- Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui vadovaujate kiek daugiau nei mėnesį. Koks pasirodė naujų pareigų svoris, nesigailite palikusi Kauno klinikas?
- Išties sunku suderinti vadovavimo darbą su klinikine veikla, turbūt tam dar reikia laiko. Kartais atrodo, kad vienu metu ne tik būnu keliose vietose, bet net ir mintys dvejinasi, norisi daug visko aprėpti, rasti geriausią problemos sprendimą. Kodėl atsidūriau Šiauliuose? Pailsėjusi metus po disertacijos rašymo siekiau permainų ir iššūkių.

Sutikite, išvykti į kitą miestą, pradėti vadovauti vienam iš penkių Lietuvos intervencinės kardiologijos ir miokardo infarkto klasterio centrų, reikia daug noro tobulėti ir drąsos pasiryžti pokyčiams. Dabar, pradėjusi šį darbą, galiu pasakyti – esu laiminga, man pasisekė. Naujų pareigų svoris tikrai įveikiamas, kai pažinau čia dirbančius žmones, jaučiu jų palaikymą. Kita vertus, dabar kaip niekad suprantu, kad studijuojant mediciną reikalingos ir sveikatos vadybos, taip pat – lyderystės studijos. Tad nepaisant didžiulio darbo krūvio, tenka siekti šias spragas užpildyti.
 
- Beveik trejus metus veikiančio centro aktualiausią problemą jau pastebėjote?
- Mano uždavinys - užtikrinti sklandų ir aukščiausius kardiologijos standartus atitinkantį centro darbą. Tai - lyg instrumento suderinimas. Dabar didžiausias iššūkis – išlaikyti darbo apimtis ir klinikinio darbo kokybę, kai trūksta dirbančiųjų. Tačiau tai ne vien mūsų centro problema. Visoje šalyje jaučiamas specialistų ir slaugytojų trūkumas. Ateityje tikimės sulaukti daugiau studentų ir rezidentų.
 
- Viso kito turite pakankamai, palyginti su didžiosiomis šalies klinikomis?
- Skųstis tikrai negalime. Esame aprūpinti naujausia medicinine aparatūra, dirba patyrę ir nuolat tobulėjantys specialistai. Diagnozuojame ir gydome visą spektrą kardiologinių ligų. Per metus centre atliekama daugiau nei du tūkstančius vainikinių arterijų angiografijų, daugiau nei tūkstantį perkutaninių intervencijų, kardiologai atlieka daugiau nei trylika tūkstančių ambulatorinių konsultacijų. Implantuojami elektrokardiostimuliatoriai, atliekama jų patikra, vykdoma didelės išeminės širdies ligos rizikos pacientų patikros programa.
 
Esame miokardo infarkto klasterio centras, todėl ūminės išemijos sindromais sergantiems pacientams turime suteikti itin greitą pagalbą, tam reikalingas darnus visų tarnybų darbas. Laukia ir nauji iššūkiai – pradėti širdies nepakankamumo kabineto veiklą, užtikrinti onkologinių ligonių kardiovaskulinės būklės stebėseną ir kita. Kai reikalingas širdies chirurginis gydymas, elektrofiziologinės procedūros ar kiti sudėtingi tik universitetiniame centre atliekami tyrimai, itin vertingas bendradarbiavimas su Kauno klinikomis.
 
- Liūdnos širdies ir kraujagyslių ligų statistikos net ir modernus kardiologijos centras, matyt, nepakeis, jei patys gyventojai nesirūpins savo sveikata. Šiauliečiai šiuo aspektu neišsiskiria?
- Deja, čia – tie patys išeminės širdies ligos rizikos veiksniai, ta pati vyraujanti nuomonė, kad už sveikatą atsako gydytojas ar valstybė... Retas pacientas atvykęs konsultacijos gali išvardyti vartojamus vaistus ar atsakyti į tokius paprastus klausimus, koks yra kraujospūdis ryte ir vakare. Trūksta sveikos gyvensenos žinių, noro keisti žalingus įpročius, matau didelį gyvensenos korekcijos specialistų poreikį. Apmaudu, kai daugiau nei pusę konsultacijos laiko gydytojui tenka dirbti lyg detektyvui.
 
Bet būna ir linksmų akimirkų, pavyzdžiui, kai neatpažįstu daug svorio netekusio paciento, arba sužinau, kad daug metų rūkęs žmogus metė šį žalingą įprotį. Labai gera sulaukti pacientų ir jų artimųjų padėkų už išgelbėtą gyvybę, tai vienas gražiausių ir labiausiai jaudinančių dalykų gydytojo darbe. Šiuo metu, kai toks didelis pacientų ir gydytojų supriešinimas, kai dirbama „perkrovos“ sąlygomis, nuoširdus ryšys yra vertybė.
 
- Kas lėmė, kad pasirinkote itin įtemptą kardiologo profesiją?
- Kiek prisimenu, visada žinojau, kad noriu būti gydytoja. Nors mano tėvai ne medikai, tačiau giminėje gydytojų gana daug. Tad gal egzistuoja ir psichologinis paveldėjimas – esama tokio reiškinio.
Galiu drąsiai teigti, kardiologija – mano darbas ir hobis. Tai yra ypatinga sritis – joje reikia daug greitų sprendimų ir atsakomybės. Kaip mokslas kardiologija plėtojama labai intensyviai, naujovės veja naujoves. Nors dirbu daug, randu laiko skaityti knygas, nueiti į koncertą ar spektaklį.
 
- Randate laiko ir aktyviai mokslinei veiklai – jūsų disertacija apdovanota Lietuvos mokslų akademijos jaunojo mokslininko premija. Skalsi mūsų šalyje mokslininko duona?
- Man ta duona ir skalsi, ir skani patirties ir žinių aspektu. Doktorantūros studijos buvo labai naudingos (ne finansine prasme), nors derinti su klinikine veikla buvo be galo sunku. Tačiau verta. Iš savo patirties sakau, reikia mažiau dejuoti, daugiau dirbti, ir skalsa atsiras.
 
- Didelė dalis jaunųjų specialistų dar studijų metais žvalgosi į užsienį. Jūs tokių pagundų neturėjote?
- Išvykti svetur negalvojau, nors pasiūlymų buvo. Atvirai sakant, jų yra visada, tarptautinių įdarbinimų agentūrų kartais jaučiuosi „medžiojama“. Šiuo metu ateitį esu nusprendusi kurti Lietuvoje. Visos mintys ir darbai – Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tačiau tikiuosi, kad pavyks suderinti mokslinę ir pedagoginę veiklą, tęsti lektorės darbą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Patologinės anatomijos klinikoje.

---

 
Dosjė
Studijavo mediciną Kauno medicinos akademijoje. Baigusi medicinos ir kardiologijos rezidentūros studijas nuo 2009 metų dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje gydytoja kardiologe, pradėjo doktorantūros studijas.
2015 m. suteiktas medicinos mokslų daktaro laipsnis. Darbas apdovanotas Lietuvos Mokslų Akademijos jaunojo mokslininko premija.
Nuo 2012 m. dirba Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijoje.
Nuo 2015 m. dirba lektore Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Patologinės anatomijos klinikoje.
Nuo 2017 vasario 21 d. – Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė.
Kauno krašto kardiologų, Lietuvos kardiologų ir Europos kardiologų draugijų narė.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!