Viešasis sveikatos sektorius eina myriop?

Sima Kazarian
2024-02-12
Paskutiniai duomenys byloja, jog daugiausiai viršsutartinių ambulatorinių paslaugų suteikė privačios įstaigos, o viešojo sektoriaus pajėgumai joms neprilygsta. „Jei seniau viešosios įstaigos buvo kaip kiauri maišai – kiek pilsi, viską suvalgys ir dar bus maža – dabar ir davus papildomų pinigų juos įsisavinti sudėtinga“, – konstatuoja Vilniaus TLK vyriausiasis patarėjas Vytautas Mockus. Jis teigia, kad priežastis – mąžtantys viešųjų įstaigų resursai.
Viešasis sveikatos sektorius eina myriop?
VLK pateikta informacija byloja, jog greičiausiai net keliolika ligoninių suteiks mažiau stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų, nei numatyta sutartyse su ligonių kasomis.

Sutarties įgyvendinti nepavyko
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys „Lietuvos sveikatoje“ pernai metų gale minėjo, kad gydymo įstaigos nesugeba įsisavinti 10 proc. lėšų. Taip pat savo interviu jis yra sakęs, kad paskutiniais duomenimis sutarčių su Valstybine ligonių kasa (VLK) Klaipėdos universiteto ligoninė nevykdė už beveik 7 mln. eurų.
 
Belaukiant pavasario, kol VLK baigs sisteminti pernai metų duomenis, tendencijos iš praėjusių vienuolikos mėnesių matyti gana aiškiai. VLK pateikta informacija byloja, jog greičiausiai net keliolika ligoninių suteiks mažiau stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų, nei numatyta sutartyse su ligonių kasomis.
 
Tarp jų ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Respublikinė Panevėžio, Alytaus S.Kudirkos, Klaipėdos vaikų, Alytaus tuberkuliozės, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė. Iš rajonų sutarčių per vienuolika mėnesių nevykdė Švenčionių, Elektrėnų, Trakų, Šilutės, Pasvalio, Vilkaviškio ligoninės.
 

Beje, Panevėžio, Alytaus S.Kudirkos, Klaipėdos vaikų ligoninėms sekėsi sunkiau įsisavinti ne tik stacionarines, bet ir ambulatorinių paslaugų grupės sutartines sumas. Su tokiomis problemomis, VLK duomenimis, susidūrė ir Prienai bei Utena. 
 
Didžiausi viršijimai – „InMedica“, „Northway“
VLK teigia, kad didžiausios stacionarinių paslaugų viršsutartinės apimtys, paskutiniais pernai metų duomenimis, buvo Kauno, Santaros klinikų, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Jonavos ligoninės ir kai kurių kitų.
 
Kaip žinoma, jų viršijimai bus apmokami viso labo trisdešimt procentų, o ambulatorinių – šimtu. Kas buvo ambulatorinių paslaugų viršijimo rekordininkai? VLK duomenimis, didžiausi sutarčių viršijimai ambulatorinių paslaugų grupėje po vienuolikos praėjusių metų mėnesių buvo stambių privačių įstaigų: UAB „InMedica“, UAB „Northway chirurgijos centras“, UAB „SK IMPEKS Medicinos diagnostikos centras“, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Pilėnų klinika“, UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“, UAB „Kardiolita“ ir kai kurių kitų.
 
VLK informuoja, kad per vienuolika mėnesių daug viršsutartinių paslaugų ambulatorinių paslaugų grupėje suteikė ir viešosios įstaigos: Kauno, Santaros klinikos, Marijampolės, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Nacionalinis vėžio institutas, Respublikinė Šiaulių, LSMU Kauno ligoninės bei didžiosios poliklinikos: Kauno miesto ir Antakalnio bei Šeškinės Vilniuje.
 
Tendencijos kelia rūpestį

„Viešas sektorius eina myriop kaip ėriukas į skerdyklą net neviauktelėjęs, – sako buvęs Vilniaus teritorinės ligonių kasos vadovas, dabar vyriausiasis patarėjas Vytautas Mockus. – Stebiu procesus ir kartais jaučiuosi kaip žmogus, kuris spalvų neskiria. Žiūrėdamas į PSDF finansų judėjimo kryptį matau sparčią slinktį viešojo sektoriaus nykimo link, svorio centrą perkeliant į privatų.“

 
Jis konstatuoja, kad net didelėms įstaigoms nėra paprasta konkuruoti su privačiu sektoriumi, kuris gauna pajamas tiek iš PSDF, tiek imdamas priemokas. „Ir kokia čia konkurencija, – klausia V.Mockus. – Mes pavasarį išsikaulijome papildomai trisdešimt milijonų, kad mažintume eiles, ypač sąnarių protezavimo, kur po pandemijos susidarę kamščiai, agitavome įstaigas, kiek kas gali padaryti, taip pat ir privačias. Jei seniau viešosios įstaigos buvo kaip kiauri maišai – kiek pilsi, viską suvalgys ir dar bus maža – dabar ir davus papildomus pinigus, net iš anksto suderinus apimtis, monitoruojame, kad pusės, trečdalio nepadaro... Kodėl? Paaiškina paprastai – tiesiog trūksta pajėgumų...“
 
Ligoninėje per daug... ligoninės paslaugų
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas Audrius Šimaitis teigia, kad didžioji neįsisavintų lėšų dalis susidarė dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų teikti ambulatorines konsultacijas, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo paslaugas. „Mano manymu, Klaipėdos universiteto ligoninė teikia per daug hospitalinių paslaugų“, – sakė A.Šimaitis. 
 

Jis informavo, kad jau turi konkretų planą, kaip pakeisti esamą situaciją, kuomet ligoninė didžiąją dalį pacientų sveikatos klausimų sprendžia guldydama juos į ligoninę.
 

„Norime organizuoti darbą taip, kad pacientų sveikatos problemas spręstume teikdami gerokai daugiau ambulatorinių ir dienos stacionaro paslaugų. Tai svarbu siekiant ne tik įsisavinti pinigus, bet ir mažinant pacientų eiles pas gydytojus konsultantus“, – paaiškino Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas Audrius Šimaitis.

 
Prieš kelias dienas ministras A.Dulkys sutarčių klausimą palietė ir susitikime su Laisvės frakcija. „Anksčiau būdavo sakoma: „Jei mums apmokėtų visas paslaugas, mes tą padarytume“, - citavo įstaigas ministras. - Tai dabar dveji metai visos viršsutartinės paslaugos apmokamos. Kai kurios gydymo įstaigos net nesugebėjo įgyvendinti sutarčių! Mes išmušėme iš po kojų tą argumentą, kad mes gyventojus aptarnautume, bet mums neapmoka.“
 
Tiesa, A.Dulkys mestelėjo apie stacionarą nekalbantis: „Čia yra kita politika. Bet visos dienos paslaugos, ambulatorinės konsultacijos, viskas yra apmokama tiek, kiek suteikei.“
 
Teisinga politinė kryptis
Stacionarinių paslaugų mažinimą ir perėjimą prie ambulatorinių ligoninėse Šiaulių TLK vadovė Dalia Miniauskienė vadina politiniu sprendimu. „Kai sudarinėjome pernai metų sutartis su Joniškio ligonine, kiek kokių teiks stacionaro paslaugų, jų kryptis buvo politiškai teisinga ir dalį pinigų, kuriuos galėjo teikti stacionarui, jie nukreipė į ambulatorines paslaugas, todėl jų pasiektas lygmuo (rezultatai - aut.past.) yra jų geros vadybos išraiška“, – per paskutinį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį kalbėjo D.Miniauskienė.

 
Tiesa, tokią politinę kryptį pasirinkti gali ne visos įstaigos. Nors šių paslaugų teikti neapsimoka, realybė diktuoja, kad pacientams stacionarinių paslaugų reikia ir nelabai yra kur trauktis.
 
„Mūsų požiūris ne valdiškas. Savo iniciatyva stebime, kaip sekasi įstaigoms finansiškai, – tvirtina V.Mockus. – Stengiamės nelikti abejingi matydami, su kokiomis problemomis jos susiduria. Matėme, kad Santaros klinikos leisgyvės ir pernai antrą pusmetį darėme išimtis – penkis milijonus eurų už einamąjį mėnesį suteiktas paslaugas mokėdavome ne mėnesio viduryje, kaip numatyta, o mėnesio pradžioje – trečią ketvirtą dieną. Taip elgėmės, nes klinikos tiesiog badmiriauja, neturi apyvartinių lėšų. Apie kokią tuomet paslaugų kokybę galima kalbėti?“
 
Jausmas, kad laiškai nenueina
V.Mockus pažymi, kad viešasis sektorius negali turėti pelno, bet skaičiuoja pajamas, išlaidas ir tas balansas vadinamas ne pelnu ar nuostoliu, o finansiniu rezultatu, kuris yra pliusinis arba minusinis.
 
„Daugiausiai dėmesio skiriame finansų balansui žiūrėdami debitorinius, kreditorinius įsiskolinimus, likučius sąskaitose, finansinius srautus, nes tai objektyviau apspindi įstaigos finansinę situaciją“, – vardijo V.Mockus.
 
Išanalizavusi savo regiono įstaigų trijų ketvirčių rezultatus ir kai kur matydama rūpestį keliančią situaciją, Vilniaus TLK dar pernai kreipėsi į atitinkamus steigėjus – savivaldybes, SAM kviesdama reaguoti. V.Mockus įsitikinęs – dėmesys turi būti savalaikis. „O ne audituoti post factum, kaip buvo daroma Klaipėdoje. Kai jau po visko rado tą ar aną... Anksčiau reikėjo daryti“, – įsitikinęs pašnekovas.
 
„Siųsdavome ir siunčiame ataskaitas, SAM, VLK. Bet apima toks jausmas, kad tos ataskaitos, laiškai tiesiai iki pagrindinių vadų nenueina ir kai kuri informacija jų nepasiekia. Ne popiežius laišką pirmiausiais skaito, o Vatikano kanceliaristas. Gal pagrindiniai vadai nenori blogų žinių? Jei kur nors yra duobė, pavaldiniams taip pat gali kilti noras vadovų nenervinti, – svarstė V.Mockus. – Vis dėlto jei vykdai reformas, verta paklausyti ir pėstininko. O gal jis per plauką ir teisus.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    L.Matuzonis: didžiausi iššūkiai – komplikuoti sąnarių lūžiai

    L.Matuzonis: didžiausi iššūkiai – komplikuoti sąnarių lūžiai

    „Jei jus pradėjo varginti sąnarių skausmai, siūlyčiau patiems ilgai nesigydyti, o kreiptis į specialistus. Skausmą sukelianč...
    Širdies nepakankamumą Rimvydui sukėlė gripas

    Širdies nepakankamumą Rimvydui sukėlė gripas

    „Turėjau aiškų tikslą – pamatyti savo vaiką ir jį užauginti. Gal todėl ir noras išgyventi, ir jėgos buvo...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Smurtas prieš moteris su intelekto negalia – juoda zona

    Sudėtinga smurto prieš intelekto ar psichosocialinę negalią turinčias moteris problema socialinės gerovės specialistus verčia jaustis bejėgiais. Dėl savo būklės moterys tampa priklausomos nuo smurtautojų, o žalojančios ir nesaugios aplinkos – neatpažįsta. Maža to, vyrauja nuomonė esą smurtą jos dažnai išprovokuoja...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Melanomą gydys sergančiojo ląstelėmis

    Melanoma sergantiems pacientams sužibo nauja viltis. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA – angl.) patvirtino naują agresyviausios odos vėžio formos gydymo metodą. Mokslininkų teigimu, šis FDA sprendimas atneš naudos ir gydant kitas vėžines ligas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?
    Žieminiai obuoliai ir pavytusios bulvės
    Henrikas Vaitiekūnas Žieminiai obuoliai ir pavytusios bulvės

    Naujas numeris