- Nuo sunkios kepenų cirozės iki eilinio refliukso – darbe prisižiūrite visko. Kokie pacientai dažniausiai pakliūna į jūsų rankas?
- Gastroenterologo kasdienybė tokia, kad niekada nežinai, ką rasi atėjus į darbą. Dažnai būna tokių pacientų, kurių būklė keičiasi itin dinamiškai. Tad negali žinoti, ar dar vakare buvęs stabilus toks žmogus išliks ir ryte – ar jam neatsitiko ko nors naujo, ar nesikartos kraujavimas, ar neatsiras kepenų funkcijos nepakankamumas ir kitos komplikacijos.
Šiaip į stacionarą pakliūna pakankamai sunkūs ligoniai, kuriuos vargina kraujavimas iš virškinamojo trakto, sergantys kepenų ciroze, alkoholiniu hepatitu, kasos uždegimu, visa tai – potencialiai mirtinos ligos. Taigi situacija kasdien būna sunkiai prognozuojama. Aišku, dirbant poliklinikoje susiduriu su paprastesniais pacientais, besiskundžiančiais funkcinės kilmės sutrikimais, kurie būna susiję su netinkama mityba, gyvenimo būdu.
 
- Su alkoholio „suėstomis“ kepenimis atvykstančių pacientų vis dar daug?
- Tokių pacientų kontingentas tikrai nėra mažas. Teigiamų poslinkių nuneigti neišeitų – nauji įstatymo pakeitimai šiek tiek jų kiekį sumažino. Tačiau pacientai dėl įsisenėjusių alkoholizmo problemų vis sugrįžta. Vis dėlto būtų klaidinga manyti, kad kepenų funkcijos nepakankamumas ir kepenų uždegimas – vien tik alkoholio lemtos ligos. Yra daugybė kitų problemų: per didelis riebaus maisto vartojimas, sėslus gyvenimo būdas, kada lėtėja medžiagų apykaita. Dabar itin daug nustatoma nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos atvejų. Dažnu atveju ši problema susijusi ir su virusinėmis ligomis – hepatitu C, B.
 
- Kalbama ir apie sergančiųjų celiakija, gliuteno netoleruojančiųjų epidemiją.
- Visuomenė tiesiog tampa labiau apsišvietusi ir daugiau žino apie šias ligas. Taigi ateina tikslingai teiraudamiesi, ar neserga. Kai pacientai papasakoja, tikslingai įvardija simptomus, geriau ir diagnozuojame. Džiugu, kad žmonių sąmoningumas auga. Aišku, pasitaiko ir tokių, kurie ateina prašydami sudaryti mitybos planą, nors tai – jau gydytojų dietologų darbas. Gastroenterologas gali rekomenduoti bendrus sveikos mitybos principus, produktų grupes, kurias rekomenduojame valgyti.
 
- Daliai pacientų pakerta kojas vien užsiminus apie skrandžio ištyrimą endoskopu...
- Dažniausiai baimės susijusios su nežinojimu, kaip atliekami tam tikri tyrimai. Labai daug pacientų vengia endoskopinių tyrimų prisiklausę aplinkinių, kaip tai yra baisu. Taip, kiekvienas žmogus juos skirtingai toleruoja, tačiau jie tikrai tokie nėra, tad iš anksto neigiamai nusiteikti nereikėtų. Endoskopiniai tyrimai gali būti atliekami ir su pilna narkoze, ir kiek prislopinus pacientą. Kartais pakanka žmogų nuraminti ir detaliai paaiškinti, kaip tyrimas bus atliekamas, ko būtų galima tikėtis, kaip elgtis jo metu.
 
- Šiltuoju metu nestinga švenčių, įvairių festivalių. Dėl to užplūsta daugiau apsinuodijusių pacientų?
- Išties čia daugiau veikia ne sezoniškumas, bet masinės šventės. Tą tiesiogiai pajaučiame – padaugėja ligonių, kuriems atsiranda problemų dėl per riebaus maisto, alkoholio vartojimo. Aišku, nors, kaip minėjau, ne oras nulemia tokių pacientų antplūdį, galbūt vasara nuteikia daugiau švęsti (šypteli).
 
- Kada supratote, kad jums įdomiausia – gastroenterologija?
- Galutinai apsisprendžiau internatūros metais. Dar buvome paskutiniai studentai, kurie turėjo galimybę ją atlikti metus laiko. Visą tą laiką praleidau Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tai buvo tas taškas, kada galėjau taip stipriai pajausti, ką reiškia klinikinė praktika. Man patiko intervencijos, ne vien tik teorinis darbas. O gastroenterologija yra pakankamai plati, sparčiai į priekį judanti sritis. Gastroenterologija apima visą virškinimo traktą, kepenis, žarnyną, kasą. Tad šiam mokslui plėtoti galimybių – daugybė. Su kiekvienais metais atsiranda vis naujų gydymo standartų, čia turi galimybę tiek konservatyviai gydyti pacientus, tiek taikyti tam tikras intervencijas. Dabar ypač intensyvėja mažai invazyvūs gydymo metodai: endoskopinis navikų šalinimas, nauji endoskopiniai kraujavimo stabdymo metodai. Nors lėtinių ligų gydymas užtrunka, nemažai atvejų gydymo efektą gali pamatyti gana greitai. Pavyzdžiui, įsiminė vienas atvejis, kai pacientas atvyko į gydymo įstaigą praktiškai „kominis“, o po kelių dienų, paskyrus gydymą, jis kuo puikiausiai jau vaikščiojo ligoninės koridoriais ir galėjo būdamas sąmoningas bendrauti.
 
- Profesija lūkesčius pateisino su kaupu?
- Niekada nesigailėjau pasirinkusi mediciną. Nepaneigsi, darbas sunkus, bet, manau, jokioje kitoje srityje taip gerai nesijausčiau. Kuo daugiau dirbti, tuo atsiranda daugiau užtikrintumo, pasitikėjimo savimi, suvokimo, kad ne tu vienas atsakai už daugybę dalykų, koks svarbus komandinis darbas.
Aišku, būna visokių dienų – kai viskas kaip sviestu patepta klojasi, ligoniui gerėja, viskas tampa aišku. Bet kartais net skiriant maksimaliausią gydymą pacientui negerėja. Tuomet didžiausias nerimas būna išlaukti gydymo rezultato. Tad kaip ir kiekvienam gydytojui neišeina uždaryti durų ir grįžus namo pamiršti savo pacientus. Mediko darbas – daugiau ne profesija, o gyvenimo būdas. Nesakau, kad ir namuose vien gyveni darbu, tačiau ir visiškai „atsijungti“ neišeina – vis ką paskaitai, pasidomi, ką dar būtų galima padaryti.

---

 
Dosjė
2003–2009 m. Kauno Medicinos Universitetas, Medicinos fakultetas.
2009–2010 m. Klaipėdos Universitetinė ligoninė, internatūra.
2010–2014 m. Gastroenterologijos rezidentūra LSMUL KK.
2013 m. ERASMUS Universitetinė Gento ligoninė, Belgija.
2014 m. – iki dabar gydytoja gastroenterologė Respublikinė Kauno ligoninė.
2018 m. – iki dabar gydytoja gastroenterologė BIOFIRST klinika.
Lietuvos Gastroenterologų draugijos narė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!