„Mums bandė prakišti „šlapią reikalą“!“

Greta Vanagienė
2026-10-08
Kol dėliojami paskutiniai štrichai dėl naujos sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarkos, ligoninių vadovai suskubo taisyti padėtį. Pas sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį šią savaitę rikiavosi pagrindinis Lietuvos ligoninių asociacijos delegatas. „Tas projektas šlapias reikalas, ir mums jį pabandė prakišti, bet visi sureagavome“, – sako Raseinių ligoninės vadovas Gintaras Pikūnas. Kur buvęs, kur nebuvęs – jam iš paskos ir pats Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gytis Bendorius. „Dviejų savaičių terminas teikti pasiūlymus jau praėjo. Žiūrėsime, į ką atsižvelgti, į ką neatsižvelgti, kodėl atsižvelgti arba kodėl neatsižvelgti“, – kad stumdytis jau per vėlu, aiškina jis.
„Mums bandė prakišti „šlapią reikalą“!“
Pas sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuratį darbiniam pasitarimui atėjo eilė ir Lietuvos ligoninių asociacijos atstovams. Naujai valdžiai iš esmės pertvarkant gydymo įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką ir Valstybinei ligonių kasai nuo kitų metų rėžiant per viršsutartines paslaugas, savo poziciją pastaraisiais klausimais išsakyti susirinko pagrindinis asociacijos branduolys. Delegatą ministro komanda priėmė naujose ministerijos patalpose.

Vadovai buvo lengvai nustebinti

Pas sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuratį darbiniam pasitarimui eilė atėjo ir Lietuvos ligoninių asociacijos atstovams. Naujai valdžiai iš esmės pertvarkant gydymo įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką ir Valstybinei ligonių kasai nuo kitų metų rėžiant per viršsutartines paslaugas, savo poziciją pastaraisiais klausimais išsakyti susirinko asociacijos branduolys. Delegatas pas ministro komandą priimtas naujose Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patalpose sostinės Lvivo gatvėje.
 
„Pirmas įspūdis labai geras“, – jog buvo maloniai nustebinti, sako asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas. Tiesa, ne ištaigingomis patalpomis, o ministro siekiu įsigilinti į regioninių ligoninių problematiką.
 
„Mes buvom lengvai nustebinti, kad ministras taip gerai informuotas apie situaciją. Problemas, su kuriomis susiduriame, mato – ne paviršiumi jas supranta, o yra įsigilinęs, žino net ir giluminius taškus. Mums atėjus, aiškiai pasakė, kad mato mūsų problemas dėl paslaugų sutarčių, finansavimo, dėl žmogiškųjų išteklių, darbo užmokesčio, dėl kolektyvinės šakos problemų. Tiesiog net skaičiais ir procentais tuos augimus matė“, – įspūdžiais iškart po susitikimo dalinosi G.Ramanauskas.
 

Pasak jo, ligoninių vadovai pas ministrą atvyko su pluoštu labiausiai jiems rūpimų klausimų. Opiausias jų – kitų metų sutarčių sudarymo principas. Nerimaujama, kad viešosios gydymo įstaigos lenkiamos prie biudžetinės finansavimo sistemos, o sąlygų užsidirbti, jeigu yra didesnis pacientų poreikis, gali ir nebelikti.
 
Pasak G.Ramanausko, L.Kukuraičio įsitraukimas į šią situaciją sudarė įspūdį, kad pastangos tai spręsti dedamos ne be reikalo, o susitikime teliko sudėti vos atskirus taškus.
 
Pasak G.Ramanausko, susitikime dalyvavę viceministrai Skirmantas Krunkaitis ir už rajonines gydymo įstaigas atsakinga Edita Gudišauskienė pasisakė įvairiais klausimais, diskutavo itin aktyviai. „Ministro komanda puikiai supranta viešojo sektoriaus svarbą. Akcentavome, kad viešasis sektorius jau daug metų tradiciškai yra podukros vaidmenyje. Ministerijos vadovybė tikino tai aiškiai matanti ir yra pasirengusi daryti pakeitimus“, – valdančiųjų poziciją dėsto ligoninių atstovas.
 
Jautį už ragų ims Seime
 
Pusantros valandos trukusi diskusija su valdžios galvomis tėra anonsas prieš didįjį mūšį. Jautį už ragų asociacijos nariai ims Seime.
 
Susitikime dalyvavęs Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas vykusio susitikimo nesureikšmina. „Tai tebuvo įprastas darbinis susibūrimas aptarti ateities planų įgyvendinimą. Nėra laiko ilgiems pašnekesiams. Kiek galima kalbėti? Reikia dirbti!“ – ryžtą demonstravo vadovas.
 
Anot jo, darbų iš esmės bus imamasi spalio 28 dieną Lietuvos ligoninių asociacijos inicijuotoje konferencijoje Seime. Pagrindinis klausimas ant parlamento darbo stalo – viršsutartinių paslaugų apmokėjimas. Kaip juokauja Raseinių ligoninės vadovas, čia turės galimybę dalyvauti nors ir visa Lietuva. O Sveikatos apsaugos ministerijos koridoriuose šnabždama, kad ligoninėms, įsigaliojus naujai paslaugų apmokėjimo tvarkai, numatomi sunkūs laikai. Įstaigų vadovai šioms kalboms nepasiduoda.
 
„Tas projektas – šlapias reikalas, sumodeliuotas kaip per dūmus. Ir mums pabandė jį prakišti, bet visi sureagavome. Į modeliavimo darbus mūsų net nepakvietė. Mes tik pastabas galime rašyti, teikti pasiūlymus, o kaip bus – matysime, kai prasidės rimti darbai. O jeigu projektas bus teisingas, laikai nebus blogi. Ligoninėms tai bus geriausi laikai. Ko mes ir tikimės“, – užtikrintai kalba G.Pikūnas.


 
VLK pageidavimų jau nebepriima
 
Kol ligoninių vadovai ruošiasi rimtam iššūkiui, Valstybinė ligonių kasa dėl paslaugų apmokėjimo tvarkos jau atsipūtusi. Taškai ant „I“ jų darbo knygoje jau sudėti. Mat gydymo įstaigų vadovai išsakyti nuogąstavimus, teikti pasiūlymus dėl naujos sutarčių sudarymo tvarkos galėjo tik dešimt darbo dienų nuo projekto pristatymo datos. Terminas jau praėjo.
 
Tai paaiškino iškart ligoninių vadovų susitikimui pasibaigus į Sveikatos apsaugos ministeriją atskubėjęs VLK vadovas Gytis Bendorius. Jis, panašu, naujose ministerijos erdvėse dar nespėjo apšilti kojų.
 

„Čia nėra šešto aukšto?“ – būdo, kaip pakilti į čia įsikūrusią ministeriją, ieškojo prie lifto sutiktas G.Bendorius.
 
Jo tvirtinimu, į susitikimą ligoninių asociacija jo nekvietė. O jei būtų pakvietusi, sako, būtų atėjęs su malonumu. „Žinoma, būčiau atėjęs“, – šyptelėjo jis.
 
Šaukštai po pietų


VLK direktoriaus Gyčio Bendoriaus pasiteiravus, ar bus koreguojama paslaugų apmokėjimo tvarka, ir ar bus atsižvelgta į gydymo įstaigų išsakytus lūkesčius, jis aiškina, tam numatytas dviejų savaičių terminas jau praėjo. Vadinasi, teikti naujas pastabas gydymo įstaigų atstovams jau per vėlu.

 
„Šiuo metu surinksime visus pasiūlymus. Visus protingus, argumentuotus svarstysime“, – kokia yra minėto projekto stadija, nušvietė ligonių kasos vadovas, įspėdamas, kad nauji pasiūlymai liks už borto.
 
Jei gydymo įstaigų atstovai turi naujų minčių – šaukštai po pietų. VLK pozicija terminams griežta.
 
„Visos idėjos yra gerai, bet demokratinis procesas turi savo taisykles. Jeigu yra susitarimas, kad įstatymų aptarimui skiriama dešimt darbo dienų ir jie buvo pristatyti plačiai visuomenei per nacionalinę platformą iš anksto, tuomet paskelbti ir prakaboję sistemoje – viskas pagal taisykles.
 
Dabar peržiūrėsime visus pasiūlymus – į ką atsižvelgti, į ką neatsižvelgti, kodėl atsižvelgti arba kodėl neatsižvelgti“, – tašką deda G.Bendorius.

sveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

    Gydytojas ir pacientas


    Pirmoji ponia kviečia toliau skleisti rožinę žinią

    Pirmoji ponia kviečia toliau skleisti rožinę žinią

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Nacionaliniame vėžio centre (NVC), kur dalyvavo krūties vėžio prevencijai ski...
    A.Leveckytė: išsaugoti krūtį – ne antraeilis dalykas

    A.Leveckytė: išsaugoti krūtį – ne antraeilis dalykas

    „Krūtis daugeliui moterų yra susijusi su tapatybe, motinyste, moteriškumu. Todėl jos netektis ar stiprus pakitimas ga...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Senjorai Lietuvoje jaučiasi ne taip, kaip įprasta manyti: savijautos tyrimas atskleidė netikėtų skirtumų

    Vyresnis amžius nebūtinai reiškia prastesnę savijautą. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, vyresnių žmonių bendras savijautos indeksas siekia 63 balus iš 100 – tai tik šiek tiek mažiau nei visos Lietuvos gyventojų vidurkis 64,1 balo. Tačiau jų savijautos ...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Nobelio premija – už šviesą valdančius neuronus

    Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta dviem vokiečiams ir amerikiečiui, kurie padarė atradimus, padėjusius pagrindus optogenetikai. Jų tyrimai leido mokslininkams suprasti, kaip smegenų nervinės ląstelės formuoja prisiminimus ir emocijas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kodėl 2027 metais pacientų eilės (ne)sutrumpės?
    Karolis Buika Kodėl 2027 metais pacientų eilės (ne)sutrumpės?
    Draudžiame elektronines cigaretes. Ar tai apsaugos vaikus?
    Andrius Bagdonas Draudžiame elektronines cigaretes. Ar tai apsaugos vaikus?
    Žiedai ir pažadai
    Henrikas Vaitiekūnas Žiedai ir pažadai

    Naujas numeris