„Planet Youth“ tyrimas Vilniuje yra atliekamas kas dvejus metus nuo 2020 m., siekiant tiek savivaldybės, tiek atskirų mokyklų lygmenimis nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui reikšmingus rizikos ir apsauginius veiksnius artimiausiose jauno žmogaus aplinkose: šeimoje, mokykloje, tarp bendraamžių bei laisvalaikiu. Tyrimo metu Vilnius mieste apklausta 4 366 10-ų (gimnazijos II) klasių mokiniai iš 62-jų Vilniaus miesto mokyklų.
 
Kaip rodo 2024 m. duomenys, bent kartą gyvenime vartojusių alkoholį paauglių skaičius sumažėjo nuo 69 proc. 2022 m. iki 54 proc., per pastarąsias 30 dienų alkoholį vartojo 19 proc. - tai yra 7 proc. mažiau nei prieš dvejus metus. Pozityvios tendencijos ir amžiaus aspektu, nors skaičiai vis dar neramina: 13 m. ir jaunesnių, bandžiusių alkoholį skaičius siekia 23 proc., kai 2022 m. šis skaičius siekė 31 proc. Sumažėjo ir elektroninių cigarečių vartojimas – nuo 28 proc. iki 16 proc., cigarečių – nuo 14 proc. iki 11 proc. Pokytis rodo, kad islandiškojo modelio pagrindu planuojamos ir vykdomos prevencinės veiklos ir tyrimais vykdoma stebėsena duoda matomų rezultatų. 

---

 
Plačiau apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijas kalbame su tyrimą atlikusia „Vilnius sveikiau“ „Planet Youth“ koordinatore Migle Lazinkaite.
 
- Kokios priežastys lemia, kad vaikai ir jaunuoliai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas?   
 
- Vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą lemia daugybė veiksnių, kurie gali būti susiję su socialine aplinka, psichologiniais aspektais ir asmeninėmis patirtimis. Pagrindines priežastis galėtume išskirti šias:
 
Socialiniai veiksniai. Dėl bendraamžių spaudimo norėdami pritapti prie draugų grupės jaunuoliai gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.  Taip pat svarbi šeimos įtaka: jei šeimoje yra narių, vartojančių alkoholį, tabaką ar narkotikus, vaikai tai gali priimti kaip normą. Iš tyrimo matome, kad yra tiesioginė koreliacija tarp vaikų vartojimo masto ir tėvų nuostatų vartojimo atžvilgiu. Priežastimi gali būti ir socialinė nelygybė, nes skurdžiau gyvenantys jaunuoliai gali būti labiau pažeidžiami. 
 
Psichologiniai veiksniai. Stresas ir nerimas, patiriami dėl atsakomybių mokykloje, santykių su tėvais ar bendraamžiais, gali sukelti emocinį spaudimą, kurį kai kurie jaunuoliai bando malšinti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Taip pat jaunuoliai, patiriantys psichikos sveikatos sunkumų, dažniau ieško būdų pabėgti nuo realybės. Papildomai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą gali lemti savęs vertinimo, tapatumo paieškos paauglystės laikotarpiu, kai ieškoma savęs, eksperimentuojama. Neabejotinai įtakos turi ir poilsio trukmė, buvimo prie ekranų laikas ar intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais. Šiemet į tyrimą įtraukėme klausimą apie vaikų miego trukmę: deja, bet tik 34 proc. jaunuolių nurodė miegantys 8 ir daugiau valandų.
 
Informacijos ir kultūros įtaka. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, populiarioje kultūroje alkoholis, cigaretės ar net narkotikai pateikiami kaip „kietumo“ ar pramogų dalis. Jei jaunuoliai negauna pakankamai informacijos apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą, jie gali manyti, kad tai nekenksminga, tad reikalingas ir aktyvus švietimas šiuo klausimu.
 
Lengvas prieinamumas. Egzistuojant nelegaliai rinkai narkotinės medžiagos tampa vis lengviau prieinamos, ypač per internetą. Be to, atsiranda, naujos psichoaktyvios medžiagos, kitos alternatyvos, tokios kaip kramtomasis tabakas ar elektroninės cigaretės su nikotinu, kurios tampa madingos ir patrauklios jaunimui. Tyrimo duomenys rodo, kad daugėja vaikų, kurie nurodo, jog jų šeimos nariai kartais ar dažnai jiems patys duoda alkoholio.   
 
- „Planet Youth“ tyrimas nėra tik apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, kas iš tyrimo duomenų yra svarbu medikų bendruomenei?
 
- Tyrimas parodė, kad prastėja mokinių psichikos sveikatos rodikliai. Savo psichikos sveikatą gerai vertina tik 46 proc. mokinių. Itin dideli skirtumai atsiskleidžia tarp vaikinų ir merginų: merginų rodikliai ženkliai prastesni – tik 36 proc. jų savo sveikatą įvertino kaip gerą arba labai gerą lyginant su 59 proc. vaikinų.  
Itin ryškūs skirtumai tarp merginų ir vaikinų vertinant savo gerovę atsiskleidžia ir analizuojant kitus rodiklius. Savo fizinę sveikatą gerai vertina 63 proc. mokinių – 58 proc. merginų ir 70 proc. vaikinų. Taip pat svarbu paminėti, jog tik 34 proc. vaikų nurodė miegantys 8 ir daugiau valandų (27 proc. merginų ir 43 proc. vaikinų), o per pastarąsias dvi savaites atsipalaidavusiais jautėsi taip pat tik 36 proc. jaunuolių (27 proc. merginų ir 46 proc. vaikinų).
Visos minėtos tendencijos pastebimos ir tarptautinėje erdvėje, jos siejamos tiek su ekranų naudojimu, socialinių tinklų daroma įtaka. Paraleliai specialistai dažnai įvardija didelių krūvių, patiriamo socialinio spaudimo, suaugusiųjų keliamų didelių lūkesčių temas. Svarbu atpažinti sunkumus patiriančius vaikus, nukreipiant juos pagalbos.
 
- Kaip turėtų elgtis ir kur kreiptis tėvai, jei pastebėtų savo vaiką ar jaunuolį apsvaigusį nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar rastų jų namuose? 
 
- Pirmiausia, tėvai turėtų nebijoti kalbėtis su vaiku šia tema, vaikas turi žinoti ir tai, kad jis gali dalytis apie sunkumus, kuriuos patiria. Svarbu, kad ir patys tėvai nežiūrėtų per savęs kaltinimo prizmę sužinoję, kad vaikas vartoja arba platina psichoaktyviąsias medžiagas.  Jei taip atsitiko, svarbu tiek tarpusavio atviras bendravimas, tiek bendradarbiavimas su mokykla (jei ji įtraukta), taip pat kitomis institucijomis. Itin reikšmingas vaidmuo tenka medikų pagalbai, kurios nederėtų tėvams atsisakyti ar ignoruoti, nors vis dar dažnai taip nutinka. Visos sveikatos priežiūros ar socialinės paslaugos Vilniaus mieste tėvų ir pačių medikų patogumui yra pateikiamos interneto puslapiuose adresu paslaugosjaunimui.lt bei psichikos-sveikata.lt.
 
- Kaip manote, kokie yra barjerai dėl kreipimosi pagalbos paslaugų?
 
- Vis dar egzistuoja stigmos, susijusios su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir priklausomybės ligomis. Nors ši problema mažėja, tačiau vis dar vyrauja mūsų visuomenėje. Neretai tai tampa priežastimi nereaguoti, nesikreipti profesionalios pagalbos, nesuvokiant, kad vėliau pasekmės bus daug didesnės. Ypač suaugusieji susiduria su baime būti pasmerktiems, gėdos ar kaltės jausmais, nenoru būti neigiamai įvertintiems aplinkinių. Tėvai neretai sau klijuoja „blogų“ tėvų etiketę, nors su vartojimu gali susidurti bet kuri šeima ar mokykla. Neretai turintys problemų su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ar psichikos sveikatos sunkumais vengia kreiptis pagalbos ir dėl baimės turėti medicininę diagnozę. Nepaisant didelių teisinių, praktinių pokyčių pastaraisiais metais psichikos sveikatos srityje vis dar neretai manoma, kad kreipimasis turės pasekmių ateičiai. Šiame kontekste norisi pabrėžti, kad dažniausiai vartojimas būna kaip pasekmė patiriamų kitų sunkumų, todėl spręsti tarpusavio santykių problemas, blogos savijautos ar krizių klausimus laiku neatidedant itin svarbu. Be jokios abejonės, asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra raštingi sveikatos srityje ir gali anksčiau pastebėti pagalbos poreikį. Svarbu, kad tai būtų įvardyta ir nukreipta pagalbos į galinčius padėti kolegas.

---

 
Interviu
Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė:
 
- Kokių priemonių imasi savivaldybė, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situacija gerėtų?
 
- Savivaldybėje orientuojamės į ilgalaikius veiksmus, skirdami šiai sričiai atskirą biudžetą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2024-2028 metų strategiją, kurios įgyvendinimas vyksta rengiant metinius veiklos planus. Ja siekiama mažinti vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, tikslingai vykdant mokslo įrodymais, gerąja kitų šalių patirtimi pagrįstas prevencijos priemones ne tik jaunimui, bet ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams, pedagogams, skirtingų sričių specialistams, nepaliekant nuošalyje mokyklų bei bendruomenių infrastruktūrai reikšmingų sprendimų. Iki šiol nekoordinuotai vykdomi prevenciniai veiksmai dabar planuojami, diegiami ir stebimi nuosekliai, skiriant tikslinį finansavimą bei užtikrinant visų dirbančių šioje srityje bendradarbiavimą. 
Strategija atitinka tiek nacionalinio lygmens strateginių dokumentų nuostatas, tiek efektyvios prevencijos sampratą. Ją rengiant vadovautasi islandiškojo modelio filosofija, kuri nukreipta į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikos veiksnių mažinimą bei apsauginių veiksnių, kurie padeda išvengti vartojimo, stiprinimą. Vadinasi, prevencija nebėra suprantama tik kaip prevencinės veiklos vaikams, siekiant jiems suteikti žinių, prasmingai užimti ar ugdyti psichologinį atsparumą. Šalia jų lygiaverčiai svarbiomis temomis matomi bendravimo bei santykių su tėvais, mokytojais ar bendraamžiais klausimai, saugios aplinkos kūrimo svarba, taisyklių mokykloje ir šeimoje kūrimas bei laikymasis ir kt. 
 
- Kaip veikia ekosistema tarp visų suinteresuotų šalių, prisidedančių prie jaunuolių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos?
 
- Islandiškojo modelio „Planet Youth“ įgyvendinimo sėkmė yra stiprios „koalicijos“ tarp skirtinguose sektoriuose ir lygmenyse dirbančiųjų kūrimas ir palaikymas. Šiuo atveju veiklų koordinavimas vyksta tiek savivaldybės administracijoje, tiek visuomenės sveikatos biure, veikiame išvien. Administracija planuoja biudžetą, skirtingi skyriai vadovaudamiesi tyrimo duomenimis vykdo prevencijai reikšmingas veiklas, rengia būtinus teisės aktus, tuo tarpu visuomenės sveikatos biuras veikia koordinuodamas mokyklų prevencinę veiklą, teikdamas rekomendacijas, organizuodamas mokymus skirtingoms tikslinėms grupėms, vykdydamas tėvų švietimą, kitas veiklas. Mūsų darbe itin aktyviai įtraukiami ir policijos bendruomenės pareigūnai, vaikų teisių specialistai, nevyriausybinės organizacijos. Suprantama, kad tokiame dideliame mieste kaip Vilnius atsiranda ir tų, kurie vis dar neigia problemas arba nėra itin motyvuoti. Visgi manome, kad reikia ne gėdinti ar bausti tuos, kurie nedalyvauja, bet veikti su norinčiais pokyčių, aktyviais ir nebijančiais lyderystės nepatogiuose klausimuose. Taip ir islandai veikia savo praktikoje.
Nors psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir platinimo temoje dažniausiai akcentuojami tėvai ir mokyklų darbuotojai, medikų autoritetas taip pat svarbus. Turime suprasti, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija susijusi su vaikų savijauta ir psichikos sveikata. Šeimos gydytojų komandos, kurios dažniau susitinka ar bent kartą per metus susitinka su tėvais ir jaunimu, taip pat kaip paklausia apie bet kokią fizinės sveikatos būklę, lygiai taip pat svarbu paklausti apie savijautą – vis dar didelė dalis suaugusiųjų ar vaikų neatpažįsta, kokie patiriami požymiai yra signalas, kad reikia pagalbos. Šeimos gydytojo komandos narių pastabumas ir paraginimas kreiptis pagalbos gali būti gyvybiškai svarbus. Nebūtinai pagalba gali būti susijusi su vartojimu – galbūt vaiką ar jaunuolį kankina nerimas, nemiga, baimės, depresijos požymiai, kurie reikalauja specialistų pagalbos.
Džiaugiuosi, kad Vilniaus mieste visi sveikatos centrai turi savivaldybės finansuojamus jaunimui palankių paslaugų kabinetus, visuomenės sveikatos biure teikiamos psichologinės gerovės paslaugos, stiprinamos paslaugos psichikos sveikatos centruose, glaudžiai bendradarbiaujama su ligoninėmis: tiek Vilniaus miesto klinikine ligonine, kur patenka apsinuodiję paaugliai, tiek Respublikiniu priklausomybės ligų centru, kuris teikia ir dienos, ir stacionarias paslaugas. Kitaip tariant, priklausomai nuo situacijos turime gana gerą pagalbos prieinamumą, didžiausias iššūkis – matyti vieniems kitus kaip pagalbos teikėjus ir kolegas, stipriname šią sritį.
Paraleliai dirbame ir su mokyklomis. Jos ne tik rengia prevencijos planus, vykdo stebėseną, bet taip pat turi visą informaciją apie prieinamą pagalbą, jei jos reikia už mokyklos ribų. Mokyklos viduje veikiama pagal patvirtintą algoritmą, jame mokyklos darbuotojai turi aiškius žingsnius, ką daryti, jei kilo vartojimo ar platinimo atvejis. Jei reikia sveikatos priežiūros paslaugų ar matomi patiriami sunkumai ir specialistų pagalbos poreikis, mokyklos darbuotojai matomi kaip vartininkai, kurie gali nukreipti tėvus ir paauglius.

---

 
Komentaras
Paramos vaikams cento psichologė-psichoterapeutė Veronika Lakis:

- Vaikai psichoaktyviosiomis medžiagomis susidomi iš smalsumo. Jų amžiuje natūralu ir suprantama patikrinti ribas, patirti naujų potyrių. Vis dėlto neretai šias imama vartoti dėl sunkių gyvenimiškų aplinkybių – taip siekiama numalšinti įtampą, pabėgti nuo problemų. Vaikus ir jaunuolius gali kankinti rūpesčiai mokykloje dėl krūvio, jie gali patirti sunkumų mokinantis, būti patyčių objektais, namuose juos kankina santykiai su tėvais.
 
Patiriantys sunkumų šiandien turi aibę būdų gauti pagalbos. Jie gali ateiti pas mokyklos psichologą, skambinti į Vaikų arba Jaunimo linijas. Į Paramos vaikams centrą pats jaunuolis kreiptis negali, jį nukreipti turi už jį atsakingas suaugęs. Taip siekiama užmegzti bendradarbiavimą su tėvais arba globėjais, kas duoda ypač efektyvią pagalbą. Taip siekiama suprasti ne tik vaiko problemą, bet ir patį jos kontekstą.
 
Be to, kiekvienoje savivaldybėje yra įstaiga, kur suteikiamos kompleksinės paslaugos šeimai, taip pat psichologinę pagalbą galima gauti poliklinikoje, psichikos sveikatos centre, daug mokyklų turi psichologinės pagalbos mokiniams specialistus, taip pat įvairiose nevyriausybinėse organizacijose.
 
Svarbu, kad pagalbos kreiptųsi ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Kviečiame tėvus nelikti vieniems su rūpesčiais ir kreiptis pagalbos į Tėvų liniją ir gauti konsultacijas tais klausimais, kurie jiems kelia nerimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!