Serga ne tik senjorai

„Stigma demenciją laikyti įprasto senėjimo dalimi stiprina sergančiųjų socialinę atskirtį ir vienišumo jausmą“, – įsitikinusi asociacijos „Demencija Lietuvoje“ prezidentė Ieva Petkutė. Pašnekovės teigimu, tai – vienas labiausiai paplitusių įsitikinimų, leidžiančių vešėti klaidingoms prieš vyresnio amžiaus žmones nukreiptoms nuostatoms.

 
„Sovietiniu laikotarpiu, kai „visi buvo gražūs, protingi ir niekas nesirgo“, demencija buvo priskiriama psichikos ligų grupei. Ji laikyta senatvine silpnaprotyste. Kas tuomet žinojo, jog demencija serga net vaikai“, – pasakoja VŠĮ TZMO „Sidabra“ edukacinės veiklos vadovė, lektorė Nereta Stanislovaitienė. Moters teigimu, demencija pasaulyje serga 70 tūkst. vaikų.
 
Ligos priežastys gali būti įvairios ir individualios. „Nepamirškime, kad demencija yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, pažeidžiantis tam tikras smegenų ląsteles. Jis priklauso nuo daugybės rizikos veiksnių, tokių kaip miegas, mityba, fizinis aktyvumas, edukacija, oro užterštumas, depresija ar net dantų būklė“, – sako N.Stanislovaitienė.
 
I.Petkutės teigimu, pokyčiai galvos smegenyse pradeda vykti ne tuomet, kai pastebime pažintinių funkcijų – atminties, mąstymo, klausos, skonio, bendravimo – sutrikimus. Dažnai procesas galvos smegenyse prasideda net 10 ar daugiau metų prieš pasireiškiant demencijos simptomams.
 
Trūksta žinių
„Alzheimeris – viena labiausiai paplitusių demencijos formų – pirmą kartą nustatytas dar 1907-aisiais. Praėjo daugiau nei šimtas metų, o didžioji visuomenės dalis vis dar nepasirengusi kalbėti šia tema. Mes siūlome: atvažiuosime, papasakosime jums apie demenciją. Suteiksime informacijos, kas tai yra, kaip padėti žmogui. Bendruomenės sako: „ne, ačiū, mus tai neaktualu. Tačiau neturėdami informacijos, mes negalime judėti į priekį“, – apgailestauja N.Stanislovaitienė.
 
Žinių stoką, anot jos, puikiai iliustruoja statistika. Lietuvoje šiuo metu demencija serga 40 tūkst. žmonių. Dar ketvirtadalis atvejų nediagnozuojami. Naujausiomis prognozėmis, iki 2030 m. sergančiųjų demencija skaičius padvigubės. „Žinoma, tam įtakos turi ir senstanti visuomenė, žemi gimstamumo, aukšti emigracijos rodikliai. Tačiau svarbiausia augančių susirgimų skaičiaus priežastis – edukacijos trūkumas“, - įsitikinusi slaugos sistemoje daugiau nei dvidešimt metų dirbanti N.Stanislovaitienė.
 
Įmanoma kontroliuoti
Nors demencija nepagydoma, turint žinių, ligą galima kontroliuoti ir gyventi savarankiškai arba su minimalia pagalba daug ilgiau.
 
Pažintines sergančiųjų funkcijas galima palaikyti stimuliuojant smegenis: bendraujant, šokant, muzikuojant, sprendžiant kryžiažodžius, mokantis naujų dalykų, regą stiprinant akiniais, klausą – klausos aparatais. Svarbu atsisakyti žalingų įpročių, būti fiziškai aktyviems, gerai miegoti. Anot N.Stanislovaitienės, derėtų vadovautis taisykle – kas gerai širdžiai, tas gerai ir galvai.
 
„Didžiojoje Britanijoje darželių auklėtiniai vežami į demencija sergančiųjų įstaigas. Ten jie interaktyviai bendrauja, žaidžia. Toks socialinis pojūčių skatinimas per klausą, emociją padeda palaikyti sergančiojo savarankiškumą ir gebėjimus“, – sako lektorė.
 
Nustatoma per vėlai
Sveikatos specialistai įsitikinę, kad daugeliu atvejų demencija nustatoma pernelyg vėlai.
„Kraujospūdį galime pamatuoti, temperatūrą taip pat, tačiau ankstyvųjų demencijos simptomų, deja, negalime. Koją kiša ir rizikos faktorių gausa“, – teigia N.Stanislovaitienė.
 
Anot jos, dar vaikystėje patirta galvos trauma ar smegenų sukrėtimas ateityje gali atsiliepti nykstančiomis smegenų ląstelėmis.
„Skandinavai, belgai, vokiečiai jau pradėjo edukaciją mokyklose. Visuomenei sąmoningėjant, demenciją imsime diagnozuoti vis anksčiau“, – įsitikinusi lektorė.
 
Jaučiasi nuvertinti
Anot „Demencija Lietuvoje“ prezidentės Ievos Petkutės, visuomenė pernelyg akcentuoja žmogaus, sergančio demencija, gebėjimų praradimą. „Kartais šis požiūris būna nuosaikesnis – tuomet pažymima, kad demenciją turintis asmuo „vis dar kažką geba“. Vis dėlto, tai taip pat menkina. Demenciją turintys asmenys nėra laikomi lygiais, bendraujama infantiliai“, – sako I.Petkutė.
 
Jos įsitikinimu, pažinimą skatinančioje aplinkoje demenciją turintys asmenys galėtų visaverčiai dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, jaustis lygiaverčiais visuomenės nariais. „Noriu gyventi pasaulyje, kur jausčiausi palaikoma, gerbiama, kur būčiau laikoma žmogumi, o ne diagnoze“ – 2023 m. „Alzheimer Europe“ konferencijoje liudijo čekė Vera Ryšava, kuriai buvo diagnozuota jaunesniame amžiuje pasireiškusi Alzheimerio liga. Nors Lietuvoje žmonių, gyvenančių su demencija, balsas kol kas negirdimas, kiekvienas yra kviečiamas apmąstyti, kokią įtaką žmonių gerovei gali turėti mūsų požiūris ir vartojami žodžiai“, – teigia I.Petkutė.
 
Didins prieinamumą
Šios ligos prevencijos, diagnozavimo, gydymo, slaugos klausimus svarsto ir sprendžia pernai sveikatos apsaugos ministro įsakymu suformuota Demencinių sutrikimų konsultacinė darbo grupė.
 
„Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose pacientams pagalbą teikia suaugusiųjų, vaikų ir paauglių psichiatrai, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai bei socialiniai darbuotojai. Kai ambulatorinio gydymo nepakanka, gali būti skiriamas gydymas psichiatrijos dienos stacionaruose – jų teikiamų paslaugų skaičių iki 2027 m. planuojama padidinti 50 proc., taip pat planuojama gerinti jų prieinamumą regionuose“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis.
 
Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė planuoja teikti tikslines psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas senyvo amžiaus asmenims.
 
„Sunkiausi pacientai, pavojingi sau arba aplinkiniams, išgyvenantys psichozę, turintys gretutinių psichikos sveikatos sutrikimų, guldomi į ligoninę stacionariniam gydymui. Jeigu būklė ne tokia sunki ir pacientas gali gyventi namuose, tačiau išlieka slaugos paslaugų poreikis, jam gali būti skirtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Jos teikiamos ir savaitgaliais bei švenčių dienomis“ – pasakoja J.Gališanskis.
 
Anot specialisto, planuojama didinti slaugos paslaugų prieinamumą tiek ambulatorinėje grandyje, tiek slaugos stacionaruose. 30 mln. eurų bus skirta plėsti ir modernizuoti stacionarinių slaugos paslaugų, skirtų Alzheimeriu ir senatvine demencija sergantiems žmonėms, bei paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūrą.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!