Nėra kam rotuoti?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai Aurelijus Veryga ir Asta Kubilienė įsitikinę: rotacija skatintų sklandesnį vadovų bendradarbiavimą su pavaldžiais darbuotojais, gerintų vadovavimo ir paslaugų kokybę.
 

Panevėžio Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė vidurinės grandies vadovų rotaciją vertina neigiamai. „Šis sprendimas nepadėtų spręsti mobingo problemų ir gerinti paslaugų, ypač regionuose. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gydymo įstaigos gal ir gali pasigirti darbuotojų noru įsidarbinti pas juos, tačiau mums ir taip jų trūksta, ypač vidurinės grandies“, – sakė V.Grigienė.

 
Ji akcentavo, kad skyriams turi vadovauti aukštos kvalifikacijos gydytojai: „Regionuose trūksta specialistų, nekalbant apie profesionalus, kurie dar sutiktų vadovauti. Juolab kad užmokesčio skirtumas nėra reikšmingas.“

Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sutinka, kad rajonuose rotacija bus problema. „Prašytume, kad įvardintumėte, kas tai rotacija, kurią kiekvienas įsivaizduoja savaip. Vieni būtiną keitimą iš vienos vietos į kitą, kiti kaip kadencijų skaičių. Vadovą reikia augint, saugoti, jų negalima mėtyti kaip karštų bulvių. Nebūtinai jaunas geras, o senas blogas“, - mano V.Sudaris.
 
Kita išeitis veiktų geriau
Vidurinės grandies vadovus rajonuose kamuoja daug problemų. V.Grigienės teigimu, jie turi ne tik prisiimti atsakomybę už personalo klaidas, atlikti kitas jiems priskirtas funkcijas, tačiau ir reaguoti į pandeminę situaciją, kuri darbo krūvį dar padidino: „Užduočių spektras didžiulis, reikalaujama užtikrinti skyriaus rentabilumą. Šių pareigų besiimantys žmonės nežino, kiek kai kurie skyriai rajoninėse įstaigose išvis gyvuos.“
 
Ji įsitikinusi, kad mobingas didžiąja dalimi kyla dėl nepakankamo finansavimo. Specialistai priversti prisiimti neadekvačius darbo krūvius, atsakomybes, o tai kelia įtampą tiek jiems patiems, tiek bendraujant tarpusavyje. „Pakeltos algos padėtų tai spręsti. Tačiau dabar siekiame gauti maksimalų rezultatą minimaliomis sąnaudomis“, – pastebėjo V.Grigienė.
 
Priešnuodis mobingui

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga jau ne kartą yra pasisakęs, kad kadencijų įvedimas viduriniosios grandies vadovams galėtų būti vienas priešnuodžių mobingui. „Dažnai nuo vidurinės grandies vadovų – departamentų, skyrių vedėjų, vyresniųjų slaugytojų priklauso ne tik veiklos rezultatai, bet ir psichologinė atmosfera“, – įsitikinęs J.Sąlyga.

 
Ligoninės direktorius pabrėžia, kad būtent šie vadovai dažniausiai tiesiogiai bendrauja su darbuotojais kolektyve, būtent šioje grandyje dažniausiai ir gali atsirasti įtampų ar psichologinio spaudimo apraiškų.
„Prieš dalyvaudami konkursuose, tokie asmenys turėtų būti įgiję vadybos žinių. Dažnai konkursuose dalyvauja puikūs savo srities medikai, tačiau turintys nepakankamų vadybos žinių bei įgūdžių“, – pastebi J. Sąlyga.
 
Emocinio intelekto problemos
Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius mano, kad vadovams reiktų ugdyti ir emocinį intelektą, nepamiršti bendravimo kultūros. Dirbant su skirtingais žmonėmis, svarbu ir empatija. Anot jo, mokymai šia tema vidurinės grandies vadovams turėtų būti privalomi.
 
„Manau konkursai skatintų pasitempti ir dėmesingiau bendrauti su kolektyvu, žinant, kad pasibaigus kadencijai į jo vietą gali atkeliauti kitas, labiau kolektyvo pasitikėjimo vertas vadovas“, – reziumavo J.Sąlyga.
Savo ruožtu V.Grigienė pastebi, kad pastaba dėl blogai atliktų pareigų neturi būti traktuojama kaip mobingas. „Lengva mobingu pavadinti darbinę pastabą. Tačiau jos yra natūrali vadovaujamo darbo dalis. Tokiame jautriame ir sudėtingame sektoriuje kaip sveikatos priežiūra reikalavimai yra tikrai dideli. Turime laiku suteikti reikalingas, šiuolaikiškas ir kokybiškas paslaugas“, – sakė V.Grigienė.
 
Ribotos socialinės garantijos

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovė doc. dr. Jelena Kutkauskienė teigia, kad reikėtų kalbėti ne apie rotaciją, o kadencijas. „Rotacija netinkamas terminas, kadangi ortopedas traumatologas negalės vadovauti reanimacijai ir panašiai“, – teigė J.Kutkauskienė.

 
Ligoninės vadovė siūlymą vertintina dviem požiūriais – vadybiniu ir socialinių garantijų: „Ribotas terminas įpareigoja rodyti rezultatą, nes asmuo žino, kad tai turės poveikį tolesnei karjerai. Kadencijos spręstų ne vien mobingo, tačiau ir efektyvaus valdymo problemas – keltų organizacinę kultūrą, prisidėtų pėltojant medicinines paslaugas.“
 
Tačiau vadovė pažymi, kad terminuotos darbo sutartys suteikia mažiau socialinių garantijų, dėl jų sudėtingiau gauti paskolas. „Šias asimetrijas reikėtų išlyginti norint, kad terminuota darbo sutartis neprarastų patrauklumo aukšto lygio specialistams. Jei pastarasis trūkumas būtų eliminuotas, manau, kad vidurinės grandies vadovų kadencijos būtų geras sprendimas“, – mano J.Kutkauskienė ir priduria terminuotos darbo sutarties nelaikanti minusu, turint omenyje, jog po kelerių metų reikės ieškoti naujos darbo vietos. Anot Lazdynų ligoninės vadovės, medikams Lietuvoje lengva įsidarbinti, tik darbo vieta kartais neatitinka ambicijų.

---

 
Komentaras
Seimo narys, „valstietis“ Aurelijus Veryga:

- Apie šį siūlymą buvo kalbėta dar praėjusioje kadencijoje man dirbant sveikatos apsaugos ministru. Didžiųjų gydymo įstaigų vadovų dauguma jį palaikė.
Rajoninių gydymo įstaigų vadovai neturėtų nerimauti. Pagrindinis jų nuogąstavimas, kad neatsiras vadovų medikų į vadovų poziciją. Svarbu akcentuoti, kad kadencijų skaičius nėra ribojamas, tad vadovas gali dalyvauti konkurse tiek, kiek jis nori. Tačiau pats principas, kad organizuojamas konkursas, jau sudaro sąlygas jauniems medikams vykti į rajonus ir daryti ten karjerą.
Argumentas apie prastas socialines garantijas yra išgalvotas. Baigęs studijas praktiškai visą laiką dirbau su terminuota darbo sutartimi ir niekada nebuvo problemų, nei gaunant paskolą, nei kitas socialines garantijas. Medikų profesija stabili, jų visada trūksta, tad bankai, kiek žinau, be jokių problemų duoda paskolas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!