„Negerai, kai vieną PSDF tvarko šešiese“, - išgirdome iš dalies parlamentarų po to, kai Vyriausybė pritarė siūlymui konsoliduoti Valstybinę ligonių kasą. Nuo kitų metų privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) vykdytų vienas juridinis asmuo – Valstybinė ligonių kasa (VLK) su regioniniais padaliniais. Tiesa, įstatymų projektui dar turės pritarti Seimas.
Politikai abejoja, ar valdantiesiems pavyks ligonių kasų reforma, kai iki kadencijos pabaigos liko vos keli mėnesiai.
Bus pasirašoma viena sutartis
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, pertvarkyti sveikatos draudimo kontrolę buvo siūloma prieš pusantrų metų. Tuomet Valstybės kontrolė ragino, siekiant supaprastinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdymą (PSDF), sujungti visas teritorines ligonių kasas. Atsisakant jų kaip atskirų juridinių vienetų statuso siūloma keisti ir sutarčių su sveikatos apsaugos įstaigomis sudarymo nuostatas. Kitaip nei dabar, kai gydymo įstaigos pasirašo sutartis su skirtingomis teritorinėmis ligonių kasomis, bus pasirašoma tik viena sutartis.
„Pritariu. Valstybės kontrolė ne kartą yra sakiusi, kad nėra sveika, kai PSDF valdo šešios įstaigos. Dar daugiau, yra taip, kad už tą pačią paslaugą, pavyzdžiui, klaipėdiečiai ir panevėžiečiai moka skirtingą įkainį. Manau, kad reformos kryptis gera, svarbu, kad nepaslystume detalėse“, - sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Aušrinė Armonaitė.
Anot parlamentarės, už sutaupytus mokesčių mokėtojų pinigus būtų galima daugiau investuoti į medikų atlyginimus arba apmokėti daugiau gydymo paslaugų gyventojams. Taip pat būtų suvienodinti įkainiai, sumažintas biurokratijos aparatas.
„Ar VLK reforma pavyks, sunku pasakyti. Tai - didelė reforma, kokią paprastai reikia daryti pirmaisiais kadencijos metais. Ministras prieš ketverius metus galėjo ateiti ir, užuot mojavęs alkoholio vėliava, įgyvendinti šią reformą. Dabar jam geriausiu atveju gali pavykti pateikti projektą, o tada sušoks visokie priešrinkiminiai interesai ir bijau, kad reforma gali būti nužudyta net ir negimusi“, - sakė A.Armonaitė.
Ne pats geriausias laikas
„Keista, kad likus keturiems mėnesiams iki kadencijos pabaigos yra daromos tokios reformos. Įtariu, kad tikslas - baigti susistatyti politinio pasitikėjimo žmones, kurių ministerijoje buvo apie dvidešimt. Dabar matome, kad kadencijos pabaigoje jiems surandamos šiltos vietos. Jei norima imtis rimtų permainų, be abejonės, reikia, kad ligonių kasa, kaip ir kitose šalyse, taptų ne ministerijos įrankiu, eiliniu padaliniu, bet įgytų savarankiškumą ir taptų pavaldi Vyriausybei. Ką įtraukti į kompensuojamų vaistų kainyną, ką išbraukti, ką finansuoti, iš esmės dabar sprendžia ministras. O ligonių kasa, gavusi jo įsakymą, tik vykdo paskirstymą“, - sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, planuojantis registruoti įstatymo pataisas.
Pasak jo, esminių permainų protingiausia imtis kitoje kadencijoje, o ne dabar, likus keliems mėnesiams ir dar karantino metu, kada žmonės negauna pagalbos, sustabdytas paslaugų teikimas, vėluoja priedų kėlimai medikams, o ligonių kasos nesuspėja su darbais.
Priekaištų neišgirdo
„Mano supratimu, dabar yra mada ne turinį reorganizuoti, bet formą. Jeigu būtų priekaištai turiniui, kas yra blogai, kas yra per brangu, tada abiem rankom balsuočiau už bet kurią reformą. Bet apie turinį niekas nekalba. Vyriausybės aiškinamajame rašte parašyta, kad pozityvus dalykas, jog bus pasirašoma viena sutartis. Vadinasi, kiekvienai gydymo įstaigai sumažės biurokratijos. Vienos sutarties idėją mūsų įstaiga propaguoja jau penkerius metus, ir tai galima laisvai padaryti negriaunant sistemos“, - sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius Vytautas Mockus.
Dar vienas projekte įvardintas privalumas – ginčus tarp gydymo įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų spręsti ikiteisminiu keliu. Tam prie VLK būtų sudaryta Taikinimo komisija. Iki šiol tokios komisijos egzistuoja prie teritorinių ligonių kasų.
„Iki šiol institucija buvo arčiau žmonių. Dabar bus viena ir žmogus iš Kretingos turės nežinia kur lapatuoti. Juridinių asmenų atstovai techniškai gali išspręsti problemą. Bet fiziniai asmenys... Turime kontingentą, kuriems elektroninių dokumentų negalime išsiųsti, pavyzdžiui, dešimtims tūkstančių vyresnio amžiaus žmonių siunčiame popierinius laiškus dėl dantų protezavimo. Tam išleidžiame apie penkis tūkstančius eurų kas mėnesį. Nes nėra kito kelio – į kaimą seneliui ar bobutei elektroninio laiško gi neišsiųsi.
Dar vienas niuansas, kad įstatymas numato PSD administravimui iki dviejų procentų fondo lėšų. Realiai nebuvo nė vienų metų, kad būtų panaudotas daugiau nei vienas procentas. Nebent nuperka kokių nors informacinių technologijų, tada išleidžia, nes jos brangios“, - sako V.Mockus, abejodamas, kad įgyvendinus reformą pavyktų sutaupyti daug lėšų.
Kas bus su TLK direktoriais?
„Neliks TLK, neliks ir direktorių. Bus nauji padaliniai ir nauji vadovai. Deja, mūsų teisėkūros specifika yra ta, kad valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja, jog valstybės tarnautojai gali būti paskirti į žemesnes arba lygiavertes pareigas, o įstaigų vadovai turi eiti į darbo biržą ir vėl dalyvauti konkursuose“, - pasakojo V.Mockus.
Komentaras
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius:
- Įgyvendinant ligonių kasų konsolidavimo projektą siekiama optimizuoti PSDF veiklą, supaprastinti jo valdymo struktūrą. Tikimasi, kad pokyčiai leis sumažinti administracinę naštą, padidins ligonių kasų veiklos efektyvumą, padės suvienodinti skirtinguose regionuose egzistuojančią praktiką. Tai aktualu tiek gydymo įstaigoms, tiek pacientams. Taigi nuo kitų metų pradžios privalomąjį sveikatos draudimą vykdytų vienas juridinis asmuo – Valstybinė ligonių kasa su regioniniais padaliniais. Jie pakeistų dabartines teritorines ligonių kasas.
Atsisakant TLK kaip atskirų juridinių vienetų statuso, siūloma tikslinti VLK funkcijas ir teises, sutarčių su sveikatos apsaugos įstaigomis sudarymo nuostatas. Taigi, kitaip nei dabar, kai gydymo įstaigos pasirašo sutartis su skirtingomis TLK, bus pasirašoma tik viena sutartis. Ši paslauga sutartiniams partneriams ir toliau bus teikiama regionuose. Standartinės sutarties sąlygas skelbiant iš anksto, tikimasi, mažės įstaigų administracinė našta, didės teisinis apibrėžtumas, taikoma vienoda praktika suteiks daugiau aiškumo.
Projekte numatyta, kad ginčus tarp gydymo įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų ikiteisminiu keliu spręs prie VLK sudaryta Taikinimo komisija. Iki šiol tokios komisijos egzistuoja prie TLK, tad pasiteisinusį modelį norima išlaikyti ir ateityje.
Projekte siūloma įteisinti ir kelias su PSDF pajamų struktūra susijusias naujoves. Pavyzdžiui, prie PSDF pajamų siūloma nepriskirti pinigų, kuriuos sumoka vaisto rinkodaros teisės turėtojai (jų atstovai) ir juridiniai asmenys, turintys didmeninio platinimo licenciją, pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su VLK. Visas šias lėšas būtų galima naudoti naujiems vaistams kompensuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad kasmet pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis PSDF pervedama apie 25 mln. eurų.
Darbuotojų atleisti neplanuojama, nes Lietuvoje, palyginti su kitomis panašiomis ES šalimis, ligonių kasų darbuotojų yra sąlyginai nedaug, o PSDF administravimo išlaidos – taip pat vienos mažiausių, 2019 m. sudarė 0,95 proc. nuo visų išlaidų.Tačiau, peržiūrėjus padalinių funkcijas, iš dalies gali kisti kai kurių darbuotojų veiklos pobūdis, kuruojamos sritys
.
Paklaustas, kokia susidaro metinė ligonių kasų biudžeto suma, VLK vadovas G. Kacevičius atsakė, kad šio skaičiaus mintinai galvoje nesinešioja.
Komentuoti: