Tadas Žvirinskis: „Vaistinėse siūliau pastatyt dėžutes arbatpinigiams“

Deimantė Gruodė
2019-05-24
„Didelė atsakomybė, menkas atlygis, buvimas psichologu priverstinai, nėra lengvas pasivaikščiojimas po parką tarp žydinčių rožių kerų“, - taip vaistininko darbą apibūdina patyręs šios profesijos atstovas Tadas Žvirinskis, su kuriuo kalbėjomės jo penkiasdešimtmečio išvakarėse.
Tadas Žvirinskis: „Vaistinėse siūliau pastatyt dėžutes arbatpinigiams“
„Rašytojų sąjungoje dabar esu, ko gero, vienintelis su vaistininko diplomu“, - sako Tadas Žvirinskis. V.Šimkūno nuotr.

- Medikai nesijaučia įvertinti Lietuvoje. Emigruoja. O farmacininkai, jūsų galva, vertinami?
- Vertinimas vertinimui nelygu. Vieniems svarbus materialinis atlygis, kitiems – pareigos, statusas, tretiems – galimybė reikštis ar vadovauti.
Jei kalbėsime apie pirmąjį vertinimo kriterijų, ne, nevertinami tinkamai. Čia, suprantama, kalbu apie samdomus darbuotojus. Užsienio kolegos stebisi mūsų mažais atlyginimais ir milžiniška atsakomybe. Nenuostabu, kad dalis farmacijos specialistų renkasi darbą Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje, kur juos ir gerbia, ir vertina, ir vagimi ar sukčiumi nevadina. Ten vaistininkas gan retai tiesiogiai bendrauja su vaistinės klientūra, iš savo kabineto išeina tik esant būtinybei, nes visą „juodą darbą“ atlieka vaistininko padėjėjai.
Jei kalbėsime apie pareigas, statusą, būti vaistinės, ypač tinklinės, vadovu Lietuvoje yra ne kažką... O Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje tai – gerbtina pozicija! Žinoma, ir Lietuvoje yra vaistinių, kurių vadovus gerbiu. Bet patikėkite, jiems statusas – toli gražu ne prioritetas.
Trečiasis vertinimo kriterijus Lietuvai – su jos katastrofiška demografine padėtimi – atrodo kaip nesusipratimas, švelniai tariant. Vaistininkai aria kaip jaučiai, daugelyje vaistinių dirba po vieną. Reikia ir farmacinę veiklą vykdyti, ir apskaitą prižiūrėti, ir švarą palaikyti, ir duomenų įrašus pildyti. Kur jau čia kam beprivadovausi! O pasireikšti gali nebent nesibaigiantiems tikrintojams, ir tai – itin rezervuotai (juokiasi).
 
- Vadinasi, vaistininkams atėjo sunkūs laikai...

- Geru vaistininku, kuris yra šiek tiek kuoktelėjęs idealistas ir altruistas, būti visada sunku. Kaip jau anksčiau minėjau, didelė atsakomybė, menkas atlygis, buvimas psichologu priverstinai nėra lengvas pasivaikščiojimas po parką tarp žydinčių rožių kerų. Dažnai vaistininkas tampa klientų geru pažįstamu ar net bičiuliu. Tik, skirtingai nuo gydytojų, vaistininkai vokelių ir dovanų negauna. Juokai juokais, bet kažkada siūliau vaistinėse pastatyti dėžutes arbatpinigiams: juk ateini, gauni vaistą, patarimą, tavęs išklauso, tave nuramina, o kur paskata? Naujas realizacijos planas, nuleistas „iš viršaus“? Vaistininko darbas – ne tik sunkus, bet ir pavojingas, ypač dirbantiems su narkotiniais preparatais. Vaistininkas nėra vaistų pardavėjas! Čia jums ne batonus ar kaliošus pardavinėti, čia ant kortos žmogaus sveikata pastatyta. Juk neretai vaistininkai laiku nurodo ir gydytojų klaidas, kai pacientui išrašomi visiškai netinkantys vaistai... Džiugu, kad kai kurių vaistinių tinklų vadovai tai pagaliau suprato ir stengiasi bent išoriškai atkurti vaistininko profesijos prestižą.
 
- Kaip jus paviliojo ši profesija: kokie buvo lūkesčiai kelio pradžioje? Ar jie per ne vieną dešimtmetį trukusią karjerą pasiteisino?
- Mane visuomet viliojo galimybė turėti žinių, kurios būtų naudingos žmonių sveikatai. Į Farmacijos fakultetą stojau artimųjų padrąsintas. Pirmame kurse, kuriame realiai tebuvo sustiprintai kartojamas vidurinės mokyklos kursas, buvo apnikusios abejonės. Ypač žinant, kad po pirmojo kurso teks tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Tačiau grįžus iš tos militaristinės nesąmonės, kurios net priešui nelinkėčiau, sugrįžo smalsumas ir žinių troškimas. 1993 m. birželį (kartu su lito įvedimu, beje) gavau provizoriaus (vaistininko) diplomą. Niekada nesigailėjau pasirinkimo, nesigailiu ir dabar. Per tuos metus teko dirbti ir vaistinėje, ir didmenoje, ir gamyboje. Kaip tradicinis vaistininkas esu save realizavęs visiškai. Galbūt todėl prieš septynerius aštuonerius metus ėmiau sąmoningai trauktis nuo tradicinės medicinos, vis didesnį dėmesį sutelkdamas į sveikesnes alternatyvas. Štai ir dabar vystau keletą labai įdomių sveikatinimo produktų (ne vaistų) linijų, kurios, mano kuklia nuomone, turi didelę ateitį.
 
- Medikai turi Hipokrato priesaiką, o kokiu kodeksu vadovaujasi vaistininkai? 
- Kai kurios farmacinės įmonės turi įdiegusios vadinamuosius Etikos kodeksus. Jie veikia tada, kai tai padaryta ne dėl „show“. Kitu atveju viską lemia pačio žmogaus padorumas. Esu matęs apsčiai pavyzdžių, kaip lengva prarasti gerą reputaciją ir kaip sunku ją atkurti. Kartais ir sotesnio kąsnio atsisakydavau, bet į nešvarias aferas, korupcinę veiklą ir panašias blogybes nesivėliau. Kalbant apie vaistininkus apskritai, dauguma jų – puikūs ir padorūs žmonės. Vaistininkams būdinga prigimtinė inteligencija ir noras padėti, nes padėdami kitiems jie užsidirba nelengvą duoną.
 
- Ar buvo momentų, kai grėsė nusižengti vertybiniams principams?
- Taip. Bet aiškiai nubrėždavau perspektyvas tiems asmenims, kurie siūlė kažką nešvaraus, ir jie mane gan greit palikdavo ramybėje. Kadangi visur veikia informacijos keitimosi sistemos, ilgainiui tokių pasiūlymų sumažėjo iki nulio (juokiasi).
 
- Ar esama skirtumo tarp farmacininko ir vaistininko?
- Čia – terminijos reikalai. Visi vaistininkai yra farmacininkai, bet ne visi farmacininkai yra vaistininkai. Mano nuomone, vaistininku laikytinas farmacijos specialistas, turintis teisę vadovauti farmacinei veiklai. Anksčiau dar buvo terminas provizorius. O farmacininkai yra buvę farmakotechnikai, tai yra vaistininkų padėjėjai. Nors iš dabartinio konteksto galiu spręsti, kad farmacininkai yra labiau bendrinis pavadinimas, klijuojamas visiems, kas tik turi ryšį su farmacija. Pavyzdžiui, dažnai tenka spaudoje skaityti: „Farmacininkai papirkinėja gydytojus“. Pradedi aiškintis, kokie ten dar farmacininkai, ir pasirodo, kad tai – dažniausiai užsienio vaistų gamintojų atstovybių darbuotojai, kurie neturi farmacinio išsilavinimo. Dėl šio dažno negatyvaus konteksto man labiau patinka terminas „vaistininkas“ arba „provizorius“ nei „farmacininkas“.
 
- Ar vaistininkų bendruomenė - draugiška? Galbūt jaučiate nostalgiją „seniems geriems“ laikams?

- Yra keletas vaistininkų sąjungų, bet vieningos ir gebančios daryti lobistinį poveikį bendruomenės nėra. Matyt, esame pernelyg dideli individualistai (juokiasi). Jei kalbėčiau apie draugiškumą, su savo profesijos atstovais stengiuosi būti mandagus. Mūsų nėra daug, todėl tiesiog privalu elgtis padoriai ir visaip vienas kitą palaikyti. Visuomet smagu susitikti su kolegomis mokymų metu, tiek prieš auditoriją, tiek auditorijoje. Su kai kuriais kolegomis palaikau glaudesnį ryšį, su kai kuriais tik keičiamės informacija socialiniuose tinkluose. Bet visada ir visur gera sutikti profesijos brolį ar sesę. Tikiuosi, kad jiems – irgi (juokiasi).
Seni geri laikai niekuo nesiskiria nuo naujų blogų laikų. Tiesiog patys senstame. Jei norite, kad laikai būtų neblogi, ženkite koja kojon su laikmečiu. Čia puikiai pagelbės vaikai – daugiau laiko praleiskite kartu su jais. Būkite smalsūs, domėkitės naujovėmis, keliaukite po pasaulį, semkitės patirties ir visą gyvenimą mokykitės.
Iš praeities nepasigendu nieko. Na, nebent jaunystės draugų, jau iškeliavusių anapilin... Neverta gailėtis dėl praeities, reikia rūpintis dabartimi, nes tai sukuria tvirtą pagrindą ateičiai.
 
- Ar gerai, kad vaistai jau atkeliauja į prekybos centrų lentynas ir degalines? 
- Ne, negerai. Jau minėjau, kad tai nėra paprastos prekės. Dažnai girdžiu argumentą: „Bet juk nereceptiniai vaistai nepavojingi!“ Tikrai? Ar žinojote, kad paprastas „nekaltas“ paracetamolis – prieinamiausia priemonė suicidui dėl jo hepatotoksinio poveikio? Man baisu matyti, kai jaunuolis „su kvapeliu“ degalinėje perka paracetamolį nuo pagirių negalavimų. Vargšės jo kepenys, jei turėtų rankas, gerokai šeimininką prismaugtų... Kita medalio pusė: ar degalinėje ir parduotuvėje jums suteiks farmacinę paslaugą? Ar paklaus, kokius vaistus jau vartojate, kad įvertintų suderinamumą ir dozavimą? Klausimų – daugiau nei atsakymų.
Pasekmių greičiausiai taip greit nepamatysime. Viskas vyks buitiniame lygmenyje, o ten – tokie būtovės slėpiniai, kad net geriausias šeimos gydytojas nesusigaudys, kas, kaip ir nuo ko...


- Jūs ne tik vaistininkas. Bet ir poetas, prozininkas. Šiuo metu jumyse daugiau vaistininko ar poeto?
- Rašytojų sąjungoje dabar esu, ko gero, vienintelis su vaistininko diplomu (juokiasi). Kūryba yra mano atgaiva ir alternatyvi veikla, kuri, anot vieno nekvailo žmogaus, yra geriausias poilsis. Ir šiuo metu, ir kitu metu poetas ir provizorius išsitenka perpus. Mano vyresnysis sūnus sugalvojo puikų terminą tam nusakyti - „poezas“. Suprask, poeto ir provizoriaus derinys.
 
- Ar jumyse vaistininkas su poetu nesusipyksta?
- Jie bendradarbiauja: pirmasis parūpina kūniško peno, o antrasis – dvasinio.

 
Trumpas dosjė
Tadas Žvirinskis – poetas, prozininkas, vertėjas.
Gimė 1969-05-22 Vilniuje.
1987 m. baigė Vilniaus 12-ąją vidurinę mokyklą, 1993 m. – Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakultetą, įgydamas vaistininko specialybę. Nuo studijų baigimo dirba pagal specialybę.
Laisvalaikiu rašo eilėraščius, smulkiąją prozą, verčia iš anglų, lenkų ir ukrainiečių kalbų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris