Gydytojai dažnai primena pacientams, kad labai svarbu laikytis nurodymų. Pavyzdžiui, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku nevartoti kitų nei gydytojo skiriamų vaistų, antibiotikus vartoti tik pagal gydytojo receptą, laikytis vaistų vartojimo režimo.
 
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, medikams ir pacientams reikėtų laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) suformuluotų racionalaus vaistų vartojimo principų, kurie nusako išmintingą vaistų parinkimą, skyrimą bei vartojimą. Šiomis rekomendacijomis turi vadovautis ir gydytojai, skiriantys pacientams vaistus, suteikti apie juos informaciją, įvertinti jų efektyvumą, o jei netinka – nutraukti ir skirti kitus.
 
„Įdomu tai, kad žmonės vaistus vartoti racionaliai buvo mokomi dar antikos laikais. Anuomet medikai jiems teigė, kad vaistai gydo, o ne nuodija, jei gydytojas ir pacientas vadovaujasi žiniomis bei išmintimi. Šiandien tai vadiname tinkamo vaisto skyrimu pagal paciento būklę, jo vartojimu tinkamomis dozėmis, laiku ir tam tikrą protingą laiką. Taigi neracionalus vaistų vartojimas yra visų pirma pavojus paciento gyvybei bei sveikatai, be to, ir lėšų švaistymas“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.
 
Jos teigimu, jei pacientai vaistus vartotų tinkamai, o gydytojai juos skirtų racionaliai, būtų kur kas geresni ir gydymo rezultatai. Be to, žmonės sutaupytų milijonus eurų, nereikėtų sukti galvos, kur dėti namuose susikaupusius ir pasenusius vaistus. 
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, didelė vaistų kainos dalis apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pacientai, pirkdami  kompensuojamuosius vaistus, sumoka vaistų kainos dalį (priemoką), o gydomi ligoninėje pacientai paprastai už vaistus nemoka, nes jų kaina yra įskaičiuota į gydymo kainą.
 
„Žmonės jau įprato, kad vaistinių monitoriuose jiems rodomi vaistai, pagaminti iš tos pačios veikliosios medžiagos, kurių gamintojai ir kainos – skirtingi. Vaistininkai taip pat dažniausiai paaiškina vaistus perkančiam žmogui apie jų kainas bei priemokas, pasiūlo mažiau kainuojančias alternatyvas, kurios turi tokias pat gydomąsias savybes, kaip ir brangesni. Vis dėlto, Lietuvoje žmonės ne visada renkasi vaistą su mažiausia priemoka“,– teigia I.Medžiaušaitė.
 
Pasak I Medžiaušaitės, taupiems Skandinavijos bei Vokietijos vaistų pirkėjams būdingas kitoks elgesys – jie žino, kad skirtingų gamintojų vaistams, kurie pagaminti iš tos pačios veikliosios medžiagos (t. y. generiniams vaistams) keliami tie patys kokybės reikalavimai, todėl jų veikimas yra toks pats, kaip ir originalių vaistų. Tad jie nepaiso spalvingų pakuočių ir renkasi generinį vaistą, už kurį sumoka mažiau.
 
Kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartoja apie 1,2 mln. Lietuvos gyventojų.  Nors ligonių kasa pacientams kompensuoja didesnę vaistų kainos dalį (2014 m. kompensuojama suma sudarė per 200 mln. eurų), tačiau šių vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokoms  patys gyventojai pernai išleido 52 milijonus eurų. Daugiausia priemokų – 36 mln. eurų (70 proc. visų priemokų) jie sumokėjo įsigydami širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti paskirtus vaistus.