Perėjo ugnį ir vandenį
 
Atidarymo juostelę perkirpęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis priminė pastato istoriją: nuo 1946 iki 2004 metų čia veikė vaikų tuberkuliozės sanatorija. Kol pastatas rado naują paskirtį, praėjo ne vieneri metai.
 

„Šio pastato ėmėmės prieš šešerius metus, o iš tiesų nuėjome dar ilgesnį kelią – per ugnį ir vandenį. 2018-aisiais gydžiausi čia pat, klinikų profilaktoriume, ir nusižiūrėjome jį gražesnei senatvei – ne tik savo, bet ir visų garbaus amžiaus kauniečių“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

 
„2020-aisiais įrengėme čia lovų sergantiems COVID-19, vėliau apgyvendinome ukrainiečių vaikus, kurių tėvai buvo fronte ir kurių daugelis dar nežinojo, kad liko našlaičiai. Visą tą laiką svajojome, piešėme, tvarkėme dokumentus, kad ši vieta taptų graži ir skirta oriai senatvei“, – kalbėjo V.Matijošaitis.
 
Savivaldybės duomenimis, kompleksą atnaujinti kainavo daugiau nei 8,8 mln. eurų – visa ši suma skirta iš miesto biudžeto.
 

Ligoninės kolektyvo ir Kauno savivaldybės atstovų pasveikinti atvyko Ministro Pirmininko patarėja sveikatos klausimais Marija Jakubauskienė: „Atvežu šilčiausius Ministro Pirmininko sveikinimus – jis džiaugiasi, kad jūs aplenkėte laiką. Dar nepatvirtinus visų įstatymų ir nenusistovėjus tvarkai, vieni pirmųjų parodote, kaip oriai žiūrėti į senėjimą ir iš anksto pasirengti augantiems visuomenės poreikiams. Jau sutikau kitų rajonų ligoninių vadovų, kurie sakė, kad semsis iš jūsų patirties.“

 
„Džiaugiamės galėdami perduoti šį pastatą žmonėms, kurie čia oriai gyvens, – įteikdamas merui simbolinį raktą sakė darbus atlikusios bendrovės „Kaunesta“ projektų vadovas Egidijus Klusas. – Tegul jis lieka pavyzdžiu visoms savivaldybėms ir įstaigoms, ką galima pasiekti su didele ir stipria komanda.“
 
Ligoninės direktorė I.Bradulskienė atkreipė dėmesį, kad pokyčius įvertins ne tik gyventojai, bet ir darbuotojai.

„Svarbiausia, ką čia ras pacientai ir gyventojai, – jaukumas, saugumas ir jiems pritaikytos patalpos. Didžiuojamės ir tuo, kad geras sąlygas čia turės darbuotojai: jų darbas sunkus, reikalauja daug kantrybės ir nuoširdaus rūpesčio žmogumi, todėl svarbu, kad ir jiems čia būtų gera“, – kalbėjo Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorė Ieva Bradulskienė.

 
Pastatą jau prisijaukino
 
Kulautuvos projektą I.Bradulskienė perėmė prieš dvejus metus, tik pradėjusi vadovauti ligoninei. Pirmą kartą atvykusi į Kulautuvą, ji rado po pastatą važinėjančius ekskavatorius, griovusius senas sienas bei grindis.
 
„Vėliau visi vaikščiodavome su brėžiniais rankose ir vis tiek pasiklysdavome – tada išeidavome į lauką ir iš ten aiškindavomės, kurioje pastato vietoje esame ir kaip grįžti ten, kur reikia“, – juokiasi direktorė.
 
Anksčiau parengtą projektą reikėjo pritaikyti dabartinėms higienos normoms, todėl ligoninės komanda jį gerokai pakoregavo ir pati sprendė, kaip atrodys kiekviena patalpa. Taip atsirado ir globos skyrius, nors iš pradžių visame pastate ketinta teikti tik slaugos paslaugas.
 
„Vienas korpusas tiesiog prašėsi būti kitoks: jo palatos išdėstytos kitaip nei visame pastate, o aplink – pušynas ir toks geras jausmas, kad panorome čia įkurti globos skyrių, kuriame žmonės galėtų gyventi nuolat“, – pasakoja I.Bradulskienė.
 
Daugiau kaip 5 tūkst. kv. m ploto pastate orientuotis padeda ne tik iškabinti planai, bet ir spalvos – oranžinė, žalia ir mėlyna, – perimtos iš įstaigos logotipo bei skiriančios vieną skyrių nuo kito.
 
„Dabar jau galiu sakyti, kad šį pastatą prisijaukinome: pažįstame kiekvieną kampą, nes daugybę pakeitimų inicijavome patys ir žinome, ką ir kodėl darėme. Dizaineriai irgi buvome patys – galėjome viską įgyvendinti taip, kaip matėme. Tiesa, nesame tos srities specialistai, todėl prie planų sėdėdavome ir savaitgaliais – darbas buvo be galo sunkus“, – prisimena I.Bradulskienė.
 


Neišbraukė nė eilutės
 
Daugiau kaip 1,6 mln. eurų, kuriuos miestas skyrė padalinio įrangai ir baldams, išleisti pagal pačios ligoninės sudarytą sąrašą. I.Bradulskienė neslepia, kad Kauno mero požiūris į garbaus amžiaus žmonių priežiūrą ją maloniai nustebino.
 
„Pačioje pradžioje meras paklausė, kaip aš visa tai matau, ir uždegė žalią šviesą. Pirkinių sąrašas buvo ilgas, bet man neišbraukė nė vienos eilutės – tik paprašė dar kartą peržiūrėti, ar tikrai visko reikia, ir leido prireikus sąrašą papildyti. Atvažiavęs pažiūrėti, kaip sekasi, vis klausdavo: „Ko dar reikia?“ Iš pradžių labai atsargiai užsimindavau apie dar vieną kitą baldą, o atsakymas būdavo vienas – pirkite“, – pasakoja direktorė.
 
Renkantis įrangą, mažiausia kaina, anot įstaigos vadovės, nebuvo lemiamas kriterijus: meras laikėsi nuostatos, kad ji privalo būti kokybiška, todėl visi padalinio baldai ir įranga – nauji.
 
„Lovos plastikiniais rėmais pigesnės, bet medinės man jaukesnės – vadinasi, perkame medines, nes jaukumą irgi reikia turėti iš ko sukurti“, – sako I.Bradulskienė.


 
Apgalvojo kiekvieną smulkmeną
 
Oranžiniame ir žaliajame slaugos skyriuose įrengtos 133 vietos vienvietėse, dvivietėse bei trivietėse palatose. Kiekvienoje jų yra tualetas ir dušas, o lovas, prireikus, kai žmogus nori pabūti vienas arba kai jam atliekama procedūra, atskiria širmos.
 
Kai kuriuos rangovų sprendimus komanda keitė dar statybų metu – pavyzdžiui, tualetų durų spynas.
„Rangovai duryse buvo palikę raktines spynas. O jeigu žmogus užsirakins ir jam viduje kas nors nutiks? Tada duris teliktų išlaužti. Perėjome visą pastatą ir visur sudėjome suktukus: iš vienos pusės – raktas, iš kitos – suktukas. Atrodo, smulkmenos, bet jos svarbios“, – pasakoja direktorė.
 
Sunkiausios būklės ligoniams prižiūrėti nupirktos vonios, kuriose žmogų galima maudyti ir gulintį, ir sėdintį, o prie Priėmimo skyriaus įrengtoje palatoje stovi 450 kg išlaikanti lova su tokiam svoriui pritaikytu keltuvu ir vežimėliu.
 
„Esame slaugę 319 kg svėrusį pacientą, kurio neišlaikė jokia turėta įranga, o žmogų vis tiek reikia ir prausti, ir vartyti, ir tvarkyti. Todėl priemonėmis pasirūpinome iš anksto, juolab kad tokių pacientų daugėja“, – pasakoja I.Bradulskienė.
 
Judėti pacientai galės kineziterapijos salėje, o tie, kurių būklė neleidžia toli vykti, mankštinsis plačiuose skyrių koridoriuose arba tiesiog lovose – tam numatytos pasyvios mankštos priemonės. Visi ligoninės kineziterapeutai yra baigę ir masažo kursus, todėl prireikus pacientams atlieka ir šias procedūras.


 
Gyventojus prižiūri visą parą
 
Mėlynajame globos korpuse įrengta 18 dviviečių kambarių – po devynis kiekviename aukšte, – kuriuose netrukus gyvens 36 žmonės. Antrojo aukšto kambariuose įrengti balkonai su vaizdu į mišką, o iš pirmojo aukšto kambarių galima išeiti tiesiai į pušyną. Abiejuose aukštuose veikia valgomieji su kaitlentėmis, kur gyventojai kartu su užimtumo specialistėmis galės kepti, užsiimti rankdarbiais ar žaisti stalo žaidimus.
 
