Svarbu išsiaiškinti, ar planuojamas nėštumas
 

„Ne paslaptis, gydytojai su pasikonsultuoti atėjusia paciente visų pirma nori išsiaiškinti, ar ji planuoja nėštumą, ar turi nuolatinį partnerį, kiek dažnai santykiauja, kokia jo fizinė sveikata. Pagal tai galime parinkti tinkamiausią apsaugos priemonę“, - aiškina pagrindinę kontracepcijos pasirinkimo svarbą R.Giliasevičienė.

 
Anot jos, rinktis kontracepcijos būdą, kaip patarė draugė, ar yra girdėjusi nuomonę iš aplinkos ar interneto platybių, nėra teisinga. Mat ši dažnai nėra pagrįsta faktiniais įrodymais, gali būti apipinta mitais.
 
„Prie kavos puodelio su draugais ar artimaisiais galime pasidalinti savo nuomone vienokais ar kitokiais medicininiais klausimais, tačiau kalbėdami su pacientais privalome vadovautis tik mokslu pagrįstomis tiesomis. Ieškodami informacijos internetinėje erdvėje pasirenkama tikėti ta informacija, kuri žmogui yra priimtinesnė. Viena jaunimo grupė pasikliauja specialistais, remiasi mokslu pagrįsta medicina, kita gi - seka visuomenėje populiariais mitais ar tiesiog kliaujasi asmenine nuomone ir emocijomis“, - aiškina ginekologė, pastebinti, kad asmeninės savo nuomonės medikai taip pat neturėtų reikšti kontracepcijos klausimais. Tuo tarpu gydytojai specialistai dažnai kliaujasi savo pačių nuomone, išsako asmeninį požiūrį ir jį skleidžia tarp pacientų.
 
Tabu traukiasi
 
Nors abortų skaičiaus tarp jaunų merginų nėra džiuginantis, gydytoja akušerė ginekologė R.Giliasevičienė pastebi, jog pastaraisiais metais lytinio gyvenimo švietimui teikiama vis daugiau dėmesio. Mokykloje vykdomos jaunimui palankios iniciatyvos, lytinio švietimo programos, paskaitos apie anatomiją ir fiziologiją.
 
Tuo tarpu gydytojams sudaromos sąlygos teikti papildomas asmenines konsultacijas, o jaunimui atvykti į ginekologijos skyrių pasižiūrėti, kaip dirba gydytojai ginekologai. Tai, anot specialistės, duoda teigiamų rezultatų: jaunos merginos vis drąsiau ateina pasikonsultuoti su gydytojais ginekologais apie kontraceptines priemones, nebijo prabilti apie lytinį gyvenimą.
 
Viena kontracepcija – du zuikiai  
 
Koją tinkamai kontracepcijai pasirinkti kiša ir mitai. Vienas dažnesnių – esą hormoninės kontraceptinės priemonės išderina moters hormonus, skatina nevaisingumą. Mat moterys dažnai šias kontraceptines priemones naudoja kitu tikslu, nei jos sukurtos: gydyti odos problemas, sureguliuoti menstruacinį ciklą, mažinti jo skausmą ir kraujavimą.
 
„Gydytojai dažnai skiria kontraceptines tabletes siekdamos sureguliuoti menstruacijas, nors pacientė net negyvena lytinio gyvenimo. Taigi moteris turėjusi nereguliarų ciklą ir dėl to vartojusi kontraceptines priemones, atėjus poreikiui pastoti ir nutraukus jų vartojimą, sugrįžta į pradinę padėtį. Susiduriama su tikrąja problema, kodėl tas ciklas buvo nereguliarus, tačiau „maskuotas“ kontraceptinėmis priemonėmis. Moteris galbūt jau nuo gimimo turėjo hormonines reguliacijos problemų. Čia gimsta mitas esą ilgai vartojusi kontraceptinius vaistus ir juos nutraukus nebegali pastoti“, - aiškina R.Giliasevičienė.
 
Tuo tarpu nuomonė esą apsisaugoti nuo nėštumo padeda vaisingų dienų skaičiavimas, anot specialistės, nors teoriškai ir logiškas, praktiškai, deja, nėra veiksmingas. Kad tai pasiteisintų, turėtume gyventi šiltnamio sąlygomis. Mat moteriškų hormonų pusiausvyrą ypač veikia stresas, nuovargis, kitų medikamentų vartojimas ir net klimato sąlygos. Bet kuriam iš veiksnių pasireiškus, gali pakisti ir ovuliacijos laikas.
 
„Jei vertintume laiką, kada lytiškai santykiauti nėra pavojaus pastoti, praktiškai jo ir nelieka. Jei save įspraudi į tokius rėmus, kur tada dviejų mylimųjų emocija ir spontaniškumo žavesys? Juk aistros protrūkių dažnai nesuplanuosi“, - kalba pašnekovė.
 
Dažnai jaunimo pasirenkamas lytinio akto nutraukimas prieš pat ejakuliaciją, R.Giliasevičienė tikina, yra ne tik dažnai neveiksmingas, bet ir žalojantis vyro sveikatą. Nutrauktas lytinis aktas – tiesioginis kelias turėti potencijos problemų.
 
Gydytoja pripažįsta, jaunuoliai paprastai gyvena spontanišką gyvenimą, savo veiksmų iš anksto neapgalvoja. Lytiniai santykiai turi turėti pagrindą, emociją. „Kai protas išsijungia, padaromi neapgalvoti veiksmai. Nors efektyvių apsaugos priemonių nuo nėštumo yra daug, su jaunimu turime kalbėti ir apie lytiškai plintančias infekcijas, todėl ne visais atvejais tinkama naudoti tam tikrą apsaugos priemonę“, - atkreipia dėmesį specialistė.
 
Tam tikslui gydytojas psichiatras, seksologas Viktoras Šapurovas pirmenybę teikia, jo nuomone, paprasčiausiai ir patikimiausiai apsaugai – prezervatyvui. Mat jis apsaugo ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Tiesa, net ir juo tinkamai naudotis reikia išmokti. Prezervatyvą svarbu užsimauti prieš kontaktą, o ne prieš lytinio akto pabaigą.
 
„Taip pat reikalinga žinoti, kad nuo didelės mechaninės įtampos prezervatyvas gali ir suplyšti, nusmukti. Tiesa, kartais skundžiamasi esą įprastiniai lateksiniai prezervatyvai mažina jautrumą ir pasitenkinimo jausmą, todėl siūloma rinktis ypač plonus iš specializuotų parduotuvių. Jų dabar begalės, ne taip kaip prieš kelias dešimtis metų“, - pastebi seksologas.
 
Vis dėlto, jei partneris yra pastovus, derėtų pagalvoti apie patikimesnę kontracepciją – hormoninę. Mat tokių apsauga siekia arti šimto procentų. Prezervatyvų apsaugos patikimumas nors savaime yra maksimalus, sumažėja dėl taisyklių nesilaikymo. Pasitaiko, kad mylimieji po lytinio akto taip ir užmiega vienas kito glėbyje, atsipalaiduoja, nenusimauna prezervatyvo, nenusiprausia.
 
Lietuvoje sterilizacija neįteisinta

Lietuvoje vis dar nėra įteisinta savanoriška chirurginė sterilizacija – ilgalaikė kontracepcijos priemonė, paremta reprodukcinių organų operacija.
 
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos narys, gydytojas Vytautas Klimas sako, chirurginė sterilizacija vis dar klaidingai painiojama su kastracija.
 
„Tai neturi neigiamos įtakos bendrai sveikatos būklei bei lytinei funkcijai. Vyrų lytinių latakų blokavimas yra minimali invazinė procedūra, atliekama greitai ir saugiai. Moterims truputį sudėtingesnė, bet kadangi yra visam gyvenimui, yra labai tinkama“, - vertinimą pateikia V.Klimas.
 
Anot jo, tai yra pati patikimiausia ir dažniausiai pasaulyje naudojama kontracepcija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2019 metais šį kontracepcijos būdą naudojo apie 180 mln. moterų ir apie 43 mln. vyrų. 



Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 15 tūkst. eurų


Partneriai: