Vėl linksniuojamos valstybinės vaistinės. Mat sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kaip skelbiama viešumoje, žada sudaryti galimybes ligoninių vadovams įsteigti valstybines vaistines dar šiemet. Esą pateikus alternatyvą vaistų prekybai atsirastų prielaida aktyviau varžytis ir dėl pačių vaistų kainų. Tam nepritariantieji ragina neskubinti tokių vaistinių kūrimo bei jų funkcijų išplėtimo, juolab kad mažesnių kainų vargu, ar galima tikėtis.
Prasidės teisiniai ginčai
Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis:
.jpg)
- Valstybinės vaistinės atsiradimas priklauso nuo, kokio dydžio yra ligoninė ir ar ji sugeneruos pajamas, kad išsilaikytų ir valstybei nereikėtų kompensuoti susidariusių išlaidų. Sunkiai įsivaizduoju valstybinę vaistinę, kurią atidaro Kalvarijos ligoninė.
Ar kiekvienai ligoninei bus palikta teisė įsteigti vaistines, ar respublikiniu lygiu ministerija bus vaistinių steigėja ir ji užtikrins vaistų logistiką? Jei vaisto galiojimas Šilutėje eina į pabaigą, ar jį galės nuvežti į Klaipėdą ir parduoti? Aišku, viską galima įgyvendinti, klausimas – ar valstybė turi numačiusi rezerve pinigų, nes jei pati skirs iš biudžeto lėšų, tokiu atveju visos tinklinės vaistinės galės kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad valstybė teikia paramą ir pažeidžia konkurencijos principą.
Jei valstybinė vaistinė naudosis patalpomis, kurios yra lengvatinėmis sąlygomis išnuomotos arba panaudos būdu neatlygintinai teiktos, vadinasi, neįkalkuliuoji į kainą išlaidų ir vėl atsiranda galimybė eiti į teisminį ginčą bei įrodinėti, kad valstybė suteikia paslaugą vienai kažkuriai rūšiai ir verslui. Tai yra tokie teisiniai sausi dalykai, kuriuos ministerija turės išspręsti.
Siūlyčiau neskubėti, kad paskui nebūtų taip, jog iš valstybės kas nors prisiteistų ir reikėtų atlyginti žalą, o ministras sakytų, esą buvo kolegialus sprendimas ir jis nėra atsakingas, nes taip nusprendė kokia nors valdyba.
Ketinama sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:
- Kategoriškai prieštarauju tokiems dalykams. Todėl, kad akivaizdu, jog ketinama sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas visuomeninėms ir vadinamoms ligoninių vaistinėms. Juolab kad vaistinių tinklai vaistus iš gamintojų perka didesniais kiekiais ir turbūt gauna žymiai geresnėmis kainomis, negu pavyktų minėtoms vaistinėms. Nebent ministerija nori vaistus ligoninių vaistinėms pirkti centralizuotai. Manau, kad kažkam yra interesas parduoti daugiau vaistų. Štai ir praėjusių metų gruodį Taujėnų dvare vykusiame Gydytojų vadovų sąjungos susirinkime ministras atvirai pasakė: „mes stengsimės šiais metais jums sudaryti galimybes užsidirbti iš vaistų prekybos“.
Vietoj to, kad mažintų eiles, reguliuotų pacientų srautus, kovotų su medikų abejingumu, leis įstaigoms, įstaigų vadovams dar užsidirbti iš vaistų prekybos.
Manau, anksčiau ar vėliau išaiškės nusikalstami ryšiai, dėl kurių ministerija ir siekia tokių sprendimų.
Be to, pažiūrėkite, kokias pajamas gauna kai kurie rajonai, kurie sąžiningai konkurso tvarka nuomoja patalpas vaistinėms. Žinau, nedidelių rajonų, kur konkurso būdu už patalpų kvadratą gauna šimtą eurų ir daugiau. O kai kuriuose dideliuose miestuose, didelėse įstaigose, kur pacientų srautai didžiuliai, vos keliasdešimt eurų už kvadratą. Akivaizdu, kad procesai vyksta neskaidriai.
Valstybė kišasi į verslą
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė:
- Jau ir dabar ligoninėms suteikta teisė išduoti vaistus stacionare gulintiems pacientams. Bet kalbama apie įstatymo projektą, kuriam Vyriausybė dabar pateikė nuomonę ir jis turi keliauti į Seimą, kad tokios vaistinės atliks ir viešąją funkciją. Tai yra, bus galima parduoti vaistus ir iš gatvės atėjusiems gyventojams. Mūsų nuomone, tai prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia konkurencijos sąlygas, nes valstybė tiesiogiai kišasi į verslą.
Be to, tai akivaizdžiai pažeidžia ir du punktus Europos Sąjungos stojimo sutarties: vienas jų kalba apie tai, kad tokiu atveju turi būti gautas Europos Komisijos leidimas. Visiškai neatsižvelgta ir į Konkurencijos tarybos, jau nekalbant apie asociacijų, visuomeninių organizacijų nuomones.
Manome, kad toks įstatymas yra blogas. Vaistinių tinklas yra pakankamas, vaistų prieinamumas irgi, o dabar valstybė savo lėšomis dotuos ligoninių vaistines. Tai - nelygios konkurencijos sąlygos. Nei nuoma nekainuos, iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, priklausomai, kas ligoninės steigėjas, mokės ir atlyginimus darbuotojams.
Reikės papildomų išteklių
Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius:
- Išplėtus ligoninių vaistinių funkcijas pacientams būtų geriau, nes jie galės tuos vaistus įsigyti vietoje, greitai. Būtų gerai, kad atsirastų galimybė įsigyti ir švenčių dienomis, sekmadieniais, po darbo, naktimis. Tais atvejais, kai reikia staigiai pradėti gydymą.
Žinoma, išplečiant ligoninių vaistinių veiklą reikės papildomų išteklių investuojant ir praplečiant patalpas, įkuriant vadinamą kasą, kur pacientai galės kreiptis ir gauti vaistų.
Dar nėra visiškai aiškus pats mechanizmas, kaip viskas vyks ir ką reikės tobulinti. Pavyzdžiui, kompensuojami vaistai turi būti perkami viešojo konkurso būdu, kurie kartais užtrunka. Kompensuojamų vaistų kainynas arba sąrašas keičiasi labai dažnai – kas ketvirtį, o viešieji pirkimai, su kuriais kartais labai užtrunkame, buksuoja. Be jokios abejonės, reikės plėsti ir viešųjų pirkimų skyriaus ir dar vaistinės personalą, kitaip tariant, žmogiškuosius resursus. Irgi reikia skaičiuoti į priekį.
O kad žmogus galės ateiti ir vaistų nusipirkti iš šalies, vertinu teigiamai. Tai vis tiek tas pats pacientas, kenčiantis žmogus, kuriam reikia pagalbos. Ar mūsų dienos stacionaro pacientai, ar tie, kurie ateina naktį į priėmimą, bet kuriuo atveju vaistus perka ligoniai, kuriems reikia pagalbos.
Vaistinės prie didžiųjų ligoninių - pelningiausios
POLA prezidentas Šarūnas Narbutas:
- Kadaise kalbėdami per onkologinių ligų prizmę ministerijai įvardijome problemą, kai atėjus gydytis į dienos stacionarą pacientui išrašo receptą, jis turi nueiti į vaistinę, nusipirkti paskirtus vaistus ir sugrįžti jų susilašinti. Bėda ta, kad pacientas būdavo priverstas eiti per kelias skirtingas vaistines, kur jam pasakydavo: mes jums galime atvežti vaistą po trijų dienų. Vadinasi, pacientas užsiregistravęs vizito paslaugos negauna, važiuoja atgal į namus, paskui dar kartą važiuoja į įstaigą ir tik tada jam sulašinamas vaistas.
Klausimą bandėme spręsti kalbėdami su vaistinių tinklais. Diskusija buvo ilga ir nevaisinga. Jie pasakė, kad logistiškai tai yra (laikyti vaistą – red.) per sudėtinga. Gydytojų irgi nematėme nei noro, nei pastangų suprasti ar kalbėtis su privačių vaistinių tinklais. Jie tiesiog sakydavo: „mano darbas – išrašyti receptą ir, pacientui atsinešus, jį suleisti. Ne mano galvos skausmas, kiek jis kainuoja ir kur jį gauna“.
Vaistinių turėtų būti labai aiški paskirtis, tai yra užtikrinti riboto kiekio vaistų likutį, kad tie pacientai neturėtų kelis kartus važinėti. Pastebimas fenomenas, kad privačios vaistinės daug daugiau siūlo maisto papildų. Būna taip, kad pacientai už kompensuojamą vaistą nieko nesumoka ar sumoka kelis eurus, bet prisiperka už penkiasdešimt eurų (ypač vyresni žmonės) maisto papildų, nes vaistininkai jiems - autoritetas. Ligoninės vaistinėje turėtų būti siauresnis asortimentas. Tačiau kaip tai iš tikrųjų veiks, turėtų pasakyti pačios įstaigos.
Be to, reikia vertinti, kokiomis sąlygomis ir kiek pigiai ligoninės nuomoja patalpas privačioms vaistinėms. Tai yra pačios pelningiausios vaistinės prie didžiųjų ligoninių visuose tinkluose. Kadangi tą informaciją rinkome, kai kur matome, kad viena vaistinė sugeneruoja net dešimt ar penkiasdešimt kartų didesnę apyvartą negu kita vaistinė tam pačiam mieste. Vadinasi, auksinę vietą gauna labai pigiai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: