- Nepabūgote darbo su pacientais iškeisti į administravimą tapus ligoninės vadovės Aušros Bilotienės Motiejūnienės dešiniąja ranka?
 
- Esu dinaminis žmogus. Man kuo daugiau iššūkių – tuo geriau. Rutina mane užmuštų.
Būdamas skyriaus vedėju matai tik jo problemas, o administracijoje turi matyti viską gerokai plačiau. Negali būti vieno skyriaus pusėje, turi matyti visos ligoninės strategiją. Be to, turi būti teisingas visiems. Kartais gali atrodyti, kad kurią nors pusę nuskriaudei, bet vadovui neretai tenka priimti nepopuliarius sprendimus, tačiau būtent jie ateityje gali duoti daug didesnę grąžą nei švelnesni sprendimai.
 
- Apie administracijoje dirbančius dažnai atsiliepiama, neva jie tik šiltai sėdi kabinete, kol medikai pluša prie pacientų…
 
- Jei atrodo, kad vadovas nieko neveikia, kai viskas įstaigoje puikiai funkcionuoja ir sėkmingai veikia, vadinasi, jis įdeda daug darbo. Vadovo darbas dažnai būna nematomas. Kad personalas galėtų vykdyti funkcijas, kad ligoninė funkcionuotų, tenka kiekvieną dieną spręsti aibę atsirandančių problemų.
 
- Nors už finansinius ligoninės rodiklius neatsakote, ar jos situacija daro įtaką klinikiniam darbui, už kurį esate atsakinga?
 
- Prieš metus gydymo įstaigos aktyvumas buvo menkas. Paslaugų vykdymas siekė tik šešiasdešimt procentų. Šiandien – visą šimtą procentų. Paslaugos grįžta. Nors ir nelengva suburti personalą bendram tikslui, finale, kai matome rezultatą, visiems būna džiugu.
Mūsų įstaiga pasiekusi, galime sakyti, viršūnę, keičia savo veidą, tampa visiškai kitokia. Tarp personalo turime daug atradimų. Kai kurie jų buvo ilgą laiką nematomi. Svarbu suprasti, kad vienas žmogus negali daryti pokyčių, juos palaikyti turi visa komanda. Išmetus vieną sraigtelį sulūš visas mechanizmas, kuris turi dirbti kaip laikrodis. Svarbu, kad veiktume kaip komanda, matytume bendrą viziją, vieną tikslą. Kartais personalui pakanka vien įvardinti tikslą ir leisti jį pasiekti patiems, nesikišti į jų darbą, duoti šiek tiek laisvės. Jei kontroliuosi kiekviename žingsnyje, rezultatas gali nukentėti.
 
- Kalbate apie smarkiai išplėstas gydymo paslaugas. Kuo pacientus pradžiuginsite?
 
- Plečiame operacines, visą paslaugų spektrą, nes šiuo metu galime išnaudoti ne visas savo galimybes.
Kolektyve turime atėjusio daug jaunimo, dirba daug šaunių gydytojų ir slaugytojų, jaunų padėjėjų. Visas gydymo procesas priklauso ne tik nuo gydytojų, bet nuo viso personalo visumos, net nuo valytojų. Svarbu ir tai, kaip gydymo įstaigoje palaikoma tvarka.
Pastačius naują operacinį bloką, galėsime teikti daugiau paslaugų, būtų orios sąlygos dirbti darbuotojams. Dvidešimt pirmame amžiuje norisi taikyti naujausias technologijas. Norisi eiti žingsnis į žingsnį su išsivysčiusiomis šalimis. Džiaugiamės, kad statybos vyksta savu laiku, kitų metų pabaigoje, jei viskas gerai, turėtume persikelti ten dirbti. Tai svarbu personalui, nes darbo sąlygos daug lemia. Net suremontavus skyrių jie į darbą ateina džiaugsmingai nusiteikę.
 
