Europiniai pinigai susivalgė
Kol visuomenės sveikatai projektams vykdyti gauna europinių pinigų, lengviau kvėpuoti gali jų vadovai. Tačiau finansams tirpstant, panašu, kad teks įjungti taupymo režimą.
 

„Kol turime Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Sveikatos stiprinimas regioniniu lygiu“, savivaldybės dar kruta. Kitais metais jis pasibaigs, tada lėšų, be abejo, pritrūks. Dabar veiklų yra gausu, žmonės turi didelį pasirinkimą, o kaip bus po metų – matysime. Tačiau be išorinių lėšų vargiai ką galima nuveikti. Visą informaciją, aišku, galima suteikti greituoju būdu, ar surengti seminarą, tačiau, kad būtų pasiektas norimas rezultatas, dirbti reikia mažose grupėse, o ne po šimtą žmonių“, - teigia Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos tarybos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė.

Veiklų sąrašas išsiplėtė
Nors biurai susiduria su veiklų finansavimo stygiumi, darbų apimtys plečiamos. Mat pasikeitė valstybiniai visuomenės sveikatos priežiūros prioritetai.
„Nuo šių metų stipriai pasikeitė planuojama veikla, dabar daug dėmesio skiriama psichikos sveikatai. Tai mums naujas iššūkis – per visuomenės sveikatos biurus turi būti vykdomos naujos veiklos: priklausomybių mažinimo, ankstyvosios intervencijos programos, psichikos sveikatos stiprinimo veiklos įmonėse ir mokyklų bendruomenėse. Susidursime su specialistų trūkumu. Tad reiks arba pirkti paslaugas, arba įdarbinti žmones, bet vėlgi viskas priklauso nuo finansų“, – kalba D.Avižiuvienė.
„Esame mažas biuras, o funkcijos priskirtos vykdyti visiems vienodos, ką atlieka ir Vilnius, ir Kaunas. Tai, kas nuleidžiama iš viršaus, mes ir vykdome“, – kitos išeities nemato Biržų rajono savivaldybių visuomenės sveikatos biuro vadovė Justina Kasakauskienė.
 

L.S. skaičius
1358
- tiek eurų, SAM duomenimis, siekia vidutinis mėnesinis visuomenės sveikatos specialisto darbo užmokestis iki mokesčių.

 
Regionam trūksta specialistų
Sveikatos biurų atstovai vieningi – atokūs rajonai susiduria su specialistų problema. Mat darbuotojai ne visada turi galimybę nuvykti, o juo labiau apsigyventi svečiame mieste, kai šiuos papildomus kaštus tenka padengti iš savo kišenės.
„Mažai žmonių, kurie turi reikalingą išsilavinimą, ne visi norintieji gali dirbti mūsų įstaigoje. Situacija didmiesčiuose gal ir gera, bet pas mus sudėtinga rasti kvalifikuotą specialistą. Žinoma, tokia padėtis dėl menko užmokesčio“, - situaciją vertina J.Kasakauskienė.
Savo ruožtu D.Avižiuvienė nusiteikusi kiek optimistiškiau: „Viliuosi, kad jauni žmonės ateis ir į atokius rajonus dirbti. Šiemet papildomai prisidėjo streso, emocijų valdymas, komandinis darbas, perdegimo sindromas, o šios sritys reikalauja nepaprastai aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų laiko, todėl laukiame geriausių.“
 
Poreikis išaugs
SAM gi tikina, jog siekiant kokybiškiau organizuoti biurų veiklą ir mokyklose vaikams skirti daugiau dėmesio, nuo šių metų, priklausomai nuo gyvenamosios vietovės, ketinama mažinti vienam visuomenės sveikatos specialistui tenkantį mokinių skaičių. Vadinasi, specialistų poreikis dar labiau išaugs.
„Nuo šių metų savivaldybėms steigiant visuomenės sveikatos specialisto (sveikatos priežiūrai mokykloje) pareigybę rekomenduojama miesto gyvenamosiose vietovėse priskirti  septynis šimtus keturiasdešimt (prieš metus buvo 870) mokinių, o kaimo – tris šimtus šešiasdešimt (prieš metus buvo 420) mokinių“, - dėsto skaičius SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Audronė Astrauskienė.
Pagerėjimo viliamasi sulaukti po šiemet visuomenės sveikatos specialistams padidintos algos. Esą dabar personalo klausimas turėtų pasikeisti į gera.
„Šiemet padidintas finansavimas savivaldybių visuomenės sveikatos biurams suteikė galimybę specialistams mokėti didesnį atlyginimą, kuris tampa daug patrauklesnis ir konkurencingesnis – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1358 eurai iki mokesčių“, - praneša SAM atstovė. Tiesa, yra išlygų. Tokia alga mokama tik tiems, kurie atitinka kvalifikacijos normatyvus.

---

 
Komentaras
Centro poliklinikos vadovas gydytojas dr. Kęstutis Štaras:

- Visuomenės sveikatos biurų specialistai turi užsiimti švietėjiška veikla, aiškinti apie sveiką mitybą, dietas, žalingus įpročius, ligų prevenciją, skatinti fizinį aktyvumą, o tokia sveika gyvensena reikia rūpintis nuo pat mažens. Bet sveikos gyvensenos specialistai mokyklose yra užkrauti visai ne tuo darbu, kurį turėtų atlikti. Jie turėtų aktyviai bendradarbiauti su pirminės sveikatos priežiūros centrais, šeimos gydytojais. Būtų galima sukviesti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, kalbėtis ir bendrai nukreipti veiklą, siekiant visuomenės švietimo. Yra ir visuomenės sveikatos specialistų trūkumas, nes per menkas finansavimas. Taip pat reikėtų išgryninti funkcijas, ką turėtų daryti kiekvienas sveikatos priežiūros įstaigos specialistas ir visuomenės sveikatos specialistas. Kitaip rezultatų nepasieksime.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!