Dr. Tomas Lapinskas – apie naujas kardiologijos aukštumas

Ringailė Gvildė
2021-01-28
Kauno klinikos pirmosios Baltijos šalyse pasirašė mokslinio bendradarbiavimo sutartį su technologijų ir inovacijų milžine „Siemens Healthineers“, kuri, pasak Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, gydytojo kardiologo dr. Tomo Lapinsko (37 m.), Lietuvos kardiologiją pakels į naujas aukštumas.
Dr. Tomas Lapinskas – apie naujas kardiologijos aukštumas
„Neabejoju, kad su laiku kursis virtualios ligoninės, kuriose pacientams nebereikės laukti prie gydytojo kabineto“, - sako Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms gydytojas kardiologas dr. Tomas Lapinskas.

- Kauno klinikos pirmosios Baltijos šalyse pasirašė mokslinių tyrimų širdies ir kraujagyslių srityje sutartį su „Siemens Healthineers“ bendrove. Kuo šis bendradarbiavimas išskirtinis?
- Tiesa, pirmieji Baltijos šalyse su „Siemens Healthineers“ pasirašėme vadinamąjį Master Research Agreement – pagrindinę mokslinių tyrimų sutartį. Ji suteiks galimybę atlikti mokslinius tyrimus su tokiomis magnetinio rezonanso tyrimo technologijomis ir įranga, kurios rinkoje dar negalima įsigyti, kadangi šios inovatyvios technologijos dar yra vystymo stadijoje. Kad technologijos galėtų būti pritaikomos klinikinėje praktikoje, jos turi būti tikslios, o tam neabejotinai reikalingi mokslu pagrįsti įrodymai. Paprastai tokios globalios kompanijos, kaip „Siemens“ šias sutartis pasirašo tik su tomis gydymo įstaigomis ir medicinos centrais, kurie turi ne vien technologinį, bet ir žmogiškąjį potencialą tokius mokslinius tyrimus tinkamai atlikti. Tai mums - didelis įvertinimas.
 
Pasitelkiamos technologijos kilstels Lietuvos kardiologiją į aukštesnį lygį? 
- Žinoma! Pagrindinis mokslinis susitarimas apima širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Atsižvelgdami į technologines naujoves ir pasiekimus, tyrimus vykdysime keliomis kryptimis. Širdies magnetinio rezonanso tyrimo pranašumas yra galimybė ne tik įvertinti širdies funkcinius rodiklius, bet ir audinių struktūrą (sandarą). Pirmiausia tirsime pacientus, sergančius širdies raumens ligomis – kardiomiopatijomis. Jie turi didesnę staigiosios širdinės mirties riziką. Pastebėti širdies raumens struktūros pakitimai leis tiksliau įvertinti jų riziką bei anksčiau paskirti tinkamą gydymą, tarkime, implantuoti kardioverterį – defibriliatorių, kuris esant grėsmingam širdies ritmo sutrikimui išgelbėtų paciento gyvybę.

Taip pat norime detaliau tirti vėžiu sergančius pacientus, kuriems reikalingas gydymas kardiotoksiniais vaistais. Dėl toksinio poveikio širdies raumens ląstelėms tokį gydymą gaunantiems pacientams gali susiformuoti širdies nepakankamumas. Širdies funkcijos įvertinimas yra ypač svarbus, kadangi tai nustačius tolesnis vėžio gydymas tampa rizikingas ar net negalimas. Mūsų tikslas jį nustatyti kuo anksčiau, kad galėtume laiku pradėti prevencinį širdies nepakankamumo gydymą.
Planuojame, jog trečioji tyrimų sritis galėtų būti vykdoma pasitelkiant visiškai naujas technologijas, tokias kaip kraujo tėkmės vaizdinimas keturiose dimensijose (trijose plokštumose per laiko vienetą) ar širdies raumens skaidulų vaizdinimas. Tai ypač inovatyvu, nes iki šiol joks vaizdinis tyrimas to padaryti negebėjo.
Neįtikėtina, kaip greitai tobulėja vaizdinių tyrimų technologijos, kurios ateityje leis neinvaziniu būdu pamatyti pakitimus širdies raumens skaidulų pluoštų lygmenyje. Tuomet galėsime pritaikyti dar tikslesnę ir ankstyvesnę diagnostiką bei gydymą, o tai kardiologiją ir širdies bei kraujagyslių ligų gydymą perkels į dar aukštesnį lygmenį. Be abejo, pagerins ir išgyvenamumo galimybes. Galbūt vieną dieną pagaliau išlipsime iš to Lietuvos ligų trejetuko, nusinešančio daugiausiai gyvybių.
 
