėjimas – pagal žmogaus galimybes.
Yra trys grupės pratimų. Pirmi yra aerobiniai pratimai: siūlomas greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas baseine. Antra grupė yra jėgos pratimai, visi pratimai sporto salėje taip pat galėtų efektyviai mažinti skausmą ir gerinti bendrą žmogaus savijautą, fizinį pajėgumą, kad atsirastų tonusas, pagerėtų nuotaika ir miegas. Trečia grupė – fizinė veikla, kuri susieja smegenis ir kūną, prie to galėtų būti priskiriama joga, meditacija, taiči, tie gražūs, į šokį panašūs judesiai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!