Kam nereikia apsaugos?
„Baltasis sąrašas“ receptinių vaistinių preparatų, kurių pakuotėms bus siūloma netaikyti reikalavimo turėti apsaugos priemones, sudarytas atsižvelgiant į ES valstybių narių ekspertų Europos Komisijoje vykstančias diskusijas. Buvo atsižvelgta į tokius kriterijus kaip vaisto kaina, pardavimų kiekis, falsifikavimo rizika, vaistinių preparatų savybės, į tai, ar vaistas, nėra skirtas gyvybei pavojingų ligų gydymui“, - tikina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovai. Tačiau sutikite, kai tiek kalbame apie medikamentų „padirbinėjimą“, natūraliai kyla klausimas – ar tai nėra palengvinimas tiems, kas linkęs falsifikuoti vaistus? Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Gražina Bobelienė ramina esą nėra ko baimintis. „Ne visi vaistai patrauklūs falsifikuoti. Taip atsirado „Baltasis sąrašas“. Manoma, jog jame atsidūrę medikamentai nėra „padirbami“. Jų maža kaina, jie skirti gydyti paprastoms ligoms ir, liaudiškai tariant, iš jų „biznio“ nepadarysi“, - paaiškina G.Bobelienė. Antrina jai ir VVKT atstovai: „Vaistų pakuočių apsauga yra tik viena priemonių apsaugoti legalią vaistų rinką nuo falsifikatų patekimo.“
 
Saugesnis, bet brangesnis
Vaistinių asociacijos direktorė Elena Kvedarienė teigia, jog „Baltasis sąrašas“ visų pirma apsaugos medikamentus nuo pabrangimo ir atvirkščiai – tie, kuriems apsaugos reikės, neabejotinai brangs. „Iš vienos pusės gal ir gerai, kad yra „Baltasis sąrašas“, nes veikiausiai jame atsidūrę medikamentai nebrangs. O dėl jų saugumo perdėtai rūpintis nemanau, kad reikėtų. Juk VVKT turi duomenis, kurie vaistai falsifikuojami, o kuriems papildomų apsaugos priemonių nereikia. Aišku, Falsifikuotų vaistų direktyvą reikės įgyvendinti. Tačiau jei kiekvienas medikamentas turės savo identifikavimo numerį, akivaizdu, kad vaistai brangs. Be to, vaistinės turės teikti kiekvieno vaisto ataskaitą nuo atėjimo iki pardavimo, todėl reikės papildomų programų diegimo. Tai taip pat gali padidinti kainas. Tiesa, tai dar tolimas planas. Turime maždaug trejus metus“, - aiškino E.Kvedarienė.
Gražina Bobelienė taip pat sutinka, kad viskas turi savo kainą. „Aišku, taikyti apsaugos priemonę reikia tam tikrų investicijų. Reikės pakeisti pakavimo liniją. Kiekviena medikamentų pakuotė turės savo individualų numerį ir prieš išduodant ją gyventojui reikės patikrinti duomenų bazėje. Tačiau tyrimai rodo, kad pagaminama labai daug falsifikuotų vaistų. Neretai jie aptinkami muitinėse. Todėl atsirado idėja taikyti apsaugos priemones“, - dėsto G.Bobelienė.
 
Duos naudą
„Imtis apsaugos priemonių paskatino būtinybė užkirsti kelią falsifikuotiems vaistams. Susirūpinimą kelia faktas – jei anksčiau paprastai būdavo falsifikuojami medicinos produktai, skirti pakeisti gyvenimo būdą, dabar didėja naujausių medicinos produktų ir gyvybiškai svarbių vaistų falsifikatų. Jų gamybos ir pardavimo mastai kasmet auga. Ir čia kalbame ne apie padirbtus, suklastotus vaistus, o apie padirbinius apskritai be veikliosios medžiagos. Jų vartojimas kelia grėsmę žmonių gyvybei – jei vietoj būtinų antibiotikų pacientas gaus falsifikatus be veikliosios medžiagos, jo šansai išgyventi gali būti minimalūs“, - aiškino praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankiusi Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos ekspertė Anci Kvarnström susitikime su SAM atstovais, vaistininkais ir farmacininkais.
VVKT atstovai taip pat įsitikinę – Falsifikuotų vaistų direktyvos įgyvendinimas, nors ir pareikalaus investicijų bei laiko sąnaudų, naudos atneš daugiau. „Falsifikatų direktyva, kurios nuostatos buvo perkeltos į Farmacijos įstatymą, numato visą eilę priemonių padidinti vaistų tiekimo tinklo patikimumui – nustatyta pareiga vaistų platintojui tikrinti, ar vaistų tiekėjai turi teisę tiekti vaistus bei užtikrinti vaisto atsekamumą nuo gamintojo iki vaistinės. Sugriežtinti reikalavimai veikliųjų medžiagų gamybai, importui iš trečiųjų šalių ir platinimui, reglamentuota nuotolinė vaistų prekyba, vaistų prekybos tarpininkams nustatyta pareiga deklaruoti savo veiklą šalies kontrolės institucijai, informaciją apie vaistų platintojus numatyta skelbti ES lygiu sukurtoje duomenų bazėje, taip pat bus stiprinama ir valstybinė vaistų rinkos dalyvių kontrolė“, - vardino specialistai.

Tarp kitko
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 1 proc. Europos šalyse parduodamų vaistų yra falsifikuoti, pasaulyje šis skaičius siekia apie 10 proc.. Europos Sąjungos pasienyje kasmet konfiskuojama apie 30 mln. pakuočių falsifikuotų vaistų.