Toksikologas dr. Robertas Badaras „Lietuva labai drąsi šalis...“

Evelina Machova
2014-06-06
Gydytojas dr. Robertas Badaras (49) Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, be užuolankų tvirtina, kad lietuviai - labai drąsūs žmonės, mat su sveikata eksperimentuoja pačiais įvairiausiais būdais ir nė nesibaimina pasekmių, kartais net itin skaudžių.
Toksikologas dr. Robertas Badaras „Lietuva labai drąsi šalis...“
„Esu matęs žmonių, kurie geria kelis dešimtmečius vos ne kasdien ir jų kepenys kaip kūdikio. Esu matęs devyniolikmečius, mirštančius nuo kepenų cirozės. Nėra tiesioginio sąryšio tarp dozės ir pasekmės. Bet įklausimą galima atsakyti perfrazuojant žinomą posakį - lašas po lašo ir lietuvį pratašo“, - sako toksikologas dr. Robertas Badaras.

- Prieš savaitę sveikatos politikai pasišovė sumažinti šventinių dienų skaičių. Viena jų Joninės, kurios esą tik skatina visuomenę gerti. Ir ne po taurę, o kibirais. Ar suintensyvėja jūsų skyriaus darbas vasarą dėl velnio lašais apsinuodijusių pacientų?
- Realiai didelio skirtumo nėra. Pacientų kiekiai išlieka labai panašūs tiek vasarą, tiek žiemą. Tiesa, į skyrių žmonės dažniau  pakliūna ne todėl, kad prisigeria ir apsinuodija, o dėl ilgalaikio alkoholio, ir ne po taurę. vartojimo komplikacijų. Be to, šiandien alkoholis nėra vienintelė medžiaga, kuria svaiginamasi. Galima sakyti, pastaruoju metu - net ne pagrindinė. Dabar įsivyrauja vadinamasis „europinis vaistų“ variantas?
- Alkoholį keičiame vaistais?
- Taip, šią problemą daugelis Europos šalių kelia ir ieško veiksmingų sprendimo būdų. O receptiniai vaistai, kaip žinia, sukelia ne ką mažesnes problemas, nei alkoholio vartojimas. Čia nauja mada ar, tiksliau, sparčiai didėjanti problema, kuri visu svoriu pasireikš po tam tikro laiko.
O kol kas turime daugiau kalbėti apie lietuvių vaistų vartojimo kultūrą. Tautiečiai turi didelį pomėgį gydytis patys, nesulaukę norimo efekto nuo pačių sau paskirto vaisto, jie geria dar vieną tabletę ir dar… Mes labai dažnai matome savo skyriuose tokius savigydos atvejus.

 
- Svaiginimosi vaistais būdas spėčiau labiau paplitęs tarp paauglių. Ar klystu?
- Kaip bebūtų keista, paauglių tyrimai rodo, kad taip svaigintis labiau linkusios merginos. Sakyčiau moteriškas „nuvažiavimo“ variantas. Lietuva – ne tik drąsi, bet ir laisva šalis. O kadangi laisva, tų preparatų galima įsigyti ne tik vaistinėj su receptu, bet ir turguje – jau be recepto. Kam man eiti pas kvailą piktą daktarą? Geriau nueisiu pas turgaus „močiutę“, kuri žino geriau ir turi tai, ko reikia. Tiesa, Lietuvos žiniasklaida čia irgi prisideda – viešojoje erdvėje dominuoja medikų, kaip žmogžudžių, kyšininkų ir šiaip protu nepasižyminčių galvijų įvaizdis.

- Pikta, kad visuomenė nelabai pasitiki medikais?
- Jei pykdytų, turėčiau išeiti į gatves su ginklu. Pabudai žmogus ir jau jautiesi kaltas. Lietuvoje sveikatos apsaugos padėtis tokia, kad tenka eiti į kompromisus. Nori padaryti kaip geriau, o išeina ne visada taip. Kartais bandai sutaupyti, o galiausiai išleidi dar daugiau. Bet kam gi tikėti medikais, jei veikia reklama. Viena tabletė ir visos problemos išspręstos. Dar kaimynė gali patarti.
 
- Vienu metu buvo išpopuliarėjusios ir liekninamosios piliulės, kurias kūno linijoms padailinti rinkdavosi ne tik moterys, bet ir vyrai. Nors tokių preparatų gamintojai teigia, jog šalutinio poveikio sveikatai jos neturi, kaip yra iš tikrųjų?
- Mano praktikoje yra buvę keletas atvejų, kuomet po tokio lieknėjimo teko gydytis reanimacijoje. Bet žmonės juk žino geriau, ko jiems reikia... Nuo tokių preparatų atsiranda drebulys, prakaitavimas, karščiavimas, viduriavimas, seilėtekis. Literatūroje net aprašomi mirties atvejai. Dažniau su sveikata „prisižaidžia“ norinčios svorio numesti moterys. Tačiau gyvybei pavojingos būklės nėra ypač dažnos. Į gydytojus toksikologus per metus kreipiasi po du tris tokius pacientus. Žmonės turėtų suprasti, jog piliulė negali išspręsti to, ko pats negali išspręsti savo valia. Žmogus galvoja, kad gyvens neuždarydamas šaldytuvo, išgers piliulę ir plonės. Tačiau taip nebus.

- Toksikologai pastaruoju metu nemažai kalba apie jaunų žmonių kepenų cirozę. Natūraliai kyla klausimas, kiek reikia išgerti, kad vos sulaukus aštuoniolikos užkluptų tokie sveikatos negalavimai?
- Esu matęs žmonių, kurie geria kelis dešimtmečius vos ne kasdien ir jų kepenys kaip kūdikio. Esu matęs devyniolikmečius, mirštančius nuo kepenų cirozės. Nėra tiesioginio sąryšio tarp dozės ir pasekmės. Bet į klausimą galima atsakyti perfrazuojant žinomą posakį - lašas po lašo ir lietuvį pratašo. Jei alkoholį pradeda vartoti net ne paaugliai, o vaikai, kodėl stebimės tokiomis diagnozėmis? Nesvarbu, kokį alkoholį tas jaunuolis vartoja, problema yra ta, kad jis jį vartoja. Kodėl jaunimas tiek daug maukia? Tai jau klausimas daugybei įvairių institucijų ir ten dirbančių žmonių, kurie turėtų stengtis užtikrinti, jog taip nebūtų. Matyt, ką nors jie daro ne taip.

- Skamba lyg iki kepenų cirozės vos trys žingsniai...
Kepenys yra labai „moteriškas“ organas - jos tolerantiškos, geros, atlaidžios. Jei su jomis elgiesi gerai, jos gali grįžti į ankstesnę būseną. Tad net ir kepenų suriebėjimas yra atsikuriantis procesas.

Kalbant apie kepenų pažeidimus, reikia pasakyti, kad iki kepenų cirozės yra ilgas periodas įvairių pokyčių: iš pradžių būna kepenų suriebėjimas, paskui hepatitas ir galiausiai kepenų cirozė. Šie pokyčiai nustatomi įvairiais tyrimais.
 
- Su alkoholio vartojimu šalyje stengiamasi kovoti... Reklamos draudimai, svarstoma, kiek reikėtų didinti akcizą... Manote, to nepakanka?
Svarstyti galime daug. Tačiau yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, kurios nelabai sudėtingai įgyvendinamos. Pirma prieinamumo ribojimas, reklamos draudimai ir mokesčiai. Šie dalykai seniai visiems žinomi, tik priemonių nelabai imamės. Alkoholio pardavimai didelis verslas ir vos imantis kokių priemonių iš karto visi rėkia. Tarkim, kalbant apie alkoholio prieinamumą Norvegijoje yra maždaug 400 vietų, kur gali įsigyti alkoholio, tuo tarpu Lietuvoje daugiau nei 14 tūkst. Žvelgiant į skaičius, manau, viskas ir taip aišku. Maža to, kelerių metų studijos rodo, kad alkoholio įpirkimo galimybės gerėja, tai yra žmonės po truputį daugiau uždirba, o alkoholis taip nebrangsta. Pasiūla formuoja paklausą. Tai yra auksinė taisyklė, kalbant apie priklausomybes.
 
- Ir pabaigai apie įvairiausius mitus. Kartais, kai policija sustabdo, tarkim, neblaivų politiką prie vairo. Jie visi kaip vienas teisinasi, jog nieko negėrė, tik lašus nuo širdies. Klausimas, kiek tų lašų reikia išgerti, kad po to „pripūstum“?
- Oi, panacėja nuo visų ligų – širdies lašai, kurie iš tiesų net ne vaistas. Man sunku suprasti, kaip lietuviai be jų išgyvendavo anksčiau. Mistika. Grįžtant prie politikų, sutinku, kad jie gal nebūtinai turi būti labai protingi, na, bet skaityti, pykit nepykit, turi mokėti. Ant tų lašų aiškiai parašyta sudėtyje yra 61 procentas alkoholio. Tai jei jau išgėrei lašų gal nesėsk vairuoti? Ar aš ne taip ką nors suprantu?
Visas alkoholis, kuris patenka už dantų, turi poveikį organizmui ir nesvarbu, kaip tu jį pavadinsi - širdies lašais ar dar kaip nors.
Mitų yra sukurta tiek daug, kad visus juos perskaičius galima juoktis labai ilgai. Kaip kad pavalgęs riebiau, neprisigersi. Juokinga. Valgyk tu nors muilą ar tualetinį popierių ar maitinkis nors ir aktyvinta anglim, alkoholio poveikis bus toks pat. Man sunku suprasti, kodėl tikime tokiais niekais.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Šnipaitienė: vaikams reikia reumatologijos dienos stacionaro

    A.Šnipaitienė: vaikams reikia reumatologijos dienos stacionaro

    Lietuvoje tėra vos du trys vaikų reumatologai, mažiesiems pacientams atliekantys ultragarso tyrimus. Tarp jų – gydytoja vaik...
    Operacija, varpą prikelianti antram gyvenimui

    Operacija, varpą prikelianti antram gyvenimui

    Gydytojas urologas Marius Anglickis Lietuvoje pradėjo Baltijos šalyse unikalias varpos implantacijos operacijas. Vienas pir...

    Budinti vaistinė


    Galimybių pasą atsispausdinti galima ir „Camelia“ vaistinėse

    Galimybių pasą atsispausdinti galima ir „Camelia“ vaistinėse

    Nuo penktadienio „Camelia“ vaistinių tinkle visoje Lietuvoje galima atsispausdinti galimybių pasą. Tai bus dar papildo...
    Vaistininkai pastebi teigiamas tendencijas: vienkartinės kaukės išstūmė medžiagines

    Vaistininkai pastebi teigiamas tendencijas: vienkartinės kaukės išstūmė medžiagines

    Gyventojai, siekdami apsisaugoti nuo COVID-19 bei kitų užkrečiamųjų virusinių ligų, linkę vis labiau įsiklausyti į sveikatos speci...

    Sveika šeima


    Šeimų psichoterapeutė: šiandien viskas techniškiau

    Grožio ir seksualumo standartai, kuriuos mums diktuoja žiniasklaida, troškimai, kuriuos turime „patirti“, iš išorės primestos fantazijos – visa tai atitolina mus nuo savęs ir neleidžia mėgautis intymumu su partneriu. Apie tai, kodėl taip atsitinka ir kaip atsispirti spaudimui, psychologies.ru ka...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Singapūras mėgina susigyventi su COVID-19

    Dar rugpjūčio pabaigoje Singapūro sveikatos apsaugos ministras Ong Ye Kung pasidžiaugė, jog šalyje nuo COVID-19 pasiskiepijo kone 80 proc. gyventojų. Kodėl ši šalis taip greitai rinkosi pasiskiepijusių procentus? Pasirodo, Singapūras vos pradėjęs skiepijimą iš karto ėmėsi ir kontrolės. Nepasiskiepijai? Nei...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Obstipacija: naujas rekordas?
    Henrikas Vaitiekūnas Obstipacija: naujas rekordas?
    Skaičių magija
    Henrikas Vaitiekūnas Skaičių magija
    Raudoną kraują pakeis mėlynas?
    Henrikas Vaitiekūnas Raudoną kraują pakeis mėlynas?

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica