Klaipėdos miesto vadovui A.Vaitkui naujojo kompiuterinio tomografo atsiradimas Vaikų ligoninėje – ne vien medicininės įrangos atnaujinimas. Tai ir miesto pasirinkimas, kokią vietą uostamiesčio sveikatos apsaugos sistemoje turi vaikų medicina.
 
„Džiugu, kad sugebėjome kartu su jumis išlaikyti šią ligoninę miesto savivaldybės nuosavybėje. Kai tik turiu progą, ir aš įtikinėju politikus, kad pediatrijos sritis Lietuvoje yra neteisingai užmiršta. Jai reikia daug daugiau dėmesio, negu yra skiriama. Ir vien miesto vadovo dėmesio čia nepakanka. Tai – nacionalinės svarbos klausimas“, – kalbėjo A.Vaitkus.
 
Pasak mero, Klaipėdos vaikų ligoninės reikšmę reikia vertinti ne vien per miesto gyventojų poreikius. Pajūris vasarą tampa vienu didžiausiu žmonių traukos centru Lietuvoje, o kartu auga ir medicinos paslaugų poreikis.
 
„Turime vertinti, kas vyksta vasarą, kai į Klaipėdą suplūsta pusė Lietuvos. Atvyksta svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos bei viso pasaulio. Turime Palangą, Nidą... taip pat Jūros šventę ir kitus festivalius. Tie žmonės, kurie atvyksta į pajūrį, savo vaikams neturi kito pasirinkimo, kaip tik naudotis čia esančios ligoninės paslaugomis. Todėl patikinu, kad toliau laikysimės tos pačios krypties ir šiai ligoninei skirsime ypatingą dėmesį“, – žadėjo miesto vadovas.
 
„Aš jau bijau sutikti jūsų vadovą...“
 
Praėjusią savaitę Klaipėdos vaikų ligoninėje oficialiai pristatytas naujas 128 pjūvių kompiuterinis tomografas. Jis pakeitė daug metų tarnavusį aparatą. Naujoji įranga įrengta atnaujintose patalpose, o jos įsigijimą finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė.
 
Pristatymo metu simbolinę juostelę perkirpo Klaipėdos miesto meras A.Vaitkus ir ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas.
 
„Aš jau bijau sutikti jūsų vadovą, nes jis iš karto pusantro milijono prašo. Tą padarė ir vakar. Ir aš pažadėjau“, – šmaikštavo meras.
 
Epizodas iškalbingas. Už pastarojo slypi ne vienas ligoninės poreikis. A.Vaitkus neslepia, kad savivaldybė nori ir toliau investuoti į įstaigą, kuri, jo įsitikinimu, yra svarbi ne tik Klaipėdai.
 
„Tikrai nemanau, kad reikėtų jungti kažką prie kažko vien dėl to, kad būtų sujungta. Norime, kad jaunoji karta, mažieji pacientai gautų kokybišką paslaugą, gautų ją laiku, operatyviai. Ir turime suprasti, kad ši ligoninė aptarnauja ne tik klaipėdiečius. Ypač vasarą jai tenka didelis krūvis“, – kalbėjo meras.
 
Naudodamasis proga A.Vaitkus priminė aštrią nacionalinę problemą, kuri, jo įsitikinimu, peržengia ligoninės ribas – pediatrų rengimą.
 
„Prieš trejus su puse metų, kai užėmiau mero pareigas, vienas pirmųjų mano vizitų buvo į Sveikatos apsaugos ministeriją. Nuvežiau septynis raštus, keliuose jų buvo išdėstyta problematika dėl rezidentūros, dėl pediatrų rengimo. Deja, ši problema iki šios dienos, mano žiniomis, nėra sprendžiama šalyje. Apie tai kalbamės ir dabar. Artimiausiu metu turėsime susitikimą su sveikatos apsaugos ministru, ir viena pagrindinių temų bus Vaikų ligoninės veikla bei pediatrų rengimas“, – kalbėjo A.Vaitkus.
 
Miesto vadovas mainais pasidžiaugė ligoninėje suburtu kolektyvu, dėl kurio neretai sulaukiantis gerų atsiliepimų.
 
„Džiaugiamės žmonėmis, kurie čia dirba. Girdžiu daug teigiamų atsiliepimų. Žinoma, gal kas nors ir pyksta, kad vaiko greitai nepriima, tačiau reikia suprasti, koks srautas būna vasarą. Pavyzdžiui, Jūros šventėje per tris dienas dalyvavo apie milijonas žmonių. Todėl turime ne tik patys stengtis, bet ir įtikinti centrinės valdžios institucijas, kad jos mus palaikytų ir prisidėtų“, – sakė meras.


 
Ligoninei – ilgai laukta diena
 
Ligoninės vyriausiasis gydytojas V.Žalimas naujojo tomografo pristatymo laukė ne vienerius metus.
 
„Išsipildė didžiulė svajonė, kurios siekėme daugelį metų. Įsigijome patį naujausią dirbtiniu intelektu valdomą kompiuterinį tomografą, kuris ypač svarbus mūsų mažiesiems pacientams. Jis turi itin mažą apšvitą, didelę raišką, o dirbtinio intelekto sprendimai leidžia daug ką atlikti greičiau ir tiksliau. Žinoma, be medikų darbo jis pats diagnozių nenustatys, tačiau mūsų galimybes tikrai išplečia“, – kalbėjo V.Žalimas, naująjį aparatą vadindamas vienu geriausiu tokio pobūdžio įrenginiu Vakarų Lietuvoje.
 
„Vakarų Lietuvoje tai turbūt pats geriausias aparatas, vaikų ligų diagnostikai. Tad esame pionieriai, kaip, beje, ir su kita modernia medicinos aparatūra operacinėje. Noriu padėkoti visiems, kurie prie to prisidėjo – pradedant statybų dalies atstovais, atlikusiais remontą; mūsų medikais, kurie rašė, kūrė specifikacijas, delegavo užduotis technologams; gydytojams radiologams ir visiems kolegoms, kurie palaikė“, – dėkojo ligoninės vadovas.
 
Kelias iki pastarosios dienos nebuvo paprastas. Kol buvo montuojamas naujas aparatas, ligoninei teko kelis mėnesius verstis be kompiuterinio tomografo.
 
„Keletą mėnesių neturėjome kompiuterinio tomografo. Pacientus tyrimui perveždavome į kitą įstaigą. Buvo sudėtingas laikas, bet jį išgyvenome. Todėl šiandien tikrai norisi pasidžiaugti ir padėkoti tiems, kurie padėjo mums šį etapą įveikti“, – sakė V.Žalimas.
 
Atskira padėka teko miesto vadovui. „Noriu padėkoti miesto merui, kuris mus išgirdo, suprato, parėmė. Savivaldybės pagalba šiandien žengiame į kitą vaikų ligų diagnostikos lygį“, – pabrėžė ligoninės vadovas.
 
Pažangi ištyrimo technika gali pakeisti operacijos planą
 
Ką naujasis aparatas reiškia gydytojui praktiškai, geriausiai gali paaiškinti tie, kurie jo tyrimų rezultatus naudos kasdien.
 
Gydytojas traumatologas Tomas Indriulionis prieš kelis mėnesius su šeima gyvenimą sostinėje iškeitė į Klaipėdą. Dvylika metų dirbęs Santaros klinikose, šiandien medikas sako nė kiek nesigailintis sprendimo persikelti į pajūrį.
 
„Esu jūros vergas. Nė dienos dar nesigailėjome, kad čia atvykome. Tikiuosi, gyvensime čia visą laiką, čia ir pasensime. Kai dar ir darbo sąlygos nėra prastesnės, o perspektyvos labai geros, būtų tikra šventvagystė nepasinaudoti galimybe gyventi tokiame mieste“, – šypsodamasis pasakojo T.Indriulionis.
 
Gydytojui naujoji įranga svarbi pirmiausia dėl traumatologinių pacientų. Vasarą jų netrūksta.
 

„Tokie naujos kartos aparatai padeda geriau diagnozuoti lūžius, kurių vasaros metu tikrai turime nemažai. Tai leidžia pasirinkti geresnę operacijos taktiką. Neseniai budėjau – rentgenologiškai lūžis atrodė gražiai, tačiau padarius kompiuterinę tomografiją operacijos taktika visiškai pasikeitė. Su prastesne įranga smulkių skeveldrų ar kitų subtilių pažeidimų gali tiesiog nepamatyti. Su šiuo aparatu galimybių gerokai daugiau, o 3D vaizdas ypač padeda“, – pasakojo gydytojas traumatologas Tomas Indriulionis.

Pasak jo, gero tyrimo reikšmė atsiskleidžia dar prieš chirurgui įžengiant į operacinę: „Į operacinę eidamas jau žinai, kaip yra pasisukęs paciento kaulas. O laikas operacinėje itin svarbus. Kuo geriau ištyręs pacientą esi prieš operaciją, tuo lengviau pasirinkti taktiką, tuo sklandžiau vyksta darbas. Geras ištyrimas mums ypač palengvina kasdienybę.“
 
Aparatas dirba tyliai
Ne mažiau svarbi naujojo tomografo savybė – jo darbo greitis ir tylumas.
Radiologijos technologė Kamilė Andriekutė su vaikais dirba kasdien, todėl puikiai žino, kad diagnostikos procedūra mažajam pacientui ne visada yra paprastas dalykas.
 

„Galiu paliudyti, kad su šiuo aparatu technologiškai dirbti daug ramiau ir lengviau. Kai kuriais atvejais net nereikia vaikų migdyti. Aparatas dirba tyliai, tyrimas atliekamas greitai. Vaikui tai svarbu, nes kuo trumpiau jam reikia išgulėti nejudant ir kuo mažiau yra nepažįstamų garsų, tuo lengviau viskas vyksta“, – pasakojo radiologijos technologė Kamilė Andriekutė.

 
Mažesnė apšvita – ypač aktuali mažiesiems pacientams
 
Laikinai Skubios pagalbos skyriaus vedėjos pareigas einanti vaikų ligų gydytoja, vaikų nefrologė Neringa Giedraitė-Kuncė naująją įrangą vertina pirmiausiai per pacientų poreikius.
 
„Be abejonės, srautai padidėja vasarą. Tokia jau mūsų specifika – pajūrio ligoninėse vasarą gerokai padidėja tiek vaikų, tiek suaugusių pacientų skaičius, o ypač tą krūvį pajunta Skubios pagalbos skyriaus darbuotojai. Todėl kiekviena įranga, kuri padeda dirbti greičiau, yra svarbi“, – pasakojo gydytoja.
Tačiau greitis – ne vienintelis privalumas.
 

„Jeigu įranga pagreitina tyrimą, palengvina mūsų darbą ir sumažina apšvitą, žinoma, tai yra didelė pagalba mums, bet pirmiausia – pacientams. Jie išlošia ir laiko, ir patiria mažiau nepageidaujamų dalykų. Kompiuterinė tomografija apšvitą turi, o kai kalbame apie vaikus net ir minimalus dozės sumažinimas yra svarbus“, – pabrėžė Skubios pagalbos skyriaus vedėjos pareigas einanti vaikų ligų gydytoja, vaikų nefrologė Neringa Giedraitė-Kuncė.

 
Jos teigimu, Klaipėdos vaikų ligoninė daugeliu atvejų gali pacientams suteikti reikalingą pagalbą vietoje.
„Absoliuti dauguma pacientų, atsidūrusių Klaipėdos vaikų ligoninėje, lieka čia. Į universiteto ligonines išvežami tik sudėtingiausi pacientai. Turime reikalingos įrangos, o naujas tomografas dar labiau sustiprina mūsų galimybes“, – sakė gydytoja.
 
Radiologas: „Pacientas vos spėja suprasti, kad atsigulė“
 
Gydytojas radiologas Igoris Kniaževas apie naująjį tomografą kalba pirmiausia kaip apie kasdienį darbo įrankį. Jo spontanišką, „darbinio režimo“, kalbą apie aparatą verta išversti į paprastesnę: kuo daugiau įprastų veiksmų sistema atlieka automatiškai, tuo daugiau laiko radiologui lieka vaizdams įvertinti.
 
„Tai naujausios kartos aparatas, išnaudojantis dirbtinio intelekto galimybes. Anksčiau mes pacientą turėdavome patys pozicionuoti, patys parinkti, kaip atlikti tyrimą, kokią programą pritaikyti. Dabar daug kas vyksta automatiškai. Yra kamera, kuri padeda tiksliai pozicionuoti pacientą, sistema parenka tyrimui tinkamą programą. Dėl to visas procesas vyksta žymiai greičiau“, – aiškina gydytojas radiologas Igoris Kniaževas.
Radiologas ypač pabrėžia tyrimo trukmę ir apšvitą.
 
„Labai svarbu ir apšvitos dozė. Su nauju aparatu pacientui ji reikšmingai mažesnė. Be to, aparatas gerokai greičiau dirba negu tas, kurį turėjome anksčiau. Kartais žmogus net nespėja susiprasti – rodos, tik atsigulė, o tyrimas jau baigtas. Ypač kai kalbame apie vaikus, greitis tampa itin svarbus“, – aiškina gydytojas.
Vis dėlto dirbtinis intelektas nėra gydytojo alternatyva.
 

„Dirbtinis intelektas padeda apdoroti vaizdus, parinkti programas, pritaikyti tyrimą konkrečiam pacientui. Pacientai yra skirtingi: vienam reikia vienokių parametrų, kitam – kitokių. Sistema padeda visa tai pritaikyti ir atlikti greičiau. O pagrindinis dalykas – vaizdų kokybė ir tai, ką gydytojas tame vaizde pamato. Su tokiu aparatu dirbti tikrai džiugu“, – pasakoja gydytojas radiologas Igoris Kniaževas.

 
Radiologas aiškina ir apie praktinę naujos įrangos pusę. Ankstesnių tomografų rentgeno vamzdžius tekdavo keisti dažniau, o tai buvo brangu.
 
„Čia numatytas gerokai ilgesnis tarnavimo laikas, todėl tai yra ir finansinis privalumas, ir mažiau rūpesčių ligoninei. O mums svarbiausia, kad aparatas gerai dirbtų, būtų patikimas ir padėtų gauti kuo kokybiškesnį vaizdą“, – teigė gydytojas.
 
Sprendimą priima medikas
 
Kad ir kokia pažangi būtų technologija, ji nepanaikina gydytojo sprendimo reikšmės. Tai pabrėžia ir ligoninėje dirbantis gydytojas vaikų chirurgas Marius Šikšnius.
 
„Naujojo aparato nauda yra ta, kad galime tiksliau, greičiau ir su mažesne apšvita pacientui atlikti tyrimą. Bet sudedamosios dalys vis tiek yra klinikinis paciento vertinimas ir gydytojo radiologo kompetencija. Technologija suteikia mums daugiau informacijos, tačiau ją turi tinkamai įvertinti specialistas“, – sako M.Šikšnius.
Jo teigimu, naujoji įranga ypač naudinga tada, kai sprendimą reikia priimti greitai.
 

„Budėjimo metu arba ūmios traumos atveju tyrimą galime atlikti greičiau ir su mažesne apšvita. Be to, kai yra geresnė raiška, daugiau pjūvių, radiologas gali vaizdą įvertinti tiksliau. Mes gauname išsamią informaciją ir galime greičiau priimti sprendimą, ar pacientą reikia operuoti ar ne. Vaikų chirurgams tai ir yra vienas pagrindinių klausimų – ar tam pacientui reikalingas operacinis gydymas“, – aiškina gydytojas vaikų chirurgas Marius Šikšnius.

 
Dar vienas žingsnis į priekį
 
Naujasis tomografas Klaipėdos vaikų ligoninėje bus naudojamas ne tik vaikams. Su specialistų siuntimais čia galės būti tiriami ir suaugusieji. Aparatu galima tirti dėl traumatologinės, neurologinės, kraujagyslių, chirurginės patologijos, diagnozuoti onkologinius susirgimus.
 
Tačiau ligoninės darbuotojai pabrėžia: svarbiausia, jog aparatūra kuria bendrą sveikatos sistemą.
Tai bene tiksliausiai apibendrino Klaipėdos miesto meras A.Vaitkus. „Šiandien yra didžiulė šventė mums visiems, įsigytas aparatas itin reikšmingas teikiant skubią pagalbą vaikams. Kai vaiką ištinka liga ar nelaimė, laikas nelaukia“, – kalbėjo miesto vadovas.
 
Ligoninės vyriausiasis gydytojas V.Žalimas įsitikinęs, kad pastaroji investicija reiškia naują diagnostikos etapą: „Savivaldybės pagalba šiandien žengiame į kitą vaikų ligų diagnostikos lygį.“ Vaikui, kuriam pagalbos reikia čia ir dabar, diagnozė bus nustatoma greičiau, tiksliau ir su mažesne rizika.  rėmimas