„Kartais filmuose matome, kaip globos namų gyventojai keliauja į koncertus ar išvykas. Tačiau reikia suprasti realybę: į globą patenka vieniši, savimi pasirūpinti nebegalintys žmonės arba tie, kurių sveikata tokia, kad artimieji jų prižiūrėti namuose nebepajėgia“, – sako I.Bradulskienė.
 
Todėl svarbiausiu šio korpuso pranašumu direktorė laiko kaimynystę su slaugos skyriais: įprastuose globos namuose naktį ir savaitgaliais nedirba nei gydytojas, nei slaugytojas, o Kulautuvoje, kilus bent menkiausiam neaiškumui dėl gyventojo sveikatos, medikai pasiekiami bet kuriuo paros metu.
 
Televizoriai įrengti ir kambariuose, ir bendrose erdvėse – pasak vadovės, keli būsimų gyventojų artimieji jau teiravosi, ar tikrai bus galima žiūrėti „Žalgirio“ rungtynes. Į Kulautuvą atvyks ir muzikantai, ir grožio specialistai.
 
„Mūsų ligoninėje neatlygintinai koncertuoja saviveiklos kolektyvai, ateina kanklininkai ir smuikininkai, atvyksta kirpėjai bei stilistai su studentais, kurie mūsų žmones kerpa, dažo antakius ir plaukus. Po tokių dienų žmonės į palatas grįžta pakylėti“, – pasakoja direktorė.
 
Kartą per mėnesį Kulautuvoje vyks mišios, o tuos, kurie patys ateiti nepajėgia, kunigas aplankys kambariuose.
 
„Vyresnio amžiaus žmonėms malda ypač svarbi, todėl norėjome vietos, kur jie galėtų ateiti kasdien, ne tik per mišias, ir tiesiog pabūti su Dievu. Bendroje salėje maldos erdvę atskyrėme užuolaida: paprastą dieną ji užtraukta, o kai salės reikia renginiams, – atitraukiame“, – aiškina I.Bradulskienė.
 


Džiaugiasi sava virtuve
 
Maistas Kulautuvoje gaminamas vietoje: po maitinimo bloku įrengti sandėliai, iš kurių dienos produktų norma nedideliu liftu pakeliama į virtuvę. Mėsa ir pieno produktai ruošiami atskirose zonose, o paruošti patiekalai į skyrius išvežami šildomais vežimėliais. Savas virtuves ligoninė turi ir kituose skyriuose, tad pirkti maisto iš tiekėjų, pasak I.Bradulskienės, neketina ir čia.
 
„Sava virtuvė pasiteisina: patys atsakome už kokybę, galime ją kontroliuoti ir valgiaraštį dėlioti taip lanksčiai, kaip norime“, – sako ji.
 
„Pati perku tuos pačius pietus, kuriuos virtuvė gamina pacientams, –
ne todėl, kad tingėčiau gamintis namie, o todėl, kad taip žinau, ką valgo mano žmonės. Anksčiau maistu pacientai skųsdavosi, o dabar virtuvės darbuotojos sulaukia padėkų už skanius ir gražiai patiektus patiekalus – ligoninėje tai beveik neįtikėtina“, – džiaugiasi direktorė.
 


Pasirūpino ir darbuotojais
 
Virtuvėje pagamintus pietus savikaina gali nusipirkti ir darbuotojai: porcija, anot vadovės, kainuoja nedaug, maistas visada šviežias, o pavalgyti galima greta maitinimo bloko įrengtame erdviame valgomajame.
 
„Mūsų darbuotojų darbas labai sunkus, ir paties darbo nepalengvinsi – palengvinti galima tik tai, kaip jis atliekamas. Todėl apie darbuotojus galvojome nė kiek ne mažiau nei apie pacientus: kad jiems būtų patogu, kad viskas būtų po ranka ir kad turėtų kur prisėsti bei pailsėti. Tiekėjai kartais juokdavosi, kai prašydavome įrangą atvežti išbandyti, bet mums reikėjo įvertinti, kuri geresnė ir patogesnė“, – pasakoja direktorė.
 
Personalas į pastatą patenka pro atskirą įėjimą, persirengia rūbinėse su dušais ir į skyrius ateina jau vilkėdamas darbo aprangą bei avėdamas švarią avalynę. Kiekviename skyriuje įrengtas poilsio kambarys su minkštais baldais, šaldytuvu, mikrobangų krosnele ir kavos aparatu.
 
Darbui palengvinti visi skyriai suplanuoti vienodai, kad kolegą pavaduojantis darbuotojas iškart žinotų, kur kas padėta, o vaistus slaugytojai po skyrių vežioja mobiliose spintelėse, kuriose kiekvieno paciento savaitės vaistai jau surūšiuoti pagal paros metą.
 
Naujam padaliniui ligoninė subūrė beveik visiškai naują kolektyvą: iš kitų jos skyrių į Kulautuvą perėjo vos keli žmonės, o medikų, pasak vadovės, dar šiek tiek trūksta, nors šią savaitę čia jau priimami pirmieji pacientai.
 
„Klausiame naujokų, kodėl ateina dirbti tik nedideliu krūviu, o jie atsako: „Darome žvalgytuves.“ Dirba kitur, bet ateina pasižiūrėti ir, jei viskas tiks, žada krūvį didinti. Slaugos personalo trūksta visoje Lietuvoje: jei kas nors ateis pas mane, vadinasi, pritrūks kitur. Daug kas išeina į privačias įstaigas, nes ten sąlygos geresnės. Laimei, šiame padalinyje tokias sąlygas turime ir mes“, – šypsosi I.Bradulskienė.


 
Laukia ligonių kasos sprendimo
 
Anot įstaigos vadovės, spalio pradžioje padalinys dar neturėjo raštiško Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsakymo, ar ji finansuos čia teikiamas paslaugas ir nuo kada. Naujos slaugos lovos atsirado ligonių kasai jau pasirašius šių metų sutartis su gydymo įstaigomis, todėl galiojančią sutartį reikia papildyti, o tai sprendžia Sveikatos apsaugos ministerija ir VLK.
 
„Anksčiau teisės aktai tokio papildymo nenumatė, tačiau pasikeitusi tvarka jau leidžia tai padaryti, todėl tikimės teigiamo sprendimo. Ligonių kasos prašau vieno – sprendimus priimti greitai, nes mes pasirengę, o pacientai laukia. Priimsime žmones iš visos Lietuvos, vadinasi, trumpės eilės, o ligoninių skyriuose atsilaisvins lovos – dabar pasitaiko, kad paciento tiesiog nėra kur perkelti ir jis dieną ar dvi laukia vietos. Be to, slaugos paros įkainis mažesnis nei stacionaro, tad ligonių kasa dar ir sutaupytų“, – šypteli I.Bradulskienė.
 
Ji primena, kad slaugos paslaugų norintys pacientai registruojami per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą, o dėl socialinės globos reikia kreiptis į savo seniūnijos socialinį darbuotoją.
 


Rengiasi naujoms statyboms
 
Netrukus ligoninės laukia dar vienas iššūkis: Panemunėje, Raudonojo Kryžiaus gatvėje, šalia paveldo saugomo senojo pastato iškils keturių aukštų korpusas, kuriame komanda, pasak direktorės, ketina pakartoti Kulautuvoje pasiteisinusius sprendimus.
 
„Rutinos nemėgstu – man reikia veiksmo ir pokyčių, todėl Kulautuvos projekto ėmiausi su džiaugsmu. Tai buvo pirmas toks didelis mano darbas, o jame visko iki smulkmenų nenumatysi. Dabar jau žinau, ką būtina apgalvoti iš anksto, ką galima atidėti ir į ką atkreipti ypatingą dėmesį, todėl su kitu pastatu bus lengviau. Prašėme tik vieno – leisti pirmiausia atidaryti šį, nes du tokie projektai vienu metu būtų buvę per daug“, – juokiasi direktorė.
 
Kulautuvoje ji žada dirbti kartą per savaitę, o kitomis dienomis čia budės kiti administracijos darbuotojai.
„Kartais pasikalbame tarpusavyje, kad daugelis į Kulautuvą atvyksiančių žmonių tokių sąlygų namuose niekada neturėjo. Čia jie ras ir gerą priežiūrą, ir gražią aplinką“, – sako I.Bradulskienė.  rėmimas