Vėluojantis kainynas
Lietuvos vaistinių asociacija ragino komiteto narius atsižvelgti į tai, kad vaistinės susiduria su problema, nes Sveikatos apsaugos ministerija kasmet vėluoja patvirtinti naują Kainyną, kuris į vaistinių programas perkeliamas pavėluotai. Nors pagal Farmacijos įstatymą naujasis Kainynas jau būna įsigaliojęs, į vaistinių programas naujos vaistų kainos nėra perkeltos. Todėl vaistinės juos priverstos pardavinėti senomis kainomis.
 
Tokiu atveju teritorinės ligonių kasos neapmoka kompensuojamųjų vaistų receptų ir vaistinės turi prisiimti dėl to patiriamus nuostolius. Lietuvos vaistinių asociacija siūlė komitetui, kad Kainynas privalo būti patvirtintas iki kiekvieno einamųjų metų ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos, o įsigaliotų praėjus penkiolikai dienų po paskelbimo. Taip būtų užtikrintas savalaikis vaistų kainų perkėlimas.

Deja, šiam siūlymui nepritarta atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siekiama greičiau reaguoti į vaistinių preparatų kainų mažėjimą referentinėse šalyse ir atitinkamai perskaičiuoti visų kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainas Lietuvoje. Manoma, kad siūlomi įsigaliojimo terminai yra pakankami.  

Kas dengs nuostolius?
Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų kainynas peržiūrimas kartą per metus ir esant reikalui jis papildomas ne rečiau nei kartą per ketvirtį. Tačiau, kaip sako asociacijos nariai, jau šiandien vaistinės patiria finansinius nuostolius, nes perskaičiuojant kainyną, vaistams iškritus iš kompensavimo sistemos ir jų nebeperkant pacientams vaistų gamintojai nėra įsipareigoję minėtų medikamentų susirinkti. Be to, susidaro situacija, kuomet perskaičiavus kainas dalis jų sumažėja ir mažmeninė vaistų kaina tampa tokia pati, ar net mažesnė nei ta, kuria vaistinės medikamentų įsigijo iš tiekėjų.
 
Tuomet, kad nepatirtų nuostolių, vaistinės yra priverstos didinti kitų receptinių ir nereceptinių vaistų kainas. Todėl Lietuvos vaistinių asociacija prašė, kad priėmus sprendimą Kainyną peržiūrėti keturis kartus per metus įpareigoti vaistų gamintojus pasiimti iš Kainyno išbrauktus vaistus ir padengti vaistinių nuostolius. Priešingu atveju, teks kelti kitų vaistų kainas.

Deja, tokie vaistinių argumentai tarp komiteto narių nesukėlė diskusijų. Mat valstybė privalo kontroliuoti, kad farmacinė veikla būtų vykdoma žmogaus sveikatos labui ir visuomenės sveikatinimui. Komitetas remiasi ir 2002 metų kovo 14 dienos nutarimu, kuriame pabrėžiama, kad pagal Konstituciją įstatymais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos reguliavimas, kad vaistinių savininkų ekonominiai interesai neužgožtų vaistinių veiklos, žmogaus sveikatos ir visuomenės sveikatinimo interesų.

---

 
Tarp kitko
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustatė, kad vaistų kainų indeksas 2016 metais sumažėjo 0,55 proc., o vaistinių preparatų mažmeninės kainos buvo vidutiniškai 18,75 proc. mažesnės už maksimalias leistinas mažmenines kainas. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!