- Baigęs skubios medicinos gydytojo studijas medikas turi galimybę dirbti tik skubios pagalbos skyriuose ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje? Kokie galimi kiti pasirinkimai?
 
- Jei žmogus mėgsta iššūkius, nori greičiau ir daugiau įgyti gerosios praktikos, renkasi arba darbą GMP, arba darbą skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje. Tie, kas nori ramesnio darbo – slaugą ir palaikomąjį gydymą.
Skubiosios pagalbos specialybė yra atsiradusi neseniai. Pirmoji šių specialistų laida išleista tik 2019-aisiais. Skubios pagalbos skyriuje dabar dirba ne tik medicinos, bet ir skubios pagalbos gydytojai. Tokių specialistų Lietuvoje didelis trūkumas. Kad skubios pagalbos skyriai būtų visiškai užpildyti gydytojų personalu, turi praeiti daug laiko, juolab jų ruošiama mažai. Už tai čia dirba kitų specialybių gydytojai, nes teisės aktai tai leidžia.
Beje, įdomu tai, kad prieš dvidešimt metų, kai pradėjau dirbti skubios medicinos pagalboje, ši turėjo kitokią sampratą – tai buvo pacientų filtras, kuris skirstė, ką guldyti į stacionarą. Buvo populiaru manyti, kad skubios pagalbos skyriuje dirbdavo tie, kurie kitur nesurado darbo. Tradicijos pasikeitė. Ligą nustatyti reikia čia ir dabar, o ne paguldžius pacientą į skyrių, nes ligos būklei progresuojant pasekmės gali būti skaudžios. Dabar skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje pacientai ištiriami nuo iki, surandama jų negalavimo priežastis, jis čia pat yra pagydomas arba guldomas į stacionarą. Teko keisti tam tikras ištyrimo ir gydymo metodikas, teko įgyvendinti naujoves – insulto klasterį.
Naujovės dažnai ateina su personalo pasipriešinimu, tačiau subūrus gerai veikiančią komandą naujoves pavyksta įdiegti per trumpą laiką. Smagu matyti, kai ir personalas džiaugiasi rezultatu – išsaugota paciento gyvybe. Apima palaima, kai pacientas, turėjęs prastą prognozę, po procedūros pats atsistoja ant kojų ir nueina iki palatos.
 
- Jūs vėliau pasirinkusi vidaus ligų studijas ir darbą Pulmonologijos ir alergologijos centre ten neužsibuvote… Jūsų aktyviam būdui per siaura sritis?
 
- Vidaus ligų specialybę rinkausi patikus holistiam požiūriui į pacientą. Specialybė įdomi tuo, kad čia reikia ieškoti priežasties, kas galėjo sukelti simptomus ar jų visumą. Esi kaip seklys. Čia yra galimybė atsiskleisti, nes pacientas – kaip juodoji skylė: įkiši ranką ir nežinai, ką ten gali rasti. Niekada nebūna dviejų vienodų pacientų, visi skirtingi kaip pirštų antspaudai. Dėl to man ši specialybė patraukli. Negalavimų priežastis turi rastai greitai.
O darbas Pulmonologijos ir alergologijos centre buvo tik trumpas gyvenimo etapas. Taip pat savotiškas iššūkis.

---

 
Dosjė
1996-2002 m. – VU Medicinos fakultetas gydytojo profesinė kvalifikacija.
2002-2003 m. – VU Medicinos fakultetas medicinos gydytojo rezidentūros studijos.
2003-2008 m. – VU Medicinos fakultetas vidaus ligų rezidentūros studijos.
2005-2008 m. – VUL Santariškių klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medicinos gydytoja.
2008-2009 m. – VUL Santariškių klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vidaus ligų gydytoja.
2009 m.-2020 m. – VUL Santariškių klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja.
2020-2023 m. – VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro L-korpuso administratorė, vidaus ligų gydytoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!