Valstybei skirstant metinį biudžetą vilties sulaukti pagalbos turi ir priklausomybių ligų kamuojami asmenys. Sukryžiavę pirštus kitų metų pradžios laukia žemo slenksčio paslaugų kabinetai. Baiminamasi, kad valdžios prioritetų sąrašo uodegoje besivelkantis priklausomybių ligų klausimas eilinį kartą nevirstų, kaip jau ketvirtį amžiaus, tik pažadais.
Žemo slenksčio kabinetai – vienas pigiausių metodų, kurių pagalba galima ne tik padėti priklausomiems žmonėms, bet ir ištraukti juos iš nelegalios psichoaktyviųjų medžiagų rinkos, spręsti daugybę su to susijusių klausimų, kas naudinga ir plačiai visuomenei.
Asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis atkreipia dėmesį, kad švirkščiamųjų narkotikų vartojimas (ŠNV) Lietuvoje yra aktuali problema, turinti poveikį tiek vartotojui, tiek plačiajai visuomenei.
„Narkotinių medžiagų vartojimas susijęs su rizikinga elgsena ir kitomis neigiamomis sveikatos, socialinės, ekonominės, teisinėmis pasekmėmis visuomenei. Žalos mažinimas yra svarbi grandis, mažinanti ŽIV ir kitų infekcinių ligų plitimą bei rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu“, – dėl kokių priežasčių žemo slenksčio paslaugos turėtų būti teikiamos nenutraukiamai, aiškina asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.
Kasmet jaudinasi ar bus tęsiama programa
Nevyriausybinių organizacijų atstovų teigimu, nepaisant to, jog Lietuvoje žalos mažinimui pastaruosius kelerius metus yra skiriama daugiau dėmesio, o priklausomybių ligos atsiduria ir valstybės biudžeto eilutėje, tai – tik viena medalio pusė. Jei dėmesys nėra lydimas finansavimo, jis nieko vertas.
Asociacijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė sako, kad artėjant naujam valstybės biudžeto paskirstymui kamuoja nežinia – bus kitąmet jiems skirta lėšų ar ne. Mat valdantiesiems žemo slenksčio paslaugos – daug metų nebuvo prioritetinės.
„Žadama, kad kitąmet žemo slenksčio kabineto paslaugoms palaikyti biudžete bus skirta apie 840 tūkstančių eurų. Suma – ne stebuklinga, bet kabinetų veiklą jau galėtume užtikrinti bent minimaliu lygiu“, – apie pažadus viltingai kalba J.Poškevičiūtė.
Nors biudžetas dar tik svarstomas, asociacijos atstovai jau ruošia konkursų sąlygas, kurių pagalba bus galima įsisavinti minėtą sumą. Tiesa, finansavimą už žemo slenksčio paslaugas įstaigos gauna ne nuo metų pradžios. J.Poškevičiūtė sako, jog tai dar vienas sunkus išbandymas ir taip į užribį amžiais stumiamai sričiai.
„Pirmus kelis mėnesius žemo slenksčio kabinetai finansavimo net neturi. Kai kada pinigai per konkursus organizacijas pasiekia tik birželio mėnesį. Tokiu atveju lieka vos penki šeši mėnesiai veikloms įgyvendinti. Tai – tragedija. Praėjusiais metais žmonės ėjo dirbti savanoriškai, be atlygio“, – apie įprastas darbo sąlygas kalba asociacijos direktorė. Nors problema egzistuoja daugiau nei du dešimtmečius, niekas nesikeičia.
Trūksta ir pačių pagalbos kabinetų. Net ir dideliuose miestuose jų nėra arba jie buvo priversti užsidaryti. Netolygų geografinį žemo slenksčio pagalbos paslaugų pasiskirstymą lėmė ne tik mažas jų finansavimas, bet ir savivaldybių požiūrio, kad tokia pagalba reikalinga, stoka.
Tema valdantiesiems nenaudinga
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo direktorius Giedrius Likatavičius teigia, jog priklausomybių kamuojami žmonės istoriškai gaudavo mažai dėmesio, nes tema politiškai nepopuliari. Kitaip yra Vakarų šalyse.
„Daugelis kitų Europos valstybių jau senokai turi gana platų paslaugų paketą, yra sudėlioti tvarūs finansiniai mechanizmai, o pacientams paslaugos lengvai prieinamos. Lietuvoje gi priklausomam asmeniui neretai iškyla nemažai barjerų, siekiant gauti sveiktos paslaugas. Tie barjerai neretai išlieka ilgai, nes priklausomi asmenys savo situacija nesiskundžia“, – aiškina G.Likatavičius.
Anot pašnekovo, Lietuva pagalbos rodikliais atsilieka tiek žalos mažinimo aprėptimi, tiek išdalintų adatų ir švirkštų vienam vartotojui skaičiumi.
„Finansavimas niekada nebuvo adekvatus. Kitos šalys daro populiacijos skaičiavimo tyrimus, kurių metu nustato, kiek joje rizikos grupėje esančių žmonių. Pagal PSO į prevencines programas turi būti įtraukta apie šešiasdešimt procentų žmonių, kad jos duotų ženklų profilaktinį efektą infekcijų plitimui. Šiemet laukiame naujų skaičiavimų. Prieš gerus penkerius metus pagal šiuos skaičiavimo rodiklius mums būtų reikalinga per 1,2 milijono kainavusio paslaugų paketo“, – apytikslią tokių paslaugų sumą įvardija specialistas apgailestaudamas, kad šiandien tai menkai nesuderinama su mūsų galimybėmis.
Tvarkytis su pasekmėmis ženkliai brangiau
„Rūpintis žemo slenksčio problemomis nėra populiaru. Priklausomi žmonės, valstybės akimis, – dykaduoniai, kurie tik veltui naudoja resursus. Iš jų neva nėra jokios naudos, tačiau į kiekvieną reiškinį reikia žiūrėti pragmatiškai. Priklausomybių kamuojamiems žmonėms yra ženkliai pigiau suteikti sveikatos priežiūros, žalos mažinimo paslaugas, nei vėliau tvarkytis su pasekmėmis“, –įsitikinęs gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvitckis.
Anot jo, žemo slenksčio kabinetai – vienas pigiausių metodų, kurių pagalba galima ne tik padėti priklausomiems žmonėms, bet ir ištraukti juos iš nelegalios psichoaktyviųjų medžiagų rinkos, spręsti daugybę su to susijusių klausimų, kas naudinga ir plačiai visuomenei.
„Praktiškai neturime jokių galių daryti įtaką nelegaliai psichoaktyviųjų medžiagų rinkai. Jos nesustabdysime. Sulaikome tik mažą dalį nelegalių siuntų. Jei vartojančių asmenų paklaustumėte, ar sudėtinga jiems gauti vieną arba kitą psichotropinę medžiagą, dažnas atsakys, jog nesudėtinga. Teisėsaugos institucijos didelės įtakos rinkai neturi, o jei ji egzistuoja, vadinasi, yra ir paklausa“, – sako A.Slatvickis.
Kodėl valdantieji nemato, o gal nenori matyti problemos? Gydytojas sako, kad tai klausimas, į kurį bandoma rasti atsakymą jau ketvirtį amžiaus.
„Aktyvioji visuomenės dalis su faktas ir skaičiais įrodinėja, kad šioje srityje yra problemų. Jiems reikia laviruoti tarp visuomenės, kuri smerkia, ir tos, kuri spaudžia. Mes vis bandome įrodyti, kad derama pagalba priklausomybių kamuojamiems asmenims yra vartai į sveikatos priežiūros sistemą. Mūsų darbuotojų patirtis rodo, jog kasmet mažiausia po keliolika žmonių, kurie kreipiasi pagalbos į žemo slenksčio kabinetus, sugeba nutraukti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, sugrįžta į visuomenę ir pradeda normalų gyvenimą.
Vadinasi, ne tik švirkštus ten daliname, kaip įprasta manyti, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad tam tikri teigiami pokyčiai sistemoje matomi, tačiau tai – kol kas labiau vangus ir lėtas judėjimas į priekį. – Negirdima mokslinių faktų ir argumentų, o vadovaujamasi įsitikinimais, kurie nėra įrodymas.“
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė:
- Ministerija turi pinigų krepšelį ir gali paskirti finansavimą žemo slenksčio paslaugoms, jį perskirstyti. Tik reikia pripažinti, kad ministerijai tai – ne prioritetas. Kadangi pinigų trūksta visur, reikalinga daryti lėšų perskirstymą. Kur veikia lobistinės grupės ar labiau suinteresuotos pacientų organizacijos, bijoma jų triukšmo, o psichikos sveikata, ypač priklausomybės ligos, yra labiausiai pažeidžiama sritis. Iš čia galima nuimti pinigus nesulaukiant jokio pasipriešinimo ir triukšmo. O jei triukšmas ir kiltų, visuomenės toks požiūris, kad ir nereikia padėti priklausomybių kamuojamiems žmonėms.
Pagrindas rasti šiai sričiai pinigų yra, bet kadangi ji stigmatizuojama, jų neskiriama. Specialistų atlyginimų pakėlimas – paskutinėje eilėje, kaip ir ligoninių atnaujinimas po visų kitų gydymo įstaigų. Jei prieš keletą metų Vilniuje turėjome praktiškai visas atnaujintas ligonines ir poliklinikas, priklausomybės ligų, psichikos sveikatos sričiai šitų pinigų niekaip nerandama.
Niekas nepasikeis kol tai netaps valdančiosios koalicijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetu. Ministerija lyg ir deklaruoja, kad jai tai – prioritetas, bet tam pinigų vis neranda. Prieš kiekvieną biudžetą sakau, kad už jį nebalsuosiu, jei ten eilinį kartą nebus rasta pinigų šioms paslaugoms. Esu kaip sargyba, kad tie pinigai patyliukais nebūtų nubraukti, bet lėšų didinimas psichikos sveikatai turi būti.
Žemo slenksčio paslaugų kabinetų (ŽSK) veikla 2022 m.
Šiuo metu šalyje veikia 8 stacionarūs ir 2 mobilūs ŽSK.
Užregistruotas 63 554 apsilankymas (palyginti su 2021 m. šis skaičius padidėjo 16,4 proc.).
Bent kartą per metus iš viso apsilankė 5 777 paslaugų gavėjai, o tai 13,5 proc. daugiau nei 2021 m.
Pradėjo lankytis 865 nauji paslaugų gavėjai (palyginti su 2021 m., jų skaičius padidėjo 57,8 proc.).
Palyginti su 2021 m., pernai išdalinta 43,7 proc. daugiau švirkštų ir adatų ir beveik 80 proc. daugiau prezervatyvų.
Suteiktos 37 527 konsultavimo ir informavimo paslaugos.
Atliktų atrankinių greitųjų ŽIV testų skaičius, palyginti su 2021 m., išaugo 32,3 proc.
Atliktų kitų užkrečiamųjų ligų atrankinių greitųjų testų skaičius padidėjo 3 kartus.
Komentuoti: