„Jei dauguma rūkymo formų ar bandymai rūkyti buvo stabilūs arba didėjo labai nežymiai, didžiausias šuolis matomas vartojant elektronines cigaretes“, – pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje sakė LSMU profesorius Kastytis Šmigelskas.
„Bent kartą gyvenime mėginusiųjų rūkyti elektronines cigaretes yra apie 39 proc., tai suminė 5–9 klasių statistika. Tai reiškia, kad penktose klasėse labai nedideli skaičiai, bet devintose – gerokai didesni“, – teigė K.Šmigelskas.
Pernai atlikto tyrimo duomenimis, per pastarąjį mėnesį rūkiusiųjų 5–9 klasėse yra 17,9 proc., o 2014 metais šis skaičius buvo 11,7 procento.
 
Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas atliktas 2018 metų balandžio–gegužės mėnesiais, apklausta per 4 tūkst. mokinių atsitiktinai pasirinktose 64 Lietuvos mokyklose skirtinguose regionuose. Tyrimas atliekamas kas ketveri metai.
Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad elektronines cigaretes rūkantys mokiniai savęs net netraktuoja kaip rūkančiųjų.
„Didžioji dalis moksleivių, paklausti, ar jie rūko, elektroninių cigarečių jie nevertino kaip rūkymo. Mūsų tyrime 8 proc. elektronines cigaretes rūkančių mokinių nurodė, kad „taip, mes rūkom“, 92 proc. to net nežymėjo kaip rūkymo. Tai rodo problemą ne tik vartojimo, bet ir suvokimo“, – kalbėjo K.Šmigelskas.
 
Naujausi tyrimai, anot LSMU atstovo, rodo, kad elektroninės cigaretės gali būti dar kenksmingesnės nei įprastos.
„Apie elektroninių cigarečių poveikį sveikatai, kadangi tai naujas reiškinys, ilgai trunkančių tyrimų nėra galimybių atlikti ir įrodymai yra ne tiek gausūs. Bet jei anksčiau buvo klausimas apie tai, ar elektroninės cigaretės tokios pačios kenksmingos, gal mažiau, dabar didžioji dalis tyrimų rodo, kad klausimas ne apie tai, ar jos tiek pat kenksmingos, klausimas – kiek jos labiau kenksmingos nei įprastinės cigaretės“, – teigė K.Šmigelskas.
 
Anot mokslininko, tyrimai rodo, kad dėl elektroninėse cigaretėse esančių cheminių jungiklių ir skonio stipriklių padidėja nikotino suvartojimas, šias cigaretes naudojantiems asmenims būdingas širdies veiklos nestabilumas, didesnė priklausomybės tikimybė.
Diskusijoje kalbėjusi laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Gražina Belian atkreipė dėmesį, kad elektroninių cigarečių reguliavimas yra kur kas liberalesnis nei tradicinių tabako gaminių.
„Iki 2015 metų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje kažkokio ypatingai specialaus reglamentavimo šiems gaminiams nebuvo, nes gaminys pakankamai naujas, ir tik nuo 2015 metų atsirado šioks toks reglamentavimas, bet, palyginti su tradiciniais tabako gaminiais, gerokai liberalesnis“, – sakė G.Belian.
 
„Pirmosios elektroninės cigaretės užpatentuotos 2003 metais, o jau 2014 metais skaičiuota 640 įvairių prekinių pavadinimų. 2014 metais rinkoje buvo 7764 skirtingi aromatai arba skoniai. Jei mes dar pridėtume galimybę kiekvienam vartotojui sumaišyti ir gauti savo produktą, tas skaičius užaugs geometrine progresija“, – teigė departamento vadovė.
Diskusiją dėl paauglių elektroninių cigarečių vartojimo inicijavęs Seimo narys konservatorius Vytautas Kernagis pirmadienį registravo pataisas, kurios numato licencijuoti tokių cigarečių gamybą ir prekybą, didinti baudas už jų pardavimą nepilnamečiams.
 
Pagal V.Kernagio pataisas, Lietuvoje verstis su tabako gaminiais susijusių produktų gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba būtų galima tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme šiuo metu numatyta, kad licencijuojama tik tabako gaminių gamyba ir prekyba. 
„Didžiausia problema yra ta, kad yra didelis paplitimas tarp nepilnamečių, kuriems tų cigarečių negalima vartoti. Nepilnamečiai gali patekti į interneto svetaines, jie įsigyja produktą, kuris jiems pristatomas į paštomatus, ir jie laisvai gali per atstumą elektroninių cigarečių nusipirkti“, – pradėdamas diskusiją sakė V.Kernagis.
 
Parlamentaro teigimu, nors nuotolinė prekyba elektroninėms cigaretėmis draudžiama, dėl neadekvačių baudų į draudimus kai kurie prekybininkai žiūri pro pirštus. Baudas už nuotolinės prekybos draudimo pažeidimą V.Kernagis siūlo didinti nuo dabartinių 289–868 eurų iki 1448–8688 eurų.
„Mes turime kelis aiškius pavyzdžius, kai prekiaujama nelegaliai nikotino produktais internetu, ir vaikai juos labai nesudėtingai gali įsigyti. Tai nelicencijuota, nelegali prekyba, ir tai galima prilyginti tai pačiai prekybai gatvėje“, – sakė kitas konservatorius Mykolas Majauskas.
Seime šiuo metu svarstomas M.Majausko inicijuotas siūlymas nuo 2020 metų uždrausti aromatizuotas elektronines cigaretes.
 
„JAV imasi labai griežtų priemonių uždrausti visus aromatizuotus produktus, kadangi jie vilioja nepilnamečius. Labai panašiai elgiasi Europos Sąjunga, priimdama sprendimą nuo kitų metų užrausti visus, jau tradicinių cigarečių, aromatizuotus produktus. Kai kurios šalys eina toliau, Estija, Suomija draudžia elektroninių cigarečių aromatizuotus produktus, sakydamos, kad jie skatina vaikus išbandyti tuos produktus ir vaikai labai greit priprasta“, – kalbėjo M. Majauskas.
Vaikai dažniausiai rūko įvairių aromatų skysčius – kramtomosios gumos, blynų, sausainių, šokolado.