LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas tikina, kad medicinos studijos ir toliau žavi abiturientus. Šiais metais konkurencija intensyvi: „Konkursas į medicinos studijas yra penki į vieną vietą. Odontologijoje dar sudėtingiau: dešimt į vieną vietą.“ Tiesa, didesnio finansuojamų vietų skaičiaus ekspertas nesitiki.
Daug asmenų sutinka mokėti už medicinos studijas, negavę valstybės finansavimo“, – teigė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.
Faktai
Penktadienį paaiškės bendrųjų stojimų rezultatai. Kvietimai studijuoti bus siunčiami iki 12 valandos.
Dabartiniais duomenimis, abiturientai pirmenybę teikė medicinos studijoms LSMU. Kaune pirmuoju numeriu mediciną rinkosi 596, odontologiją - 277 stojantieji. Vilniuje iš viso planuojama priimti 185 studentus.
Vilniuje į medicinos ir odontologijos krypčių rezidentūros studijas bus pakviesta 219 jaunųjų gydytojų
Seime naujienų nežadama
Trečiadienį Seime vykusiame Švietimo komisijos posėdyje aptarti stojimų rezultatai. Posėdyje dalyvavęs P.Žiliukas stebėjosi, kad stojantieji į mediciną linkę mokėti aukštą studijų kainą. „Kai kam vieta medicinoje ar odontologijoje atrodo svarbiau už galimybę gauti finansavimą gana plataus spektro programoje. Daug asmenų sutinka mokėti už medicinos studijas, negavę valstybės finansavimo“, – teigė LAMA BPO atstovas.
Populiari specialybė
Švietimo ir mokslo ministerija praskleidė rūko uždangą dar iki oficialiojo rezultatų skelbimo. Šiemet aiškėjančios tendencijos medicinos sferoje didelių staigmenų nežada – kaip ir pastaruosius kelerius metus, medicinos studijų programos Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Vilniaus universitete (VU) išlieka pasirinkimų viršūnėje. Duomenys rodo, kad dantų gydytojų taip pat netrūks – nemažai stojančiųjų pirmuoju prioritetu renkasi odontologijos studijų programą.
LSMU prorektorius profesorius Kęstutis Petrikonis teigia, kad šiais metais ketvirtadaliu jaučiamas stojančiųjų sumažėjimas į sveikatos mokslų programas. Tai prorektorius sieja su bendromis tendencijomis ir LSMU kriterijais: „Gali būti, jog ši tendencija susijusi su mažėjančiu abiturientų skaičiumi ir aukštesniais LSMU reikalavimais. LSMU - vienintelis universitetas Lietuvoje stojantiesiems į finansuojamas ir nefinansuojamas vietas taiko visiškai vienodas sąlygas, ne tik minimalaus stojamojo balo vertę.“
Rezidentų irgi netrūks
Specialistų tikinimu, rezidentų taip pat nepritrūks. Šiais metais rezidentūroje tradiciškai dominuoja radiologija, anesteziologija, reanimatologija, kardiologija, dalis chirurginių specialybių. Komentuodamas rezidentų skaičių Kaune, K.Petrikonis buvo lakoniškas: „Priėmimo rezultatai rodo, kad reikalingi sprendimai priimti laiku. Finansuojamų ir nefinansuojamų vietų skaičius patenkino lūkesčius. Tikimės, kad ir kitais metais bus išlaikytas stabilumas - tačiau apie valstybės užsakymą universitetus būtinai reikėtų informuoti iš anksto.“
Savo ruožtu VU Medicinos fakulteto atstovės Linos Kocienės duomenimis, esant itin dideliam stojančiųjų į rezidentūrą skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu, rezidentūra pasipildė dar 12 vietų.
Specialistės teigimu, tai – universiteto rekordas. VU Medicinos fakulteto prodekano profesorius Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, būsimiems gydytojams rezidentūra yra būtina studijų pakopa. „Šiais metais turėjome gana nemažą įtampą: pas mus įstojo 48 absolventai iš LSMU, didelis krūvis priimti tiek žmonių. Norime akcentuoti svarbų dalyką – kiek yra absolventų, tiek turi būti rezidentūros vietų. Būsimi gydytojai, baigę tik medicinos studijas, savęs realizuoti negali, jiems būtina rezidentūra. Be jos gali dirbti tik asistentu“, - sakė V.Kasiulevičius.
Paklausa nevienoda
Anot specialistų, esama sveikatos mokslų padėtis rekalauja pokyčių. K.Petrikonis pastebi, kad dabartinė situacija neleidžia prognozuoti specialistų paklausos: „Gydytojų netolygus išsidėstymas, neaiški Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos vizija yra didžiausia problema numatant specialistų poreikį. Slaugytojų reikia tiek daug, kad visus pretendentus artimiausią dešimtmetį galima priiminėti be jokio limito, ir vis tiek jų stigs.“
V.Kasiulevičius pastebi, kad Lietuvos universitetai paruošia daugiau medikų, nei reikia. „Reikia kalbėti apie vietų reguliavimą: vadinasi, stojant priimti mažesnį kiekį į pirmos pakopos medicinos studijas. Bet šitas klausimo sprendimas turi būti priimamas Vyriausybėje. Kaip rodo statistika, medikų skaičiumi, tenkančiu gyventojams, esame vieni daugiausiai medikų turintys Europoje. Gyventojų Lietuvoje mažėja, o medikų lieka tiek pat. Vadinasi, jų skaičius, tenkantis gyventojams, yra per didelis“ – teigė prodekanas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: