Pirmoji palapinė: ką vertėtų žinoti?
Renkantis palapinę, pasak žygių vadovo, vertėtų bendrauti su artimaisiais ir bičiuliais. Pastarieji gali pateikti vertingų rekomendacijų ir patarimų. Kita vertus, specializuotose parduotuvėse palapinės dažniausiai yra kokybiškos, tad neverta sunerimti, jeigu ir neturite žygeivišką pasaulį mylinčių artimųjų ar bičiulių.
 
Palapinės dydis ir svoris – svarbus smagios ir sklandžios kelionės veiksnys. Pernelyg sunki palapinė gali apsunkinti žygeivišką gyvenimą. Taip pat svarbu įvertinti, kokioms oro sąlygoms skirta konkreti palapinė. Kartais, žygeivišką patirtį prisimena J.Haist, ilgos liūties metu palapinė gali peršlapti.
 
Žygio vadas skeptiškai vertina kelis palapinių tipus. Anot jo, nepatartina rinktis automatiškai išsiskleidžiančios palapinės. Dažniausiai tokios palapinės sugenda po kelių kelionių. Automatiškai išsiskleidžiančių palapinių nebepavyksta sudėti atgal, mat jų konstrukciją laikantys strypai lengvai išsilanksto.
 
Pašnekovas nesižavi ir įvairiomis palapinių verandomis ar prieangiais. Nors pastarosios konstrukcijos šiuo metu yra madingos, tačiau palapinė, žygeivio akimis, galėtų būti paprastesnė.
 
Naujiesiems žygeiviams, nemokantiems pastatyti palapinės, reikėtų vadovautis gamintojo pateiktomis instrukcijomis. Jeigu nesiseka, galima atsitraukti nuo tikslo ir po kurio laiko sugrįžti. Kita vertus, kelionių metu dažniausiai yra žmonių, turinčių žygeiviškos patirties, tad galima paprašyti jų pagalbos. Tiesa, sėkminga palapinės statyba – tik viena medalio pusė. Rimtesniu iššūkiu kartais tampa jos sudėjimas. Todėl keliautojai (kaip ir daugeliu kitų žygių atveju) turėtų atsižvelgti ir į ateities perspektyvą.  
 
„Viena kartą prie Grigiškių nepavyko sudėti palapinės. Kažkaip ji sugebėjo per naktį padidėti dvigubai. Matyt, buvo specifiškai sulankstyta. Deja, neprisiminėme, kaip“, – žygeivišką kuriozą prisiminė vadas.
 
Tinkamos vietos parinkimas

Kaip pažymi Vilniaus universiteto Žygeivių klubo žygio vadas Jonas Haist, svarbu atsižvelgti, kokiose vietose leidžiama ir neleidžiama statyti laikinąją pastogę. Palapines draudžiama statyti įvairiuose rezervatuose, draustiniuose, kai kuriuose regioniniuose bei nacionaliniuose parkuose, mieste. Todėl keliautojai turėtų atsakingai pasiruošti žygiui ir įvertinti vietovių, kuriose vyks žygis ar iškyla, taisykles.

 
Įsirengiant stovyklavietę, pažymi vadas, visada reikia nusiteikti blogiausiam scenarijui. Stovyklautojas turėtų pagalvoti, kaip jo pasirinkta vieta atrodytų ryte, jeigu naktį būtų audra ir lietus? Taigi, statant palapinę svarbu pasirinkti tinkamą vietą.
 
„Reikia pažiūrėti žemyn ir pažiūrėti aukštyn. Būtinai reikia įvertinti, kad virš palapinės nebūtų stambesnių šakų, medžių nuo kurių (audros metu) gali kristi šakos. Ir visada reikia pažiūrėti į žemę, kad joje nebūtų kokių nors skruzdėlynų ir panašiai. Reikia vadovautis sveiku protu ir įvertinti, kad tai būtų patogi vieta. Ir, kad nebūtų koks purvynas, kada naktį palijus viskas bus paplaukę“, – pasakojo J.Haist.
 
Žygeivių atsakomybė ir saugumas
Kalbant apie stovyklavietės saugumą, reikia pasakyti, kad pasitaiko vietovių, kuriose leidžiama kurti laužą, tačiau negalima statyti palapinės. Arba atvirkščiai. Stovyklavietės įkūrimo metu būtina atsižvelgti į atstumą tarp laužo ir palapinės.
 
„Laužą reikia kurti toliau nuo palapinių. Paprastas sąmoningumas. Taip pat nepatariu valgyti prie palapinių. Gyvybei ir sveikatai pavojaus tai nekelia, bet jeigu kečiupu aptaškysite palapinę, kaip yra buvę, tos dėmės lieka visam gyvenimui. Palapinės neišskalbsi. Arti palapinės – dar nėra taip blogai, tačiau esame turėję tikrai (negaliu net dabar suskaičiuoti) incidentų kai kokį nors gėrimą išpila, palapinė užtvindoma alumi, išberiami smulkinti riešutai. Tada būna sunku viską išvalyti“, – pasakojo pašnekovas.
 
Palapinės statybos vieta turėti būti 10-15 metrų atstumu nuo laužavietės. Siekiant užtikrinti stovyklavimo saugumą, laužą svarbu apkasti ar panaikinti aplinkui esančias žoles. Elgiantis protingai, pasakoja žygio vadovas, gaisro tikimybė yra nedidelė. „Atviros ugnies jokiais atvejais negali būti prieš stovyklautojams einant miegoti“, – primena J.Haist, patariantis (prieš miegą) užgesinti ir žarijas.  
 
Pasak J.Haist, žygeiviams svarbu įvertinti, kokie ir kodėl daiktai imami žygin. Kitaip tariant, visa (taip pat ir palapinė) žygio amunicija turi būti optimali. Pavyzdžiui, kartais keliautojai įsideda kelias poras batų. Žygio vadas svarsto, kad galbūt pakaktų tik reikiamo kiekio kojinių ir plastikinio maišelio (jeigu batai būtų sušlapę). Vadovas nerekomenduoja prasidėti su botais ar žieminiais batais. Dažniausiai tinka kerzai arba sunkūs sportbačiai.

---

 
Tarp kitko
Palapines naudojo daugybė skirtingų civilizacijų – nuo romėnų iki Amerikos indėnų.
Palapinės – reikšmingas išradimas ne tik keliautojų (gamtoje) gyvenime, tačiau ir karybos istorijoje.
Pirmoji nakvynė palapinėje – dažniausiai teigiama patirtis jaunųjų žygeivių gyvenime.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!