Niekas neskaičiuoja
Dabar Martynui – dvidešimt. Vaikinas mokosi 12-oje klasėje ir ruošiasi brandos egzaminams. Kaip sako Asta, ir ieškant tinkamo klausos aparato, ir paramos tarp politikų, kad berniukui būtų implantuotas kochlearinis implantas, teko įveikti nemažai biurokratinių kliūčių.
„Prieš dešimt metų tokio, kokio mums reikėjo, kainavo keturis tūkstančius litų. Per dvidešimt metų, nė karto netilpome į Valstybinės ligonių kasos skiriamas kompensacijas, jos sudaro apie 10 proc. reikiamos sumos. Tiesa, niekas neskaičiuoja nei klausos aparatų techninės priežiūros, nei jų džiovinimui skirtų priemonių, nei individualių įdėklų, nei elementų, - pasakoja Asta pridurdama, kad kuo anksčiau vaikas gauna gerą, jo klausos netekimo laipsnį atitinkantį klausos aparatą, tuo lengviau jam su juo apsiprasti ir prisitaikyti, tuo geresnių ugdymo rezultatų galima pasiekti.. 
Paskutinį klausos aparatą Asta pirko prieš dvejus metus. Tuomet už jį teko sumokėti patiems, o Valstybinė ligonių kasa per pusmetį kompensavo mažiau nei pusę sumos. Į klausymą, kodėl nesinaudojo šimtu procentu kompensuojamu aparatu, Asta šypsosi, jis tiesiog mums netinka.

Tinka ne kiekvienam
Pasak Astos, klausos aparatai skirtingi ir tinka ne kiekvienam. „Girdintysis to turbūt niekada nesupras. Būna, atrodo, naujoviškesnis aparatas, geresnių parametrų. Man, kaip mamai, norisi visus išbandyti, kad tik atrastume dar geresnį, labiau tinkantį, nei turime dabar. Bet iš patirties žinau, kad net ir naujesnis nebūtinai tiks. Gerai, kad dabar, prieš perkant, įmonės, prekiaujančios klausos aparatais, duoda savaitę pabandyti, kad galėtume išsirinkti patį tinkamiausią. Tik nesuprantu dabartinės sistemos, kad Valstybinė ligonių kasa centralizuotai perka patį pigiausią. Nesakau, kad jis blogas – klausimas, ar tiks? Pamenu, mūsų pirmasis aparatas buvo ant kaklo pakabinama dėžutė su begale laidukų aplink galvą. Mano vaikas, būdamas pusantrų metukų, viską nuo savęs plėšdavo. Daugelis tuomet stebėjosi, kodėl aš reikalauju tik neseniai pasirodžiusio užausinio klausos aparato... O juk reikia pagalvoti ir apie patogumą. Tarkim, jei aparatas ūžia, vaiką erzina, mažylis greičiau pavargsta, jam skauda galvą. Argi tokį jis nešios?.. Maža to, jei klausos aparatas nešiojamas ne nuo mažų dienų, vyresniame amžiuje jo jau ir nebeuždėsi. Pamenu, kai tik diagnozavo, kad sūnus negirdi, mums sakė, jog klausos aparato teks palaukti. Ką reiškia palaukti, jei reikia čia ir dabar, kad vaiko raida būtų normali?“ - prisiminimais dalijasi Asta. 

---

 
Interviu
Apie vaikų klausos sutrikimus bei klausos aparatų kompensavimo galimybes L.S. kalba su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės med. dr. gydytoja otorinolaringologe, audiologe Inga Julija Sruogiene.

- Pradėkime nuo to, kokie klausos sutrikimai dažniausiai kamuoja vaikus ir kas jiems turi įtakos?
- Vaikų klausos sutrikimas nustatomas dažnai. Pasaulyje klausos negalią turi 30 proc. žmonių. Klausos sutrikimas gali būti įgimtas arba įgytas. Jį nulemia įvairūs faktoriai: paveldimas klausos sutrikimas šeimoje, nėštumo metu motinos persirgtos, genetinės ligos, komplikuotas gimdymas, įvairios ligos po gimimo – meningitas, traumos, dažni ausų uždegimai, adenoidų padidėjimas.
Svarbus ir pačių tėvelių dėmesys vaiko klausai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kada vaikas pradėjo kalbėti? Ar jo kalbos žodynas yra panašus į jo bendraamžių? Ar dažnai klausia „ką“? Kokiu garsu žiūri televizorių? Ar vaikas dažnai serga asų-nosies-gerklų ligomis? Svarbiausia – savalaikis vaiko klausos sutrikimo nustatymas, nes šiandienės medicinos, biofizikos laimėjimai vaikui suteikia visas galimybes girdėti.
 
- Medikai dažnai akcentuoja, kad norint, jog vaikas, turintis klausos sutrikimų, galėtų gyventi visaverčiai, pirmiausia reikia ne tik kuo anksčiau diagnozuoti klausos sutrikimus, bet ir parinkti tinkamą klausos aparatą. Tačiau tėvai dažnai sako, jog VLK kompensuojami klausos aparatai netenkina poreikių. 
- Lietuvoje vaikams iki aštuoniolikos metų arba besimokantiems iki dvidešimt ketverių metų kas penkerius metus VLK kompensuoja du klausos aparatus. Suaugusiesiems - vieną klausos aparatą kas penkerius metus. Ausis - porinis organas, tad atkuriant klausos funkciją, aparatai būtini du.
Vaikai, kuriems reikia klausos aparatų, turi du kelius: pasinaudoti VLK pirktais klausos aparatais arba pirkit norimus ir gauti kompensaciją. Tiesa, kompensuojama tik bazinė kaina, už kurią VLK klausos aparatus perka centralizuotai. Paprastai centralizuoto pirkimo konkursą lemia ne klausos aparato kokybė, bet kaina. VLK centralizuotai perkamų aparatų kaina maždaug penkiasdešimt-šimtas eurų už vienetą. Bet jokia save gerbianti klausos aparatus gaminanti firma už tokią kainą nieko negamina... Aukščiausios technologijos, deja, brangios. Vaikams, kuriems reikia šiuolaikinių gerų klausos aparatų, skiriama pinigų suma - apverktina.
 
