Europos Sąjungos ministrai Briuselyje rinkosi aptarti veiksmų dėl koronaviruso (2019-nCoV), tačiau kol kas užmojai liks tik kalbomis. Europoje neseniai fiksuotas pirmas mirties atvejis, patys gydytojai prašo apmokymų, Lietuvoje šluojamos kaukės, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jaučiasi ramus.
Medikai pripažįsta stokojantys žinių, kaip elgtis koronaviruso atveju. Jie teigia, jog ligoninėse ypač praverstų mokymai.
Žodžiai netapo darbais
„Pabendravus su kolegomis ministrais, paaiškėjo, kad visos šalys narės yra gerai pasirengusios suvaldyti situaciją dėl koronaviruso plitimo. Sveikatos specialistai pasirengę, gydymo įstaigos – taip pat: turi reikiamas priemones, o trūkstamos – įsigyjamos, situacija nuolat stebima ir koreguojami veiksmai. Būtina sukurti mokslinių duomenų platformą, kuria galėtų pasinaudoti ne tik narių farmacijos pramonė, bet ir mokslo atstovai, kad tik greičiau sukurtų ir išbandytų reikiamą vakciną“, - optimistiškai pasakojo A.Veryga. O štai vaistinėse ir toliau keblu įsigyti medicininę kaukę. Prasta komunikacija?
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai jau seniai žadėjo didinti sausumos kelių kontrolę, tačiau ir tai, panašu, tik kalbos. „Kelių kontrolės stiprinimo taktika buvo aptarta kaip viena galimų esant poreikiui, tačiau tokių rekomendacijų Pasaulio sveikatos organizacija nepateikė“, - taip pasyvumą aiškina SAM Komunikacijos skyriaus atstovė Gabrielė Banaitytė.
Ji pridūrė, kad yra nerimo, susijusio su iš Kinijos gaunamais medikamentais. „Visi vaistų registruotojai, kurių vaistų veikliosios medžiagos gaminamos Kinijoje, turėjo informuoti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybą (VVKT), ar nėra planuojama veikliųjų medžiagų gamybos sutrikimų, susijusių su koronaviruso infekcija. Kol kas VVKT jokių nerimo signalų ar pranešimų iš registruotojų negavo“, - teigė G.Banaitytė.
Gydytojams trūksta žinių
Ministrui raminant, tikrovė žiūri į akis. Net medikai pripažįsta, kad stokoja žinių. Dalis įsitikinę, kad krizės akivaizdoje lauktų chaosas. „Santaros klinikose reikėtų inicijuoti mokymus apie virusą. Stebiu paniką, o ne adekvatų pasiruošimą. Ir toli gražu net tik vidurinio personalo, bet ir tarp gydytojų. Ne visi tarp budėjimų spėja sekti informaciją. Kur yra skafandrai, tam pačiam Skubiosios pagalbos priėmimo skyriuje niekas nežino, izoliatorius atskiro personalo neturi. Mano naiviomis akimis, paniką sumažintų apmokymai ligoninėse“, - teigė prisistatyti nenorėjusi medikė.
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus, yra ir gerų naujienų: regis, Kinija gauna situacijos kontrolę. „Iš daugiau nei 70 tūkst. fiksuotų ligos atvejų beveik 99 procentai yra Kinijos teritorijoje. Absoliuti dauguma Kinijos susirgimų tenka Hubėjaus provincijai. Gera žinia, kad naujų susirgimų augimo veiksnys jau ne vieną parą yra žemesnis negu vienetas. Daugėja ženklų, kad Kinija ima kontroliuoti viruso plitimą“, -
Facebook paskyroje rašė jis.
Tarp kitko
Kinija ketvirtadienį paskelbė apie didžiausią naujų užsikrėtimo virusu COVID-19 atvejų skaičiaus sumažėjimą per beveik mėnesį.
Nacionalinė sveikatos komisija paskelbė, jog šalyje naujuoju koronavirusu, kuris gruodį atsirado centrinėje Hubėjaus provincijoje, dabar yra užsikrėtę daugiau kaip 74,5 tūkst. žmonių.
Mirties atvejų skaičius ketvirtadienį pašoko iki 2 118 – pranešta apie dar 114 mirusių žmonių, daugiausia epidemijos epicentre Hubėjuje.
Nors Kinija pamažu pradeda kontroliuoti padėtį, gyvenimas čia vis dar paralyžiuotas. Vienu viruso židinių tapusiame Hangdžou mieste gyvena lietuvis Andrius Litvinas. Jis pasakoja apie savo kasdienybę: „Karantinas tęsiasi, tačiau mus iš namų išleidžia jau ne kas antrą, o kiekvieną dieną. Pastebiu, kad žmonių gatvėse daugiau. Tačiau dauguma vis dar nedirba. Veikia labai nedaug įmonių. Kaip ir įtariau, mes į įprastas vėžes sugrįžti turėtume tik kovo mėnesį.“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: