Švenčionių sveikatos centras – pirmtakai didelių pokyčių sūkuryje

Greta Vanagienė
2024-06-13
Nuo kovo Švenčionių rajone startavęs pirmasis Lietuvoje juridinis vienetas – sveikatos centras – savivaldybės merui Rimantui Klipčiui pelnė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įvertinimą. „Jei nesustosite, rodysime jus kaip pavyzdį kitiems šiuo keliu žengiantiems rajonams“, – už rezultatus pertvarkos pirmtakais tapusią savivaldybę gyrė ministras.
Ir ši nesustoja. Švenčionių sveikatos centras toliau intensyviai dirba ties svei­katos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos gairėmis. Tiesa, gyventojams dar teks palaukti, kol pajus jų gerovei kuriamo sveikatos centro naudą. Sujungus administracijas, gydymo įstaigos laukia dvejus metus truksiantys didžiuliai infrastruktūros pokyčiai, naujinimo darbai.
Švenčionių sveikatos centras – pirmtakai didelių pokyčių sūkuryje
„Kažkada Lietuvoje jau buvo vieningas pirminis ir antrinis lygis, tik vėliau buvo atskirtas ir funkcionavo su skirtingais finansavimo modeliais. Vienas – pagal prisirašiusių pacientų skaičių, kitas – už suteiktas paslaugas. Tikiu, kad vėl sukoncentravimas į vieną leis pasiekti gerų rezultatų“, - sako Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius.

„Esame pirmieji startavę, bet į priekį dar turime nueiti nemažą kelią“, – sako Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius, dirbantis prie didelių parengiamųjų Sveikatos centro infrastruktūros atnaujinimo projektų.
Kad centras galėtų būti visa apimtimi funkcionuojantis, R.Klipčius sako reikės bent kelerių metų. O kol kas Švenčionių rajonas priima delegacijas, kad parodytų, kaip viskas veikia bei padėtų diegti sistemas ir kitiems šiuo keliu einantiems rajonams.
 
- Iš ministro neseniai gavote padėką už lyderystę steigiant sveikatos centrą. Tapote pirmasis įgyvendinęs šią sveikatos įstaigų reformos užduotį. Prisipažinkite, kiek bemiegių naktų tai pareikalavo? – paklausėme mero.
 
- Visos skiriamos padėkos tik parodo, kad komanda dirba teisinga linkme. Tai yra didelis visos komandos įvertinimas, kadangi vienas žmogus be bendražygių, bendraminčių kalnų nuversti negalėtų. Jose atsispindi tiek tarybos narių įdėtas darbas, tiek patarėjo Kęstučio Štaro, sveikatos centro vadovės Editos Urbanienės, Švenčionių savivaldybės gydytojos, rajono medikų, visų, kurie kūrė ir tebekuria šį Sveikatos centrą. O bemiegių naktų prie to dirbusi komanda turėjo nemažai. Vis dėlto pradžioje reikėjo įtikinti tarybos narius ir Sveikatos įstaigose dirbusius žmones, bendruomenę, kad reformą reikia atlikti. Patikėti ja ir priimti sprendimą turėjo tarybos nariai, kurie yra iš įvairių partijų, turi skirtingas nuomones. Teko ieškoti kompromisų. Mums padėjo tai, kad turėjome didelę valdančiųjų daugumą, reformą vykdėme prieš pat savivaldos rinkimus. Kaip žinote, politika ne vien tik saldūs dalykai... Neretai tenka priimti vieną ar kitą nepopuliarų sprendimą, kurie daro įtaką situacijoms. Sveikatos centras nebuvo populiarus sprendimas. Visuomenei, kaip ir visai tarybai, reikėjo laiko suprasti, kam to reikia.
Tiesa, procesas iki galo dar nėra baigtas. Esame tobulėjimo kelyje. Pertvarka tęsis dar kelerius metus. Pasakyti, kad reforma įgyvendinta, turbūt galėsime tik po visų įstaigos atnaujinimo darbų. Esame pirmieji startavę, bet į priekį dar turime nueiti nemažą kelią. Administracinė struktūra sujungta, bet darbų atlikti numatyta nemažai.
 

- Kai sveikatos klausimams turite stiprų patarėją – buvusį sostinės Centro poliklinikos vadovą, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pirmininką Kęstutį Štarą, – drąsiai galite eiti pirmyn. Palenkti savo pusėn šį specialistą, ko gero, buvo iššūkis...
 
Gerbiamas Kęstutis Štaras – buvęs mano gydytojas, tad gerai pažįstamas, kaip kompetentingas specialistas. Nusižiūrėjau jį dar tada. (Juokiasi) Jeigu rimtai, jis šaunus žmogus, buvęs mūsų savivaldybės tarybos narys. Susitikome tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Sentimentai ir darbas Švenčionyse, kuriant ligoninę, išliko. K.Štaras aktyviai dalyvavo kuriant ir modernizuojant gydymo įstaigą, todėl dabartiniame iššūkių lauke pavyko rasti kompromisą, kaip galėtų mums padėti. Jo indėlis į Sveikatos centro kūrimą yra labai didelis – patirtis tiek dirbant sveikatos įstaigose, tiek vadovaujant Gydytojų vadovų sąjungai prisidėjo prie to, kad radome kalbą su vietos politikais, įtikinome juos, jog turime žengti perversmo žingsnius. Taryboje bene vienbalsiai priiminėjome sprendimus. Vyko sėkminga komunikacija ir tarp pirminio, ir antrinio lygio gydymo įstaigų.
 
- Administracijos jau sujungtos, tad kokie dabar laukia pagrindiniai ir svarbiausi Sveikatos centro darbai?
 
- Reformuojant įstaigas turėjome tikslą, kad jos funkciškai veiktų kaip vienas juridinis vienetas. Matėme nemažai potencialo koncentruoti pagrindinius resursus – medikus ir slaugytojus – į vieną branduolį. Siekėme, kad mūsų sveikatos politika nebūtų išsibarsčiusi – pirminis lygis sau, antrinis – sau. Sujungę įstaigas, išsikėlėme tikslą modernizuoti infrastruktūrą. Pateikėme paraiškas. Tiek fiziniai darbai, tiek sveikatos centro funkcionavimas visa apimtimi įvyks tik po kelerių metų. Tai – nemažas laiko tarpas, kad iki galo sustyguotume Sveikatos centro darbus. Pirminiam lygiui persikelti į dabar kuriamą Sveikatos centrą – iššūkis. Reikalinga ne tik paruošti patalpas, bet ir įsigyti naujos įrangos, paruošti techninius projektus, sėkmingai užpildyti paraiškas. Šiuo metu dirbame prie techninio projekto rengimo, finansavimo užtikrinimo.
Lėšos jau suplanuotos. Vyksta derinimas su projektų agentūromis, į Sveikatos centrą atvyksta jų atstovai gyvai apžiūrai. Kad finansavimas būtų užtikrinamas, mes dirbame su investicinio projekto rengėjais. Neatlikę šių darbų negalėtume iki galo įgyvendinti vizijos. Tam reikia nemažai laiko ir pastangų, bet viskas juda į priekį.
 
- Kokią pinigų sumą ketinate „įdarbinti“ įstaigos labui?
 
- Iš projektinių lėšų turėtume gauti apie tris milijonus eurų. Matome, kad dalį turėsime prisidėti ir iš savivaldybės asignavimų, galbūt prašysime finansavimą padidinti, kadangi tų lėšų suplanuotai pertvarkai neužteks. Pagrindinė problema, kad nesame viename veikiančiame pastate – tenka daryti transformaciją ir perkraustyti įstaigą į vienas patalpas, daug ką keisti. Tiesa, toks ir buvo tikslas – visos sveikatos priežiūros paslaugos vienoje vietoje, kad pacientams nereikėtų blaškytis ir atlikti sveikatos tyrimus skirtinguose pastatuose, o resursus, kuriuos turime, – sukoncentruoti. O didžiausias resursas – gydytojai ir slaugytojai – deja, yra riboti. Visi matome, kaip Lietuvoje dabar pešamasi dėl medikų ir slaugytojų. Kurdami konkurencinę aplinką tarp pavaldžių institucijų galime šį klausimą išspręsti. O kažkada Lietuvoje jau buvo vieningas pirminis ir antrinis lygis, tik vėliau buvo atskirtas ir funkcionavo su skirtingais finansavimo modeliais. Vienas – pagal prisirašiusių pacientų skaičių, kitas – už suteiktas paslaugas. Tikiu, kad vėl sukoncentravimas į vieną leis pasiekti gerų rezultatų.
 
- Pasižvalgyti į Švenčionių sveikatos centrą, girdėjome, atvyksta medikai ir iš Santaros klinikų...
 
- Vilnius ne taip toli. Stengiamės sukurti ir pasiūlyti tokias darbo sąlygas, užmokestį, kad žmonės, kurie turi darbus sostinėje, galėtų suteikti paslaugas ir rajono gyventojams. Be to, turime nemažai gydytojų iš Ukrainos, kuo kitos savivaldybės galbūt negali pasigirti. Lietuvoje konkurencinė aplinka regionams nėra priimtina. Apie tai tenka diskutuoti ir su Sveikatos apsaugos ministerija. Puikiai matome, kad į regionus pritraukti medikus yra sudėtinga. Jie visi konkuruoja tame pačiame lauke. O didžiosios savivaldybės turi visai kitas finansines galimybes. Vilniaus biudžetas – milijardas keturi šimtai milijonų, mūsų – penkiasdešimt milijonų. Kaip mums turint tokį skirtumą konkuruoti pritraukiant medikus, mokytojus, policijos pareigūnus ar kitus specialistus? Konkurencinė kova nelygi. Ministerija, jei pasisako už rajonų gyvybingumą, turėtų rasti priemones, kaip galėtume gyventojams tapti patrauklūs. Puikiai suprantame, kad Vilnius nėra konvejeris, kuris galėtų sutalpinti visus pacientus. Kuo daugiau žmonių gaus sveikatos priežiūros paslaugų regionuose, tuo labiau atlaisvės Vilniaus koridorius. Iš savo gyventojų girdime, kad didžiuosiuose miestuose nėra paprasta prasibrauti pas medikus. Sveikatos apsaugos ministerija galėtų įvertinti papildomas finansines paskatas medikams, kurie atvyksta į regionus gydyti. Svečiose šalyse tai puikiai veikianti priemonė. Kitas būdas – įveiklinti medikus aktyviau rezidentūrą atlikti regionuose. Rezidentūros bazes išplėsti galima įsakymo lygmeniu. Reguliuoti gydytojų srautą turėtų ne tik savivalda, bet kuriama visa sveikatos apsaugos sistema, nes žmogaus priversti atvykti dirbti į regioną niekas negali. Dabar mediką sudominti gali tik gera kokybinė bazė bei finansiniai pajėgumai. Konkuruoti su sostine vis sudėtingiau, atlyginimų atotrūkis smarkiai didėja. Norint, kad Lietuva netaptų vieno miesto valstybe, reikalinga labiau skatinti žmones atvykti į regionus.
 

- Ar lengvai prieinate iki ministro su savo nuogąstavimais?
 
- Ministras ir vietos politikai žmones priima noriai. Lietuva – pakankamai maža valstybė: čia visi vieni kitus puikiai pažįsta, todėl vienu skambučiu drąsiai galime sutarti laiką atvykti ir bandyti išspręsti rūpimus klausimus. Neturime problemų kaip kitose didelėse valstybėse, kur meras ar seniūnas turi nueiti tikrus kryžiaus kelius norėdamas patekti iki vieno ar kito valstybės politiko.
 
- O jūs jau sulaukėte gyventojų atsiliepimų dėl Sveikatos centro?
 
- Atgarsiams dar anksti. Problemos rajonuose kol kas liko visur tos pačios: kaip nuvykti į gydymo įstaigą, kaip parvykti. Skundžiamasi ir kad tenka ilgai laukti paslaugų. Mūsų gyventojai nori, kad jos būtų labiau išplėstos, sustiprinta medikų bazė, kad pirminis, antrinis ir tretinis sveikatos paslaugų lygiai būtų ne tik greiti bet ir kokybiški.
 
- Toks ir yra sveikatos centro tikslas – visos sveikatos paslaugos arčiau namų. Kada gyventojai tai pagaliau galės įvertinti?

 
- Šiuo metu fiziškai tai apčiuopti sudėtinga. Privalumai, kuriuos galėčiau įvertinti, – vieningai veikianti administracija. Nebeliko skirstymo, kaip būdavo, kai gydytojas siunčia pacientą pas antrinio lygio gydytoją, kuris dirba toje pačioje gydymo įstaigoje, bet pacientas vis tiek važiuoja į kitą miestą gauti paslaugos, nors ją gali gauti vietoje. Būdavo sudaroma dirbtinė konkurencija. Dabar viskas vietoje. Matydavome ir tokių atvejų, kai medikas atvyksta į savivaldybę, išrašo siuntimą ir paskui privačiame sektoriuje tą siuntimą turintį pacientą pats priima.
Norisi, kad pacientams nereikėtų laukti mėnesiais paslaugų, kurios nėra ypač sudėtingos. Praėjus pusei metų, kol sulaukei savo eilės, žiūrėk, tos paslaugos jau ir nebereikia... Žmogus neapsikentęs nuėjo į privačią įstaigą. Sveikatos apsaugos sistema netobula. Negali būti taip, kad privatininkas tave priima rytoj, o į valdišką sektorių pateksi po pusės metų. Žmonės nėra tokie pasiturintys, kad galėtų sau leisti vien privačiame sektoriuje lankytis.
 
- Tuomet leiskite paklausti, kur pats gydotės?
 
- Paslaugas gaunu valstybiniame sektoriuje. Gyvendamas tarp Vilniaus ir Švenčionių, paslaugas gaunu ir ten, ir ten. Užuot gydęsis stengiuosi užsiimti prevencija, propaguoju sveiką gyvenimo būdą, kad tos pagalbos nereikėtų taip dažnai. Prevencija – vienas mano tikslų. Geriau kelis kartus nueiti į prevencines programas nei kartą pas gydytoją, kai baisiai skauda. Lietuvoje tuo ir atsiliekame nuo Vakarų valstybių, kad į savo sveikatą ir prevencines programas dar žiūrime pro pirštus. O viskas prasideda dar mokyklos suole.
Švenčionių savivaldybė organizuoja nemažai projektinių sportinių veiklų, mankštų, į kurias gyventojai gali ateiti nemokamai. Džiugu, kad ne tik didžiuosiuose miestuose žmonės aktyvūs šiuo klausimu, bet ir gyvenantys kaimiškose vietovėse pakankamai aktyviai dalyvauja veiklose. Tiek senjorai, tiek jaunimas sportuoja. Veiklos perpildytos, net tenka ieškoti vietų, kaip į jas patekti. Pastebiu dar vieną sveikintiną tendenciją, kad vis daugiau vaikų į mokyklą keliauja dviračiais. Anksčiau tėveliai juos iš lovos tiesiai į automobilį pasisodindavo vežti į mokyklą. Dabar prie mokyklų – masė dviračių. Sveikos gyvensenos kultūra plečiasi – linkime, kad Sveikatos centras būtų paskutinis taškas ten apsilankyti.

 
Komentaras
Švenčionių sveikatos centro vadovė Edita Urbanienė:

- Administracinis darbas dabar vyksta itin intensyviai. Tenka stipriai stengtis, rengiant finansavimo projektus, apskaičiuojant, koduojant, rengiant užsakymus ir pirkimus. Sutarčių sudarymas – pagrindinis darbas. Laimei, šiame kelyje turime stiprią komandą: pavaduotojus, skyriaus vedėjus, padalinių vedėjus, administratorius. Intensyviai susitinkame tartis, spendžiame konfliktines situacijas, turime bendrą gerai veikiantį komunikacijos kanalą.
 
Sujungus įstaigas, įvykdyta perteklinių administracijos darbuotojų atranka. Tai sumažino įstaigai tenkančią finansinę naštą. Įvertinus darbuotojų darbo krūvį bei teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sutrumpintas Vaikų ligų ir Chirurgijos-traumatologijos-ginekologijos skyrių darbo laikas. Minėtų skyrių nedarbo metu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus miesto klinikine ligonine dėl skubiosios pagalbos, konsultacijų ar dėl hospitalizacijų tęstiniam gydymui po stebėjimo ar konsultacijų, esant II lygio stacionarinės paslaugos būtinybei.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

    In­sul­tą pa­ty­ru­si Ele­na: ne­ga­li­ma sė­dė­ti ant so­fos ir ieš­ko­ti li­gų

    „Iki in­sul­to ma­no na­muo­se ne­bu­vo nei krau­jo spau­di­mo apa­ra­to, ne...
    V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

    V.Luk­mi­nie­nė: kal­tas ne­bū­ti­nai mė­nu­lis

    Tris de­šim­tis Res­pub­li­ki­nės Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nės Psi­chiat&s...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Lina No­se­vič: kiek­vie­nas ku­ror­tas yra uni­ka­lus

    „At­ėjus aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiui su­si­grą­žin­ti jau­nys­tės jau ne­be­pa­vyks“, – sa­ko Na­cio­na­li­nės sa­na­to­ri­jų ir re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­gų aso­cia­...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Is­pa­ni­jo­je ma­žy­lės kur­tu­mą gy­do ge­nų te­ra­pi­ja

    Ti­ki­ma­si, kad pir­mai­siais gy­ve­ni­mo mė­ne­siais klau­sos ne­te­ku­si pen­kio­li­kos mė­ne­sių Ab­ril jau ne­tru­kus iš­girs tė­vų bal­sus. Is­pa­ni­jo­je pir­mą kar­tą iš­mė­gin­...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson

    Naujas numeris