„Kone kasdien Lietuvoje girdime apie smurto prieš moteris atvejus, deja, vis dar skelbiama ir apie tragiškas istorijas, pasibaigiančias mirtimi. Pernai buvo per 58 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir absoliuti dauguma nukentėjusių – moterys“, – pranešime teigė Seimo vadovė.
„O kiek dar nesužinome apie fizinį, psichologinį, seksualinį ir ekonominį smurtą? Privalome užtikrinti, kad toks smurtas būtų atpažįstamas, o aukos nebijotų kalbėti ir nebūtų kaltinamos“, – pridūrė ji.
 
Anot parlamento pirmininkės, Stambulo konvencijos ratifikavimas rodytų, kad Lietuva tapo brandžia valstybe.
„Sąmoningos visuomenės bruožas yra pagarba žmogaus orumui ir ji neatsiejama nuo lyčių lygybės. Moterų teisės yra vienas iš svarbiausių mano politikos prioritetų. Padėti kurti saugius namus, galimybes rūpintis karjera ir savirealizaciją derinti su vaikų auginimu. Todėl ir Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, ir kovos su juo ratifikavimą matau kaip siekį pripažinti, kad tapome brandžia valstybe“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
30-oji tarptautinė socialinė kampanija „16 dienų prieš smurtą prieš moteris ir mergaites“ baigsis gruodžio 10-ąją, kai minima Tarptautinė žmogaus teisių diena.
V. Čmilytė-Nielsen anksčiau rudenį yra sakiusi, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas turėtų būti svarstomi tik, kai Seimo salėje bus pakankamai ją remiančių balsų.
 
Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją yra pateikusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.