„Normalus“ libido
 
Libido, arba kitaip seksualinis potraukis, priklauso tiems dalykams, apie kurių egzistavimą žino visi, bet iki galo paaiškinti negali niekas. Dingus libido, prasideda paieškos, kaip jį susigrąžinti. Kita vertus, kai jis per didelis, galvą kvaršina kitos problemos – kaip sustyguoti santykius su mažesnius poreikius turinčiu partneriu.
 
O kas yra normalus, arba, kitaip tariant, sveikas libido, ir kada jau galima manyti, kad jis sutrikęs? Urologas-seksologas M.Danilevičius šypteli, kad turės nuvilti jau pačioje pokalbio pradžioje, mat atsakymo į šį klausimą nėra – iki šiol neapibrėžta, koks turėtų būti normalus libido.
 

„Tai individualu, – sako urologas-seksologas Mindaugas Danilevičius. – Vienam žmogui lytinis potraukis, noras būti, gulėti šalia partnerio, geisti lytinių santykių gali būti itin stiprus, o kitam – minimalus. Ir abiem atvejais tai laikoma norma. Ji yra tol, kol esamas libido netrukdo gyventi. Kai pradeda trukdyti, kyla nuolatinės masturbacijos poreikis arba išvis dingsta noras turėti lytinių santykių, žmogus jaučiasi blogai, kreipiasi į specialistus ir pradedame ieškoti patologijos.“

 
Vyrų ir moterų bėdos
 
Pašnekovas teigia, kad rasti jo kabinetą libido problemos paskatina tikrai nemažai žmonių. Nors kreipiasi ir moterys, dažniausi klientai yra vyrai, ateinantys dėl lytinio pajėgumo sumažėjimo vyresniame amžiuje.
 
„Dažniausiai vyrai kreipiasi dėl sumažėjusios rytinės erekcijos, silpnesnės erekcijos lytinio akto metu. Jie skundžiasi, kad varpa nesustandėja, lytinis aktas yra trumpas. Prie visko kartais nurodo ir tai, jog pasikeitė ar sumažėjo potraukis partnerei“, – pasakojo M.Danilevičius.
 
O dėl ko skundžiasi moterys? M.Danilevičius teigia, kad moterys kreipiasi pagalbos dėl to, kad negali patirti orgazmo.
 
Gydytojas teigia, kad jei sunku patirti orgazmą, padėti gali medicininės priemonės. „Tokiais atvejais gali būti naudinga PRP terapija į G tašką makštyje. Šios procedūros metu centrifuguota kraujo plazma iš venos leidžiama į G tašką, siekiant pagerinti jo kraujotaką, nervinių ląstelių jautrumą. Tai padeda padidinti pasitenkinimą“, – pasakojo apie gydymo metodus M.Danilevičius.
 
Atsakymų ieško kraujyje
 
Pacientams, kurie skundžiasi suprastėjusia lytinio gyvenimo kokybe, atliekami įvairūs kraujo tyrimai. Išsiaiškinama, ar nesergama kitomis ligomis. Eliminuojamos psichologinės priežastys, depresija, fizinės ligos.
 
Urologas-seksologas teigia, kad dažniausiai fiziologinių libido sumažėjimo priežasčių ieškoma sutrikusioje hormonų pusiausviroje. „Visiems siūlome pasidaryti pagrindinių hormonų tyrimus – testosterono, estrogenų. Tai vyriški ir moteriški hormonai, kurių sumažėjimas gali lemti mažesnį lytinį potraukį. Radus priežastį ir sureguliavus hormonus, grįš ir libido“, – teigė M.Danilevičius.
 
„Vyrui atliekamas ir varpos kraujotakos tyrimas. Tiriamas cholesterolis, cukrinis diabetas, kuris taip pat turi daug įtakos seksualiniam gyvenimui, kaip ir rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu...“ – vardijo pašnekovas.
 
„Nieko naujo nepasakysiu, bet svarbų vaidmenį šioje srityje vaidina ir sveika gyvensena. Tegaliu pakartoti universalias tiesas, jog reikia sveikai maitintis, gerti pakankamai skysčių, būti fiziškai aktyviam, vengti žalingų įpročių – alkoholio, rūkalų...“ – patarė M.Danilevičius.
 
Tyrimai geri – libido nė ženklo
 
„Kas įdomiausia, kad neretu atveju paaiškėja, jog libido dingo, o visi kraujo rodikliai normalūs, – tęsė gydytojas. – Mes atliekame hormoninius kraujo tyrimus, pažiūrime testosterono, prolaktino kiekį ir dažniausiai jie būna visiškai normalūs. Tas ir įdomiausia, kad žmogus neturi vieno mygtuko, kurį paspaudus užsinorėtum mylėtis. Ir nėra vieno atsakymo, ką daryti, kad aistra sugrįžtų.“
 
„Tokiais atvejais, kai visi tyrimai geri, nėra jokių medikamentų, kurie padidintų potraukį. Yra preparatai, kurie gerina dubens kraujotaką, erekciją, išlaiko ilgesnį lytinį aktą nei įprastai – tai galime kontroliuoti, bet jausmų, potraukio – ne“, – tvirtina urologas-seksologas.
 
M.Danilevičius teigia, kad nerandant atsakymų fiziologijoje, prasideda psichologinių priežasčių paieškos. „Nes libido ne tik hormonai, bet ir santykiai, emocijos, prisirišimas, gyvenimo kokybė. Ta sritis, kuri bando atsakyti į šiuos klausimus yra psichoterapija. Porų ar vieno asmens konsultavimu užsiima seksologai-psichoterapeutai. Pasitaiko, kad moterų lytiniam potraukiui neigiamai atsiliepia patirta seksualinė prievarta. Tuomet reikalingos rimtos konsultacijos. Norint pakeisti situaciją reikia nusiteikti kantriam darbui su savimi“, – pastebėjo pašnekovas.
 
Skirtingos kultūros ir libido
 
M.Danilevičius teigia, kad skirtingų kultūrų žmonės gali atsinešti į santykius ir skirtingą lytinių santykių poreikį. „Ne mitas, kad pietiečiai karštesnis. Praktikoje tenka pastebėti, jog jų libido didesnis, o šiauriečių – mažesnis. Todėl mišriose porose, vienam gali reikėti lytinių santykių tris, penkis kartus per dieną, o kitam ir per mėnesį tų trijų penkių kartų užtenka“, – pastebi M.Danilevičius.
 
„Abiem atvejais – kai norisi mylėtis kelis kartus per dieną ar kelis per mėnesį – yra normalu. Problema kyla suderinant šiuos skirtumus poroje. Pavyzdžiui, moteris nori kasdien mylėtis po penkis ar septynis kartus, tačiau vyras tiek negali. Jis gali tik du tris kartus per savaitę. Tada kyla problemų. Dažniausiai poros, kuriose yra tokie skirtumai išsiskiria, nes partneris negali susitaikyti su tuo, jog sekso bus tik keli pavieniai atvejai per savaitę ar mėnesį“, – pasakojo M.Danilevičius.
 
Su amžiumi aistra mažėja?
 
Tenka konstatuoti faktą, kad libido pakerta ir natūrali fiziologinė priežastis – artėjanti senatvė. „Libido tikrai skiriasi jauname ir vyresniame amžiuje. Hormonai persiskirsto, su amžiumi atsiranda hormoninis disbalansas. Tačiau jei yra ilgalaikė partnerystė, lytiniai santykiai tampa rutininiai. Tereikia persidėlioti taškus, kad abiem būtų gerai“, – tvirtino pašnekovas.
 
Ar senatvėje libido visiškai išnyksta? „Sakyčiau, sumažėja. Nes libido ne tik fiziologijos diktuojamas noras mylėtis. Ši sąvoka yra platesnė, nei įsivaizduojame. Ji apima ir norą būti šalia, prieraišumą. Aišku, ta aistringa meilė blėsta, bet, kaip daugelis porų teigia, lieka pagarba“, – kalbėjo M.Danilevičius.
 
„Svarbu yra ne seksualinis, bet ir potraukis apskritai – ar partneris domina, traukia. Ar yra emocinis ryšys? Juk po trisdešimties keturiasdešimties metų buvimo kartu jis niekur nedingsta. Dažniausiai lieka ir potraukis, ir noras leisti laiką su žmona ar vyru, tik pradeda kamuoti kitos problemos, pavyzdžiui, vyrams nelieka erekcijos“, – pasakojo M.Danilevičius.
 
Lytinė sveikata senatvėje
 
Kalbant apie fiziologinę pusę, M.Danilevičius konstatuoja, kad menopauzės metu moterims sumažėja estrogenų, progesterono kiekis. „Plonėja makšties gleivinė, nelieka drėgnumo lytinio akto metu, jis tampa skausmingas, mažėja lytinių organų jautrumas, dėl juose susilpnėjusios kraujotakos. Tada ir noras natūraliai mažėja. Be to, keičiasi emocinė moters būklė, kyla karščio bangos, tai vėlgi lemia pablogėjusią gyvenimo kokybę“, – aiškino M.Danilevičius.
 
„Dėl visų šių nepatogumų, išgyvenančioms menopauzę moterims Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja du kartus per savaitę naudoti estrogenus mažomis dozėmis, kad palaikytų drėgną gleivinę, lytinį potraukį ir kokybiškesnį lytinį gyvenimą. Įrodyta, kad tai yra saugu“, – tvirtino M.Danilevičius.
 
Jis teigė, kad yra ir kitas variantas – ne geriami medikamentai, o išorinė estrogenų terapija į makšties sieneles. „Tai įvairios žvakutės, tepalai... Jie irgi puikiai padeda“, – kalbėjo pašnekovas.
 
„Vyrams dėl amžiaus atsiranda erekcijos sutrikimai, nuovargis, sumažėja testosterono, o kartu su juo ir potraukis. Tiesa, esu turėjęs devyniasdešimtmetį pacientą, kuris buvo išsaugojęs libido“, – prisimena M.Danilevičius.
 
„Su amžiumi vyrams atsiranda ir savivertės problemų – jie patiria baimę, kad nepatenkins moters. Vyras ima mąstyti, kad geriau nieko nedarysiu, nei apsijuoksiu. Tačiau ir jiems taikoma pakaitinė hormoninė terapija, šiuo atveju testosterono. Vakaruose tai tikrai labai populiaru, nes padeda prailginti jaunystę“, – pasakojo urologas-seksologas.


Projektas „Pakalbėkim apie Tai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 15 tūkst. eurų


Partneriai: