Būsto aprūpinimas –ne tik statybos
 
Praėjusią savaitę Prezidentūroje vykęs aštuntasis Regionų forumas šalies vadovus, Seimo narius, ministerijų ir savivaldybių atstovus subūrė diskutuoti, kaip mažinti regioninius skirtumus. Viena kertinių temų – būsto prieinamumas.
 
„Būsto aprūpinimas tai ne tik statybos, būsto aprūpinimas – ir socialinis klausimas. Tai yra ta pati regionų plėtra, tų pačių daktarų pritraukimas“, – sakė forume dalyvavęs Naujosios Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.
 
Dėl specialistų savivaldybėms tenka konkuruoti, tačiau jų galimybės gerokai skiriasi. Vienos gali pasiūlyti solidžias įsikūrimo išmokas, kitos tam lėšų neturi. Naujojoje Akmenėje dviem medikams – vyrui ir žmonai – pasiūlyta 140 tūkst. eurų įsikūrimui, po 70 tūkst. eurų už kiekvieną gydytoją.
 
„Tai, palaukit, gerai, kad mes turime. O savivaldybės, kurios neturi pinigų, ką joms daryti? Juk mes vieni iš kitų pumpuojam specialistus, o jie gi visi vienos valstybės žmonės“, – problemą kelia meras.
 
Anot jo, Naujoji Akmenė gydytojus stengiasi paremti ir kitomis priemonėmis: siūlo paruoštus butus, suteikia pagalbą įsikuriant. Tačiau V.Mitrofanovas pabrėžia, kad tokia konkurencija tarp savivaldybių, žvelgiant iš perspektyvos, nėra išeitis. Regionui gydytojas reikalingas ne tik kaip darbuotojas. Reikia sudaryti sąlygas jam ir jo šeimai čia gyventi.
 
Tą patį patvirtina Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Birštone gydytojų pritraukimas tiesiogiai susijęs su būsto klausimu. Kurorte būstas brangus, todėl net ir norinčiam čia dirbti medikui įsikurti nėra paprasta.
 
„Skiriame tarnybinį būstą ir labai norime, kad būstas taptų įperkamas. Nuomoti jį kurorte pernelyg brangu. Svarstome galimybę, kad pirmus trejus metus būstas į Birštoną atvykstantiems medikams, mokytojams ir kitiems specialistams, kurių poreikis yra labai didelis, būtų visai nemokamas“, – pasakoja N.Dirginčienė, besdama pirštu į platesnę problemą: regionų politika ir sveikatos politika vis dažniau susitinka ten, kur kalbama apie žmogaus gyvenimo sąlygas.
 
Vien gražių pažadų nepakaks
 
Prezidentas G.Nausėda po forumo „Lietuvos sveikatai“ dėstė, kad diskusija buvusi tokia, kokios ir tikėjosi – dalyviai kėlė konkrečias, kartais nepatogias problemas.
 
„Valstybės kontrolierė tikrai pakėlė klausimus dėl to, kaip sekasi vykdyti regionų politikos funkciją Vidaus reikalų ministerijai. Delegavome jai daugiau atsakomybės su tuo tikslu, kad nereikėtų kurti dar naujos ministerijos ir kad regionų plėtros funkcija būtų geriau atspindima Vidaus reikalų ministerijoje. Ar taip atsitiko? Aš bijau, kad kol kas dar ne“, – teigė šalies vadovas.
 
Prezidentas atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su regionų plėtros tarybomis, savivaldybių indėliu ir būsimu Europos Sąjungos finansavimu.
 
„Yra daug problemų, susijusių su regionų plėtros tarybomis, su didesniu savivaldybių indėliu ir kartu galimybe gauti didesnę dalį Europos Sąjungos finansinių resursų, kurie bus svarstomi daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
 
Pateikiau savo matymą, kad čia gali būti ir ne itin gerų žinių dėl kai kurių valstybių nenoro turėti didesnį Europos Sąjungos biudžetą.“
 
Todėl, anot G.Nausėdos, Lietuvai teks ypač atsakingai vertinti kiekvieną būsimą europinės paramos eurą.
 
„Kiekvienas euras, kuris dvidešimt aštuntais – trisdešimt ketvirtais metais pateks Lietuvon kaip Europos Sąjungos sanglaudos ar kitų politikų atmaina, turėtų būti naudojamas taupiai, efektyviai. Ir šitoje vietoje tikrai stengsiuosi toliau bendradarbiauti su savivaldybėmis tiesiogiai, kad ta regionų politika būtų aktyvinama.“
 
Tiesa, anot jo, vien gražių pažadų nepakaks: „Negalime atsipirkti tik deklaracijomis, žodžiais, nes savivaldybės nuoširdžiai kėlė probleminius klausimus, kėlė tai, kas joms skauda. Jeigu valstybė tam neatlieps, ir toliau plūduriuosime tokioje nežinios zonoje.“
 
Šalies vadovas tikino, kad dialogas su savivaldybėmis bus tęsiamas ir po forumo.
„Manau, kad iš esmės diskusija pavyko ir ją mes pratęsime. Nebūtinai regionų forumo formate – galime ir tolesniuose vizituose bei susitikimuose su savivaldybėmis. Bet pirmiausia noriu tikėtis, kad visgi Vyriausybei vadovauja žmogus, kuris supranta savivaldybių problematiką ir Mindaugas Sinkevičius tikrai stengsis, kad Vyriausybės programoje įrašytas regionų politikos vaidmuo bus ne tik deklaratyvus, bet ir realus.“
 
Finansų ministras: pinigų reikia, tačiau investicijos turi duoti rezultatą
 
Kaip „Lietuvos sveikatai“ sakė finansų ministras Taurimas Valys, valstybė turi labiau įsiklausyti į regionų poreikius, tačiau kartu negali ignoruoti fiskalinės drausmės. Ministras atkreipė dėmesį ir į būsimą Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį. Pasak jo, Lietuva jau dabar girdi ne pačias optimistiškiausias žinias iš kai kurių ES valstybių: „Europos Sąjunga vis dar nėra apsisprendusi, kiek ji yra linkusi investuoti. Mes šią savaitę girdėjome ne vieną tokių pesimistiškų žinių iš Vokietijos ir dar kelių Europos Sąjungos narių dėl būsimo finansavimo laikotarpio.“
 
Todėl, anot T.Valio, Lietuva turi siekti, kad būsimoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje regioninei politikai būtų išsaugotos reikalingos galimybės.
 
Ne mažiau svarbu, kaip pinigai bus panaudoti šalies viduje. „Mūsų noras yra paskatinti, kad ir Finansų ministerija, kiek įmanoma tvariau žiūrėtų į tas investicijas, kad būtų orientuojamasi į rezultatus, į sinergijas tarp savivaldybių, kad būtų tikrai ne pavienės savivaldybės poreikiai tenkinami, bet kad jos kooperuotųsi ir kuo daugiau atsirastų ekonominės naudos nešančių projektų“, – sakė ministras.
 
Savivaldybės taip pat kelia klausimus ir dėl reguliavimo bei procedūrų.
„Be abejo, bendradarbiausime, išgirsime visus nuogąstavimus dėl reguliavimo, dėl procedūrų optimizavimo poreikių“, – teigė atliepsiantis T.Valys.
 
Forume pasirašytas Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumas dėl savivaldybių investicinių galimybių didinimo turėtų tapti vienu iš konkrečių šio dialogo rezultatų.
 
Nuo priedangų iki regionų saugumo
 
Plungės rajono meras Audrius Klišonis atkreipė dėmesį į dar vieną regionų problemą – gebėjimą patiems planuoti ir įgyvendinti pokyčius. Jo teigimu, Regionų plėtros taryboms reikia stipresnio intelektinio potencialo, kad jos nebūtų tik administracinės struktūros.
 
Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius pabrėžė, kad savivaldos atstovai turi kuo plačiau įsitraukti į sprendimų priėmimą. Todėl, pasak jo, forume kalbėjo atvirai, nes tikimasi realaus dialogo su centrine valdžia: „Mes privalome pasitikėti ir tai, ką išgirdome, skleisti savo bendruomenėje, nes kitaip žmonės vietose nesužinos, apie ką kalbama Prezidentūros rūmuose, ministerijos koridoriuose.“
 
Regionų forumo darbotvarkėje būta ir temos, kuri iš pirmo žvilgsnio su būstu ar sveikatos sistema nesusijusi, – civilinė sauga. Merai kalbėjo apie tą pačią problemą: savivaldybėms keliama vis daugiau užduočių, tačiau jų įgyvendinimą apsunkina procedūros ir ne visada pakankamas finansavimas.
 
Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius kritikavo pernelyg sudėtingą priedangoms skirtų lėšų panaudojimo tvarką: „Popieriai yra reikalingi, bet jie patys žmonių neapsaugos. Žmones apsaugos realiai paruoštos priedangos. Ukraina nuėjo kitu keliu, iš jos mums yra ko pasimokyti.“
 
Regionų forumas – ne vien apie pinigus
 
Rietavo meras Antanas Černeckis kaip vieną svarbiausių forumo privalumų įvardijo galimybę susitikti ir pasikalbėti.
 
„Pats įdomumas yra visiems susitikti, sueiti ir pasikalbėti, pasidalinti nuomonėmis“, – tiesiai į taikinį šovė meras. Regionų problemos skirtingos, tačiau daugelis jų susijusios tarpusavyje. Būstas lemia, ar šeima rinksis regioną. Šeimos apsisprendimą lemia darbo vietos, darželiai, mokyklos ir sveikatos paslaugos. O gydytojas į regioną atvyksta ne vien dėl darbo – jis atsiveža čia šeimą ir siekį įsitvirtinti, taigi būsto politika – neatsiejama sveikatos politikos dalis.
 
Būsto klausimą giliau nagrinėjo ir Raseinių rajono meras A.Nekrošius. Jo teigimu, regionuose būtina ne tik plėsti municipalinį būstą, bet ir mažinti biurokratines kliūtis žmonėms, norintiems susikurti savo namus: „Turime sukurti žaliąjį koridorių individualaus būsto statybai, kai žmogus namą statosi ūkio būdu.“
 
Anot mero, jeigu šeima turi žemės sklypą ir gali pati pasistatyti namą, valstybė turėtų padėti, o ne apsunkinti procesą pertekliniais reikalavimais. Jeigu norime, kad jaunos šeimos kurtųsi regionuose, turime sudaryti joms sąlygas tai padaryti. Ne tik kalbėti apie būsto prieinamumą, bet ir šalinti tai, kas tą prieinamumą mažina. Regionuose yra žemės, yra norinčių gyventi ir kurti šeimas.“