Kiek stipriai pandemija paveikė širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gyvenimus? 
- Smarkiai paveikė. Nors stacionarizavimas į gydymo įstaigas dėl tokių būklių kaip ūminis miokardo infarktas sumažėjo, pacientai neretai atvyksta sunkesnės būklės. Matome, jog padidėjo ir mirčių namuose skaičius. Viena to priežasčių galimai yra širdies ir kraujagyslių ligos dėl laiku nesuteiktos pagalbos, uždelsto laukimo, uždelstos diagnostikos ir panašiai.
SARS-CoV-2 virusas taip pat gali pažeisti širdį ir dažniausiai pasireiškia miokarditu – širdies raumens uždegimu. Mokslinės britų ir amerikiečių studijos parodė, jog pasveikusiems nuo koronaviruso, besimptomis širdies raumens pažeidimas, atlikus širdies magnetinio rezonanso tyrimą, per keletą mėnesių nuo susirgimo buvo nustatytas net 78 procentams COVID-19 persirgusių pacientų, o aktyvus miokardo uždegimas – apie 60 procentų visų tiriamųjų. Šių pažeidimų žmogus gali nė nejusti, tačiau koronavirusas palieka savo pėdsaką. Ir čia kalbame apie pacientus, kurie iki susirgimo COVID-19 nesirgo jokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
 
Jūsų manymu, kokias pamokas pandemija davė mūsų medicinai? 
- Ši pandemija - staigmena pasauliui ir viskas turėjo žaibiškai keistis. Tam nebuvo pasiruošę niekas: nei pacientai, nei gydymo įstaigos ar sveikatos apsaugos sistema apskritai.
Na, o viena geriausių pamokų - nuotolinės medicinos taikymas. Ir net kardiologijoje ji yra absoliučiai įmanoma, kai kurios grandys jau puikiai veikia. Pavyzdžiui, nuotolinio konsultavimo programa, skirta širdies nepakankamumu sergantiems pacientams.
Tiesą sakant, telemedicina ir telekardiologija - neišvengiama mūsų ateitis. Neabejoju, kad su laiku kursis virtualios ligoninės, kuriose pacientams nebereikės laukti prie gydytojo kabineto. Jie numatytu laiku galės bendrauti per išmaniuosius įrenginius.

 
Tik ar greitai telemedicina taps Lietuvos medicinos dalimi?
- Labai greitai startuosime su skubiai medicinai skirtu pilotiniu telemedicinos projektu. Kol kas tai bus ne paciento ir gydytojo ryšys, o gydytojo su gydytoju. Jis vienys dvylika Lietuvos gydymo įstaigų. Šis projektas itin pasitarnaus, kuomet teks greitai nuspręsti, ar pacientą reikia pervežti į tretinio lygio ligoninę, kokių reikia tyrimų, kuri ligoninė jam tinka pagal profilį ir specialistus.
Šis projektas gimė mums artimai bendradarbiaujant su viena geriausių Amerikos „Mayo“ klinika, kuri turi stipriai išplėtotą telemediciną ir gali mus konsultuoti šioje srityje. Tad mokomės iš geriausiųjų, kad žinias galėtume pritaikyti Lietuvoje ir Lietuvos žmonėms.


Dosjė
2007 m. baigė Kauno medicinos universitetą ir įgijo medicinos magistro laipsnį ir gydytojo kvalifikaciją.
2008 m. įstojo į kardiologijos specialybės rezidentūros studijas LSMU.
2013 m. įgijo gydytojo kardiologo kvalifikaciją ir įstojo į doktorantūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
2017 m. apgynė medicinos krypties disertaciją tema „Miokardo deformavimosi rodiklių įvertinimas širdies magnetinio rezonanso tyrimu bandomuosiuose ir klinikiniuose moksliniuose tyrimuose“.
2016–2018 m. dirbo vyresniuoju moksliniu tyrėju Berlyno širdies centre Vokietijoje.
2018–2019 m. studijavo Ciuricho universitete (Šveicarija), kur įgijo širdies nepakankamumo eksperto diplomą ir kvalifikaciją.
Nuo 2013 m. dirba gydytoju kardiologu Kauno klinikose.
Nuo 2018 m. - lektoriumi LSMU Kardiologijos klinikoje. Nuo 2018 m. Kauno klinikų direktoriumi visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms.
Mokslinės interesų sritys: širdies vaizdiniai tyrimai (ypač širdies magnetinio rezonanso tyrimas), širdies nepakankamumas, išeminė ir neišeminė širdies liga.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savaranki&s...
    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patvirtino, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos – patalpos, įranga, dokum...

    Sveika šeima


    Vakcinos vaikams: kada vėluoti negalima

    Pandemija turi ir teigiamų dalykų – nepaprastai išaugo susidomėjimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems skirtais skiepais. Deja, nerimą kelia su metais vis labiau menkstantis skiepijimas dviem svarbiomis vakcinomis. 

    Sveikatos horoskopas


    Vasario 1-7 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indai atsparesni COVID-19?

    Indijoje, turinčioje gerokai per milijardą gyventojų, koronavirusas buvo sutiktas su didžiule baime. Ir ne veltui: per pandemijos laiką COVID-19 šalyje užsikrėtė arti 11 milijonų žmonių ir net per pusantro šimto tūkstančių mirė. Tačiau pastaruoju metu šalyje stebimas nuolatinis naujų atvejų mažėjimas, mokslininka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gerovės valstybės miražai
    Henrikas Vaitiekūnas Gerovės valstybės miražai
    Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Henrikas Vaitiekūnas Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Loterijos – pramoginės kultūros dalis?
    Gediminas Navaitis Loterijos – pramoginės kultūros dalis?

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica