- Bendraujate su Jungtinėje Karalystėje dirbančiais tautiečiais, vadovaujate čia dirbančių lietuvių gydytojų ir odontologų asociacijai. Dėl kokių priežasčių Lietuvą palieka medikai?
- Neseniai buvo atlikta užsienyje dirbančių lietuvių gydytojų apklausa, išryškinusi dvi pagrindines priežastis. Pirmoji – finansinė. Lietuvoje gydytojų darbas nėra pakankamai įvertintas. Antroji – nepasitenkinimas santykiais darbe, teisiniu atsakomybės reguliavimu ir medicinos sistemos valdymu.
Nesinori, kad atrodytų, jog vien dėl to, kad gyvename užsienyje, esame labiau mokyti ir galime pamokyti kitus. Tačiau į užsienį išvykę gydytojai užima atsakingas pareigas, yra sukaupę kitokios medicinos vadybos patirties. Būtų paprasčiausia tiesiog sėdėti ten, kur esi, ir nieko nedaryti. Lietuvoje gyvena mūsų draugai, pažįstami, žinome, kas vyksta šalyje, todėl norisi pasidalinti įgyta patirtimi.
 
- Ko gi Lietuva galėtų pasimokyti iš Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros sistemos?
- Ar mes galime skirti šešias valandas interviu, per kurias viską išvardinčiau? (juokiasi) Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje medicina iš esmės yra valstybinė. Taip, Lietuvoje egzistuoja ministerijos, savivaldybių, universitetų pavaldumas, bet vis tiek viskas valstybės rankose – gydymo įstaigos nėra akcinės bendrovės. Nepaisant to, valdymas yra suskaidytas. Jungtinėje Karalystėje priešingai – yra bendra sistema NHS (liet. Nacionalinė sveikatos tarnyba – red. past.). Šalyje egzistuoja viena kokybės vadybos sistema. O Lietuvoje kartais persikelti iš vienos ligoninės į kitą yra sunkiau nei persikelti į kitą šalį – tai lemia vadybiniai skirtumai, skirtinga struktūra, skirtingos padalinių funkcijos. Jungtinėje Karalystėje, persikeliant iš vienos ligoninės į kitą, judama toje pačioje sistemoje, kur viskas panašu.
Be to, Jungtinėje Karalystėje egzistuoja vienoda darbo užmokesčio sistema. Ji priklauso nuo mediko užimamų pareigų, darbo stažo bei taškų, skiriamų už inovacijų ar naujų kokybės valdymo projektų įdiegimą, o ne nuo tiesioginio vadovo malonės.
 
- Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie mobingą gydymo įstaigose. O ir į užsienį emigravę gydytojai kaip vieną pagrindinių išvykimo priežasčių įvardija netinkamą darbo atmosferą. Ar Jungtinėje Karalystėje egzistuoja medikų mobingo problema ir, jei taip, kiek ji aktuali?
- Problemos, turinčios anglišką pavadinimą „mobingas“, egzistuoja visose šalyse. Tik klausimas, kokią įtaką jos daro mediko likimui, profesinei karjerai, ir kaip medikas gali apsiginti. Turi būti sistema, kuri mediką ar bet kokį profesionalą apsaugotų nuo mobingo. Lietuvoje medicinai vadovaujantys žmonės kartais jaučiasi esantys aukščiau pavaldinių. Bent jau taip buvo man dirbant Lietuvoje, tačiau ir dabar, atrodo, mažai kas pasikeitė. Tai vyksta dėl sistemos fragmentacijos – nėra aiškių vadovų skyrimo kriterijų. Rajonuose susipynę interesai tarp ligoninių ir savivaldybių – ten dirba vieni kitus pažįstantys žmonės. Ligoninių ir jų skyrių vadovai pareigose užsibūna dešimtis metų.
Jungtinėje Karalystėje gydymo įstaigų interneto puslapyje yra nuorodos, kur kreiptis darbe iškilus problemoms. Įvykus konfliktui darbovietėje, personalo skyrius vykdo mediaciją ir stengiasi problemą išspręsti pradžioje neformaliai, bandant sutaikyti abi puses. Nepavykus to padaryti, galima kreiptis į Konsultavimo, sutaikymo ir arbitražo tarnybą, kuri toliau bando spręsti konfliktus. Jeigu nepavyksta ir tuomet, yra Darbo tribunolas. Be to, Jungtinėje Karalystėje veikia stiprios profesinės sąjungos. Gydytojus jungia Britų medicinos asociacija. Ji nariams darbo ginčuose teikia teisines paslaugas, derasi dėl kontraktų, kurie apima ir darbo valandas, ir užmokestį už viršvalandžius – visa tai įtvirtinama nacionaliniu lygiu.
 
- Kaip Jungtinėje Karalystėje medikams padedama spręsti psichoemocines problemas?
- Jungtinės Karalystės ligoninėse yra skyrius, kuris rūpinasi darbuotojų sveikata – ten galima kreiptis ir iškilus psichologinėms problemoms. Pagalbą teikia ir bendrosios praktikos gydytojai, taip pat ji pasiekiama per įvairius internetinius pagalbos puslapius. Žinoma, nėra viskas idealu, bet psichologinė pagalba prieinama.
Teko girdėti, kad Lietuvoje dar neseniai psichologinės problemos buvo stigmatizuojamos – sulaukus diagnozės, iškildavo problemų atnaujinant licenciją. Mano nuomone, tai tam tikra diskriminacija. Jungtinėje Karalystėje už gydytojų licencijavimą atsakinga tarnyba ne tik tvarko dokumentus, bet ir suteikia gaires, kaip elgtis tais atvejais, kai tenka priimti sudėtingus sprendimus, kaip bendrauti su pacientais, ką daryti įvykus komplikacijoms ar pacientui padarius tam tikrą žalą. Lietuvoje dažnai minima Hipokrato priesaika, bet ji siekia šimtmečius prieš mūsų erą ir tikrai neatitinka šiandienos realijų. Turi egzistuoti normatyvų, aktų visuma, kurioje būtų apibrėžta, ką gali ir ko negali gydytojas.
 
- Ar emigravę medikai nori sugrįžti? Kas turėtų būti padaryta Lietuvoje, kad jie grįžtų?
- Kiekvieno išvykusio mediko aplinkybės skirtingos. Dalį jų prie naujos šalies „pririša“ tokie dalykai kaip pensijų sistema, karjera, vaikų mokslai... Tačiau yra žmonių, kurie nori grįžti. Turime pavyzdžių, kai net ir sėkmingai užsienyje įsitvirtinę medikai sugrįžta į Lietuvą, taip pat užimti vadovaujančių pareigų. Nėra viskas juoda spalva dažyta, reikalai keičiasi. Kaip ir minėjau, vienas grįžimo kriterijų – kaip finansiškai vertinamas gydytojo darbas, ar įmanoma oriai gyventi dirbant vienu etatu. Be to, išvykę medikai yra įpratę jau prie kitokių santykių darbe. Jeigu norima, kad žmonės grįžtų, Lietuvoje tie santykiai turėtų keistis.   

---

 
Dosjė
1989 m. Kauno medicinos universitete įgijo medicinos gydytojo išsilavinimą.
1990 m. baigė anesteziologijos internatūrą Vilniaus universitete bei Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.
1990-2004 m. gydytojas anesteziologas Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje (dab. RVUL)
Nuo 2005 m. Volslio ligoninės (Jungtinė Karalystė) konsultantas anesteziologas.
Nuo 2009 m. Volslio ligoninėje užima įvairias administracines pareigas: 2009–2013 m. Klinikinis direktorius anesteziologijai, intensyviai terapijai ir skausmo tarnybai, nuo 2013 m. Klinikinis operacinių vadovas, 2020 m. – Ligoninės klinikinio saugumo pareigūnas.
Vadovauja Lietuvių gydytojų ir odontologų, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, asociacijai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!