- Norint gauti kompensuojamą klausos aparatą eilėje tenka laukti metus ar net dvejus. Jūsų, kaip gydytojos, nuomone, ar vaiko, turinčio klausos sutrikimą, raidai atsilieps tai, jog jis iš karto negauna klausos aparato? 
- Klausa - vaiko raidos pagrindas. Augdami vaikai nuolat kaupia ir plečia komunikacinius, pažinimo ir bendravimo įgūdžius. Laiku nenustatytas kūdikių, vaikų įgimtas ar įgytas klausos sutrikimas gali sąlygoti visą gyvenimą trunkantį žodžių įsisavinimo ir kalbos raidos trūkumą, prastus mokymosi rezultatus, asmenybės blogą prisitaikymą visuomenėje, emocinius sutrikimus, socialinę izoliaciją, nusivylimą supančiu pasauliu.
Tiesa, klausos centrai Lietuvoje ne visada turi VLK perkamų klausos aparatų. Dažnai konkursai užtrunka, vyksta pirkimų apskundimai ir panašiai. Tuomet pacientams tenka laukti. Dabar visgi pastebima tendencija, kad vaikams tėvai visgi perka geresnius klausos aparatus. VLK klausos aparatų laukia tie, kurių pajamos kuklios.
 

---

Tarp kitko
Sunkaus laipsnio vaikų klausos sutrikimas nustatomas nuo 1 iki 6 iš 1000 naujagimiams. Vaikų prikurtimas išsivysčiusiose šalyse diagnozuojamas du kartus dažniau nei neišsivysčiusiose. Vidutinio laipsnio klausos sutrikimas nustatomas 1-2 vaikams iš 1000, apie 50 proc. vidurinės ausies pažeidimo mokyklinio amžiaus vaikams yra nenustatoma. Statistikos duomenimis, Lietuvoje 1,1 proc. (t.y. apie 9000) vaikų galėtų būti su pažeista klausa. Vienas iš 1000 naujagimių (t.y. 36 naujagimiai kasmet) gimsta su sunkaus laipsnio prikurtimu. Įgimtas prikurtimas nustatomas, naudojant objektyvias kūdikių bei naujagimių klausos testavimo metodikas. Nežymaus ar vidutinio laipsnio prikurtimas gali būti nenustatomas iki vėlyvos vaikystės.

---

Komentaras
Valstybinė ligonių kasa 
- Pagal dabar galiojančią tvarką, VLK kasmet klausos aparatus perka centralizuotai ir pristato juos į įstaigas, kurios juos išduoda vaikams bei suaugusiesiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, turintiems įgimtą arba dėl vyresnio amžiaus atsiradusią klausos negalią.
VLK perka modernius ir kokybiškus skaitmeninius klausos aparatus. Tai Vokietijos, Danijos, Šveicarijos gamintojų klausos aparatai (Siemens, Oticon, Bernafon, Phonak), paženklinti CE ženklu. Jie skirti žmonėms, turintiems vidutinį arba sunkesnį klausos sutrikimą. Oficialių pacientų skundų raštu dėl šių aparatų kokybės VLK nėra gavusi. Telefonu pacientai kartais išsako skundų tiek dėl centralizuotai apmokamų, tiek dėl savo lėšomis įsigytų klausos aparatų. Pagrindinė priežastis – ūžesys nešiojant klausos aparatą. Ši problema galėtų būti sprendžiama pakartotinai reguliuojant klausos aparatą, kartais reguliuoti tenka ne vieną kartą, siekiant pritaikyti jį prie individualaus žmogaus klausos sutrikimo. Taigi skundai dažniausiai nesusiję su klausos aparato kokybe, o daugiau su jo pritaikymu.
Nemokamas klausos aparatas (arba kainos dalies kompensacija už savo lėšomis įsigytą klausos aparatą) pacientui gali būti skiriama kas penkerius metus. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam suaugusiajam nemokamai gali būti skiriamas vienas klausos aparatas, o nepilnamečiams bei studentams iki 24 metų amžiaus – vienas arba du klausos aparatai.
Tačiau žmogus gali nelaukti, kol jam ateis eilė nemokamai gauti aparatą, ir įsigyti jį savo lėšomis. Vėliau išlaidų dalis pacientui yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis.
Žmonės, norintys gauti kompensaciją už savo lėšomis įsigytą klausos aparatą, VLK turi pateikti prašymą kompensuoti klausos aparato įsigijimo išlaidas bei firmos, kurioje pirktas aparatas, išrašytą sąskaitą faktūrą, taip pat apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pacientui nusipirkus brangesnį klausos aparatą, kompensuojama ne visa, o dalis sumos: tiek, už kiek einamaisiais metais buvo centralizuotai įsigytas klausos aparatas tam tikram neprigirdėjimo laipsniui.  Šiuo metu galiojančios klausos aparatų kompensacijų sumos suaugusiems yra nuo 44,09 iki 50,18 Eur, o vaikams – 100,05 – 316,27 Eur.
Tiesa parengta ir patvirtinta nauja klausos aparatų kompensavimo tvarka. Pagal kurią klausos aparatai bus kompensuojami nuo 2017 m. sausio mėnesio.