Domisi vis dažniau
 
„Tikslios nacionalinės statistikos, kiek vazektomijų atliekama Lietuvoje per metus, neturime, todėl nenorėčiau iš praktinės patirties daryti išvadų apie visą šalį“, – sako M.Stanionis.
 
Pasak urologo, didžioji dalis vyrų dėl vazektomijos kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, kur už operaciją moka patys – priklausomai nuo klinikos, anestezijos ir kitų paslaugų, maždaug nuo 650 iki 1200-1500 eurų, todėl vien iš viešai matomų skaičių sunku spręsti, kiek tokių operacijų Lietuvoje iš tikrųjų atliekama.
 
„Iš to, ką matau praktikoje, susidomėjimas tikrai auga. Man atrodo, kad tam įtakos turi ir besikeičiantis požiūris į kontracepciją. Vis dažniau vyras į šeimos planavimą žiūri nebe taip, kad „kontracepcija yra moters reikalas“, o pats prisiima atsakomybę už ilgalaikę kontracepciją“, – pastebi gydytojas.
 
Ateina jau apsisprendę
 
Kas dažniausiai ryžtasi vazektomijai?
„Dažniausiai tai nėra jaunas vyras, kuris vieną rytą atsikėlė ir nusprendė: „Viskas, šiandien sterilizuojuosi.“ Dažniausiai ateina vyrai, kurie jau turi vaikų, šeima yra susiformavusi ir jie gana aiškiai žino, kad daugiau vaikų nenori. Tai būna vyrai, kurie apie vazektomiją galvojo ne vieną savaitę ir dažnai ne vieną mėnesį“, – pasakoja urologas.
 
Pašnekovo teigimu, į konsultaciją tokie pacientai ateina jau pasidomėję ir dažniausiai nori tik pasitikrinti, ar viską suprato teisingai. Vis dėlto pasitaiko ir tokių, kurie sprendimo dar nėra iki galo apgalvoję, – tada, anot urologo, pokalbis su gydytoju tampa ne mažiau svarbus už pačią procedūrą.
 
Baiminasi dėl vyriškumo
 
M.Stanionis pastebi, kad vyrai labiausiai baiminasi, kaip vazektomija atsilieps jų lytiniam gyvenimui. Tą patį tvirtina ir tyrimai, tačiau jų išvados ramina.
 
Pernai Miuncheno technikos universiteto urologai žurnale „Andrology“ paskelbė tyrimą, kuriame įvertinti 5425 penkiasdešimtmečių Vokietijos vyrų rodikliai – kas aštuntam iš jų buvo atlikta vazektomija. Paaiškėjo, kad lytinių sutrikimų šie vyrai turi ne daugiau nei kiti, o lytiniu gyvenimu patenkinti net dažniau: taip sakė 55 proc. pasidariusiųjų vazektomiją ir 44 proc. jos nesidariusiųjų.
 

„Dažniausi klausimai būna apie testosteroną, erekciją, libido, ejakuliaciją ir apskritai „vyriškumą“. Kartais vyras klausia tiesiai: „O aš po to dar būsiu vyras?“ arba „Bus spermos?“ Vazektomijos esmė yra nutraukti spermatozoidų kelią į ejakuliatą. Tai nėra hormoninė procedūra – sėklidės ir toliau gamina testosteroną, todėl vazektomija neturėtų mažinti vyro testosterono, libido ar erekcijos“, – aiškina Centro poliklinikos Chirurgijos konsultacijų skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Martynas Stanionis.

 
„Taip pat svarbu suprasti, kad po vazektomijos ejakuliacija neišnyksta. Sperma ir toliau ejakuliuojama. Plika akimi vyras jokio skirtumo paprastai nepamatys. Todėl vienas didžiausių mitų yra tas, kad vazektomija kažkaip „išjungia“ vyro seksualumą. Ji iš esmės pakeičia tik vieną dalyką – spermoje nebeturi būti spermatozoidų“, – priduria urologas.
 
Suveikia ne iš karto
 
Vazektomija, aiškina urologas, yra chirurginė operacija, per kurią sėkliniai latakai perkerpami ir užblokuojami, kad spermatozoidai nebepatektų į spermą. Ji atliekama taikant vietinę ar kitokią nejautrą – tai priklauso nuo gydymo įstaigos ir paciento situacijos. Pasak M.Stanionio, operacija trunka neilgai, prie įprastos veiklos vyrai dažniausiai grįžta gana greitai, tačiau fizinį krūvį ir lytinius santykius kurį laiką reikia riboti, atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas ir savijautą.
 
„Svarbus momentas, kurį vyrams visada akcentuoju: vazektomija nesuveikia tą pačią dieną. Po operacijos sėkliniuose takuose dar kurį laiką gali būti likusių spermatozoidų. Pasikliauti vazektomija galima tik tada, kai po operacijos atliktas spermos tyrimas ir patvirtinama, kad spermatozoidų nebėra, tai yra pasiekta azoospermija, arba tyrimas atitinka priimtinus kriterijus pagal rekomendacijas“, – pabrėžia M.Stanionis.
 
Amerikos urologų asociacijos (AUA) gairėse, kuriomis remiasi gydytojas, nurodoma, kad spermos mėginį tyrimui galima pateikti ne anksčiau kaip po aštuonių savaičių, o kol tyrimas operacijos sėkmės nepatvirtino, pora turi saugotis kitais būdais.
 
Komplikacijų pasitaiko retai
 
Anot M.Stanionio, po vazektomijos, kaip ir po bet kurios kitos operacijos, gali atsirasti kraujosruvų, hematoma, infekcija, gali skaudėti ar tinti, o kartais susiformuoja spermatozoidinė granuloma – nedidelis mazgelis, kuriuo organizmas reaguoja į spermatozoidus.
 
„Yra ir specifinė komplikacija, apie kurią pacientas turi būti informuotas, – ilgalaikis ar lėtinis kapšelio skausmas. Tai nėra dažna problema, tačiau ji egzistuoja. AUA nurodo, kad lėtinis kapšelio skausmas, turintis neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, pasireiškia maždaug 1-2 procentams vyrų. Simptominės hematomos ir infekcijos taip pat nėra dažnos – jų dažnis nurodomas apie 1-2 procentus“, – vardija urologas.
 
Vazektomija, pasak gydytojo, yra ypač veiksmingas kontracepcijos metodas, nors šimtu procentų nuo nėštumo neapsaugo: labai retai sėkliniai latakai vėl tampa pralaidūs.
 
Mygtuko „Reset“ nėra
 
Pasak M.Stanionio, chirurgai moka atkurti sėklinių latakų praeinamumą – tokia operacija vadinama vazektomijos reversija, – tačiau dar prieš operaciją jis perspėja pacientus šia galimybe nesikliauti.
 
„Tai nėra mygtukas „Reset“.“ Operacija sudėtingesnė, brangesnė, o jos rezultatas nėra garantuotas. Sėkmė priklauso nuo daugybės aplinkybių, įskaitant ir tai, kiek laiko praėjo po vazektomijos, kokia buvo atlikta pirminė operacija, taip pat nuo abiejų partnerių vaisingumo veiksnių“, – sako urologas.
 
Kai kuriais atvejais vyrui, vėl panorusiam vaikų, anot gydytojo, lieka kitas kelias – spermatozoidų paėmimas ir pagalbinis apvaisinimas. „Todėl aš pacientui nesakyčiau: „Jeigu persigalvosi, visada galėsime atsukti atgal.“ Toks požiūris būtų klaidinantis. Reikia priimti sprendimą taip, tarsi vaikų ateityje nebenorėsi“, – įsitikinęs M.Stanionis.
 
Tiems, kurie dar nežino, ar ateityje norės vaikų, urologas pataria rinktis kitus kontracepcijos būdus, nes vazektomija, pasak jo, – netinkamas būdas „užsidėti saugiklį“.
 
„Man vazektomija nėra operacija, kurią reikia atlikti vien todėl, kad pacientas jos paprašė. Pirmiausia reikia suprasti, ar tai yra apgalvotas ir stabilus sprendimas. Jeigu vyras sako, kad vaikų daugiau nenori, bet tuo pačiu metu išgyvena skyrybas, yra ką tik išsiskyręs, patiria didelį emocinį stresą ar sprendimą priima dėl labai konkrečios trumpalaikės gyvenimo situacijos, tikrai siūlyčiau neskubėti“, – pabrėžia gydytojas.
 
„Manau, kad geras vazektomijos kandidatas yra ne tas vyras, kuris labiausiai skuba ją pasidaryti, o tas, kuris ramiai supranta, ką daro, žino, kad tai yra nuolatinės kontracepcijos metodas, ir priima sprendimą ne dėl šiandienės emocijos, o dėl ilgalaikio gyvenimo plano. Galų gale vazektomija nėra apie tai, kad vyras „atsisako savo vyriškumo“. Priešingai – daugeliui vyrų tai yra gana racionalus sprendimas prisiimti dalį atsakomybės už šeimos planavimą, kai šeima jau yra tokia, kokios jie nori“, – apibendrina M.Stanionis.


Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 13 tūkst. eurų


Partneriai: