Postūmis tolesnei veiklai
Kauno kolegijos Medicinos fakultetas ne vienerius metus bendradarbiauja su Mikkeli taikomųjų mokslų universitetu iš Suomijos. Su šio universiteto tyrėjais ir dėstytojais ne tik keičiamasi patirtimi, organizuojami dėstytojų ir studentų akademiniai mainai, bet ir vykdoma dvigubo laipsnio bendrosios praktikos slaugos studijų programa. Jaunuoliai, Kauno kolegijos Medicinos fakultete pasirinkę slaugos mokslus, turi galimybę metus mokytis Suomijoje ir baigę studijas gauna dvigubą diplomą. Šis glaudus bendradarbiavimas, pasak Kauno kolegijos Medicinos fakulteto prodekanės docentės Lijanos Navickienės, yra fakulteto dėstytojų ir tyrėjų aktyvaus, nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas.
 
Kad kolegija - patikimas partneris, įrodė ir faktas, kad po kolegijos tyrėjų vykdytų mokslo taikomųjų tyrimų, pastarieji pakviesti tapti tarptautinio „Erasmus +“ programos projekto „Villages on Move Baltic“ partneriais. „Kartu su kolege, Slaugos katedros vedėja Vilma Rasteniene, Suomijoje pristatėme keletą tyrimų, atliktų sveiko senėjimo, fizinio aktyvumo srityse. Jie labiau atliepia medicinos pusę, tačiau projekto sumanytojams  mūsų vykdomi tyrimai  pasirodė įdomūs, stiprūs, vertingi, todėl sulaukėme siūlymo tapti partneriais. Darbo buvo daug, bet įgijome daug tarptautinės patirties, projektas vertingas ir mums, kolegijos dėstytojams, ir studentams“, - sako docentė V.Piščalkienė.

Projekto veiklų tęstinumui gautas papildomas finansavimas, tad jis bus tęsiamas dar dvejus metus. Anot projekto vykdytojų, projekto metu įgyta patirtis ir sukurti rezultatai bus perduodami kitoms šalims. Projekte dirbantys ekspertai iš Kauno kolegijos ir kitų partnerinių institucijų  taps geros praktikos skleidėjai ir sukauptomis žiniomis bei patirtimi dalinsis su naujais dalyviais.
Projekto koordinatorė suomė Marita Mattila teigia , kad projektinių veiklų sėkmė ypač priklauso nuo partnerių. „Reikia pripažinti, kad projekto pradžia buvo gana sudėtinga, viskas įsibėgėjo iš lėto, tačiau šiandien, baigiamojoje konferencijoje, galiu sakyti, kad mums pavyko įgyvendinti visus lūkesčius. Dar daugiau - atsiranda vis daugiau idėjų, kaip projekto veiklas plėtoti toliau.
 
Manau, kad svarbu tęsti bendradarbiavimą su žmonėmis, kurie žino, kaip reikia populiarinti tokias veiklas, organizuoti renginius, įvairias fizinio aktyvumo veiklas. Projekto metu penkiose šalyse į jas įsitraukė dešimt tūkstančių įvairaus amžiaus žmonių. Dar daugiau jų pasiekta dalinant informaciją ir skatinat prisijungti prie interaktyvaus žemėlapio, kur kiekvienos šalies gyventojai gali matyti, kokios fizinį aktyvumą skatinančios veiklos vykdomos jų regione. Be to, reikia nepamiršti, kad įsitraukė ir kelios dešimtys studentų, o tai yra itin vertinga ateities projektams“, - sako M.Mattila.
 

„Projekto metu penkiose šalyse į vykdomas veiklas įsitraukė dešimt tūkstančių įvairaus amžiaus žmonių“, - sako projekto „Villages on Move Baltic“ koordinatorė suomė Marita Mattila.

 
Atsiperkančios investicijos
Pasak Kauno kolegijos vadovo Pauliaus Baltrušaičio, sportas ir fizinio aktyvumo skatinimas yra ypač svarbūs. „Skaitydamas konferencijos programą buvau šiek tiek suintriguotas, nes fiziniam aktyvumui skatinti projekto metu buvo pasirinktos kaimiškos vietovės. Mano vaikystė prabėgo kaime ir galiu patikinti, kad mums fizinio aktyvumo tikrai netrūko. Aišku, dabar daug kas pasikeitė. Tikiu, kad šios konferencijos diskusijų metu pavyks rasti geriausius sprendimus, kaip skatinti regionų bendruomenių įsitraukimą į fizinio aktyvumo veiklas“, - teigė P.Baltrušaitis.
 
Kaip teigė konferencijos moderatorius iš Danijos Hans Integemant Lottrup, vienas svarbiausių šio projekto aspektų - ne tiek fizinio, kiek sveiko fizinio aktyvumo skatinimas. „Kaip rodo pristatyti pavyzdžiai, maža naudos, jei tu fiziškai aktyvus būni kartą per savaitę, o kitą dieną vos gali pajudėti. Gerai savijautai svarbus  kasdienis fizinis aktyvumas. Dar vienas momentas, apie kurį kalbėjo ir projekto partnerė iš Latvijos Anita Selicka, kad kaimiškų vietovių gyventojams neužtenka pasakyti: „Turite puikų miškelį, galite kasdien eiti pasivaikščioti.“ Reikia ir infrastruktūrą kurti. Labai svarbu, kad atsirastų bendraminčių, kurie savo pavyzdžiu galėtų užkrėsti ir kitus.
 
Kauno kolegijos ir Lietuvos sporto universiteto lektorės Vaidos Borkertienės pristatytas tyrimas atskleidė fizinio aktyvumo įtaką  gerinant įvairius kognityvinius gebėjimus. Atskleisti tyrimo rezultatai pribloškia: nesportuojančių ir nutukusių vaikų bei jaunuolių kognityviniai gebėjimai (pvz., gebėjimas atsiminti informaciją, susikaupti, išlaikyti dėmesį) kur kas prastesni nei fiziškai aktyvių to paties amžiaus vaikų ir jaunuolių. „Tai, manau, puikus įrodymas, jog į fizinį aktyvumą turime investuoti valstybiniu lygmeniu, nes nuo to priklauso ne tik kiekvieno asmens, bet ir visos šalies gerovė“, - sako H.I.Lottrup.

Apie fizinio aktyvumo kuriamą naudą valstybės mastu kalbėjo ir Suomijos olimpinio komiteto viešųjų ryšių specialistas Ilmari Nalbantoglu. Jo teigimu, išlaidos sveikatos apsaugai kiekvienoje šalyje auga, todėl nieko nedarant šiandien ateityje jos gali tapti nepakeliamos. „Suomija tikrai labai daug investuoja į fizinį aktyvumą. Nepaisant to, fiziškai aktyvus mūsų šalyje yra tik vienas iš penkių žmonių. Tai, kad visuomenė mažai fiziškai aktyvi, brangiai kainuoja valstybei. Vadinasi, norėdami pasiekti rezultatų, turime investuoti į šią sritį dar daugiau, kad ateityje dešimtys milijonų, išleidžiamų gydymui ar nedarbingumui, būtų sutaupyti. Taip, šiandien išleisime daugiau, bet ateityje sutaupysime. Šiuolaikinėje visuomenėje sportas kaip prevencijos priemonė iš laisvalaikio krepšelio turi būti perkeltas į solidžiai valstybės finansuojamą krepšelį“, - sako I.Nalbantoglu.
 

„Darbo buvo daug, bet, semiantis tarptautinės patirties, jis vertingas ir mums, kolegijos dėstytojams, ir studentams“, - sako Kauno kolegijos docentė Viktorija Piščalkienė.

  
Siekia vieno tikslo
Vienas pagrindinių projekto tikslų – siekti, kad kaimiškųjų bendruomenių veiklos prioritetuose augtų dėmesys vaikų, paauglių, suaugusių asmenų dalyvavimui aktyviose fizinio pobūdžio veiklose, patraukliose socialiniu, kultūriniu, sportiniu požiūriu, o pastarieji patirtų didesnį džiaugsmą sportuojant (gražus pavyzdys Kačerginės daugiafunkcio centro, Ežerėlio bendruomenės veiklos). Todėl projekto partneriai kaip motyvacinę priemonę fizinėms veikloms panaudojo išradingo turinio žaidimus.
 
Projekto ekspertė, Medicinos fakulteto Reabilitacijos katedros vedėja Milda Gintilienė, pastebi, kad jau Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas Motiejus Valančius apie žaidimą kalbėjo kaip apie fizinio lavinimo formą, sakydamas, idant žaidimai yra išrasti, kad sustiprintų nusilpusias jėgas. Jis teigė, kad pakeitus fizinės veiklos pobūdį, žmogus greičiau pailsi ir atsigauna. „Tad labai tikimės, jog projekto metu vykdytos veiklos paskatino, o naujai išleista žaidimų knygelė ir kiti projekto rezultatai suburs didesnį bendraminčių ratą“, - teigia M.Gintilienė.

Projekto partnerystę sudaro aukštojo mokslo institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, iš viso šeši partneriai iš penkių Europos šalių: Latvijos kaimo forumas, Pietų – Rytų Suomijos Mikkeli taikomųjų mokslų universitetas (Xamk), Suomijos Southern Savo sporto federacija (ESLi), Estijos Lääne-Viru kolegija, Danijos Lillebaelt taikomųjų mokslų universitetas ir Kauno kolegija.  Toks įvairiapusis partnerystės profilis ir kompetencija sudarė prielaidas sėkmingai siekti tikslų bei užtikrinti projekto idėjų sklaidą ir veiklų prieinamumą įvairaus amžiaus bei poreikių žmonėms. Projekto veiklos orientuotos ne tik į regionų bendruomenes, bet ir į tokias grupes kaip neįgalieji, pabėgėliai, imigrantai.
 
Pasak docentės V.Piščalkienės, Lietuva, kaip projekto partneris, išsiskyrė tuo, kad daug dėmesio skyrė darbui su negalias turinčiais žmonėmis, į fizinio aktyvumo veiklas įtraukiant  Parkinsono liga sergančius asmenis. „Bendrumas, galimybė užmegzti ryšį su specialiuosius poreikius turinčiais žmonėmis, kuriamas socialinės partnerystės tinklas teikia dvigubą naudą. Į veiklą įtraukiami studentai, kurie savanoriauja, kuriamos įvairios metodikos, vykdomi tyrimai, kas mums, kaip aukštajai mokyklai, itin svarbu“, - teigia docentė V.Piščalkienė.
 
Pasaulio sveikatos organizacijos ir įvairių šalių, įskaitant ir Lietuvą, atliktų tyrimų rezultatai bei pateikiami duomenys apie mažėjančius Europos šalių gyventojų judrumo ir blogėjančius sveikatos rodiklius iliustruoja, jog fizinis žmonių aktyvumas ir jo svarba nėra pakankamai akcentuojami. Šiai sričiai neskiriamas deramas dėmesys. Todėl projekto „Villages on Move Baltic“ skleidžiamos idėjos ir rezultatai, pasak Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekano Juliaus Dovydaičio, yra labai reikšmingi, nes prisideda prie sveiko gyvenimo būdo įpročių formavimo ir sveikatinimo veiklų plėtojimo. „Mūsų fakultete vykdomi įvairūs biomedicinos mokslų srities tyrimai, dėstytojai ir studentai organizuoja sveikatinimo tikslams skirtas edukacines, konsultacines, kultūrines veiklas, turi reikšmingos šių veiklų patirties. Džiugu, kad mūsų fakultete vykdomos veiklos ir patirtis vertinama užsienio partnerių bei integruojama į tarptautines partnerystes“, - teigia J.Dovydaitis.

---

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Aurimas Daunoravičius:

- Sportinė veikla turi būti patraukli ir įvairi, kad sudomintų jaunąją kartą. O judrūs žaidimai yra viena įdomesnių, fizinį aktyvumą skatinančių formų. Galima paminėti, kad šiuose žaidimuose, kurių dauguma vyksta gryname ore, gali dalyvauti skirtingo amžiaus žmonės. Todėl Lietuvoje tikrai vertėtų propaguoti gatvės žaidimus, kurie nereikalauja kokių nors ypatingų sąlygų ar įrangos, o viskas priklauso tiesiog nuo žaidimuose dalyvaujančių žmonių noro gerai ir smagiai praleisti laiką.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!