Galima ir negalima
Kai pagal COVID-19 ribojimą vienam klientui imta reikalauti 30 kv. m ploto, vaistinės sunerimo. „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė pasakojo, kad jų vaistinės, kurios yra ne prekybos centruose, dažniausiai nėra didesnės nei 25 kv. m, o kaimo vietovėse – 10-15 kv. m. „Vadinasi, gyventojai, neturintys galimybių paso, apskritai negalės įeiti į vaistines gauti farmacinės paslaugos ar nusipirkti vaistų“, – sakė A.Budrikienė pridurdama, kad gyventojai galimybių pasus aktyviausiai išsiima vaistinėse.
 
Vis dėlto mažesnėse vaistinėse šviesa neužgeso – ant durų, greta rekomendacijų dėvėti kaukes, atsirado papildomas lapas su užrašu, jog vienu metu patalpoje gali būti vienas klientas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 internetinių vaistinių, turinčių ir fizines parduotuves, tačiau neišeinant iš namų įsigyti receptinių vaistų vis dar negalima. Kaip teigia, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė, teisės aktai leidžia siūlyti parduoti receptinius vaistus  nuotoliniu būdu (turint el.receptą) nuo 2019-11-01, tačiau Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ASPMI) dar neparuošta šiai veiklai – tad kol kas siūlyti parduoti receptinių vaistų nuotoliniu būdu negalima.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė suteikė vilties, kad receptinius vaistus įsigyti internetu, kai jie atsiunčiami tiesiai į namus aplenkiant fizines parduotuves, bus galima jau kitąmet. „Valstybės įmonė Registrų centras, pagrindinis ESPBI IS tvarkytojas, šiuo metu vykdo nuotolinės prekybos receptiniais vaistais modelio diegimą. Tikimės, kad darbai bus baigti kitų metų pavasarį“, – planais dalijosi skyriaus vedėja.
 
Išrašo per nuotolį
VVKT duomenimis, užsienyje internetu galima nusipirkti daugelį tiek nereceptinių, tiek ir receptinių vaistų. JAV ir Kanadoje norint įsigyti receptinį vaistą, reikia nusiųsti gydytojo receptą arba užpildyti atitinkamą klausimyną, pagal kurį gydytojas sprendžia, ar reikalingas šis vaistas pirkėjui, ar ne.
 
Lietuvoje veikianti internetinė klinika „Dimedic“ tinklalapyje vartotojams jau siūlo telemedicinos konsultacijas ir vaistų receptus nuotoliniu būdu. UAB „Dimedic Baltic“ generalinis direktorius Dainius Puodžiūnas teigia, kad tai – pirmoji tokia klinika Lietuvoje. „Pacientai, norėdami pratęsti vaistų receptą (ar gauti gydytojo konsultaciją) visada pildo specialius klausimynus. Jie parengti atsižvelgiant į Europos Sąjungoje veikiančios internetinės klinikos „Dimedic“ praktiką ir geriausią patirtį ir sudaryti laikantis nepriklausomo Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros paslaugų reguliuotojo „Care Quality Commission“ rekomendacijų.
 
Klausimyne prašoma nurodyti svarbiausią informaciją, kuri leidžia kvalifikuotam gydytojui priimti atsakingą sprendimą, ar saugu skirti reikalingus vaistus. Jei trūksta informacijos, kyla klausimų ar net menkiausių  abejonių, gydytojai pacientų prašo pateikti papildomų duomenų“, – pasakojo apie sudėtus saugiklius D.Puodžiūnas.
„Dimedic“ gydytojai su paciento sutikimu turi prieigą prie duomenų iš sveikatos portalo esveikata.lt. Klinika teikia vaistų recepto pratęsimo (ir nuotolinių konsultacijų) paslaugą internetu, bet nereklamuoja ir neprekiauja pačiais vaistais.
 
O jei vien internete?
Pagalvotum: kam išvis reikalingos tos fizinės vaistinės? Gal gali vaistinė būti tik internete? „Ne, negali, – teigia A.Oraitė. – Juridinis asmuo, siekiantis nuotoliniu būdu siūlyti vaistinius preparatus, pirmiausia turi įgyti vaistinės veiklos licenciją, kuri išduodama konkrečiam veiklos adresui.“
 
Vedėja aiškina, kad pagal dabar galiojančius įstatymus, vaistinei leidžiama siūlyti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu tik vėliau, kaip traktuojant tai kaip papildomą vaistinės veiklą, apie tai pranešus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. „Šiuo metu gyventojai nuotoliniu būdu gali įsigyti nereceptinius vaistinius preparatus“, – sakė ministerijos atstovė.
 
Nelegalai
VVKT kontroliuoja tik legaliai veikiančias ir farmacinės veiklos licenciją turinčias įmones, jos pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu.
Yra nemažai nelegalių, nelicencijuotų internetinių svetainių, kuriose galima įsigyti receptinių vaistų be recepto. Farmacijos kompanija „Pfizer“ pranešė atradusi, kad Kinijoje per mėnesį nelegaliai buvo pagaminama apie 250 tūkst. falsifikuotų Viagros tablečių, kurios internetu buvo pardavinėjamos Europoje, JAV ir Viduriniuose Rytuose.
 
Šiuo metu internete prieinama praktiškai bet kas, todėl tarnybos tampa nepajėgios sukontroliuoti kiekvieno gyventojo. Kaip niekada darosi svarbus pačių žmonių sąmoningumas ir sugebėjimas atsirinkti. „Internete sukčiai siūlo preparatus, esą padedančius nuo rimtų ligų (COVID-19, diabeto ir kt.). Tarnyba pastebėjusi ar gavusi skundų apie tokio pobūdžio tinklalapius, bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, apie tai pranešant  https://svarusinternetas.lt/“, – apie pastangas skaidrinti internetinę erdvę pasakojo A.Tautvydienė. 

---

 
Svarbu
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint neužkibti ant sukčių kabliuko?
Pasitikrinti, ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.
Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu. Logotipu galima pasitikėti tik kai jis yra aktyvus.
Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti.
Internete ar spaudoje pastebėjus neaiškių produktų reklamą, kreiptis reikėtų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!