Kiemą puošia skulptūra
Šv. Roko ligoninės kiemas neseniai pasipuošė Šv. Roko skulptūra. Ją sukūrė skulptorius Mindaugas Junčys.
Grindinyje prie skulptūros įamžinta bronzinė plytelė – dedikacija Vilniui. Mat skulptūra iš bronzos ligoninės kieme iškilo jubiliejiniais metais – 700-ojo miesto gimtadienio proga.
 
Įstaigos vadovas R.Prokurotas sako sergančiųjų globėjo atvaizdas – tikėjimo, stiprybės ir vilties simbolis. Jį pašventinti atvyko ir ligoninės pacientus čia lankantis Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas monsinjoras Wojciech Gorlicki.
 
„Džiaugiuosi mudviejų su kunigu draugyste. Esame numatę, kaip galime bendradarbiauti siekiant pacientų gerovės. Lietuvoje nedaug kur švenčiamos Rokinės: Kražiuose, Merkinėje ir dar keliose vietovėse. Būtų prasminga ir mūsų kieme kasmet rengti tokį paminėjimą. Diskutavome apie tai su Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonu, būtume atviri ir visai Antakalnio bendruomenei“, – apie planus prasitaria R.Prokurotas.
O ir suburti aplinkinius gyventojus maldai leidžia dėkinga ligoninės kiemo erdvė. Įstaigos vadovas sako neilgai trukus ši pasikeis neatpažįstamai. Čia numatomi pradėti dideli aplinkos puoselėjimo darbai.


 
Rekreacija miesto centre
Gydymo įstaigos kieme planuojamas prancūziškas sodas, fontanas, amfiteatras, modernūs suoliukai, nukeliama scena, pritaikytas specialus apšvietimas tamsiu paros metu ir dar daug kitų naujovių. Nuostabą kelia, kad visa tai – ne miškingame kurortiniame miestelyje, bet šurmuliuojančiame sostinės centre.
R.Prokurotas aiškina, kad ligoninės kieme yra daug neišnaudotos erdvės, kuri galėtų būti puikiai pritaikyta pacientų rekreacijai, o pats gydymo įstaigos pastatas dėkingai suprojektuotas.
 
„Šioje vietoje, tarp pastato kolonų galėtų būti amfiteatras, kuris kaip tik nukreiptas į ligoninės palatų langus. Nukeliamą sceną numatoma statyti taip, kad su neįgaliojo vežimėliu negalintieji išvažiuoti į kiemą ir stebėti gyvo pasirodymo lauke muzikos galėtų klausytis tiesiog atsidarę langą, – numatomo projekto viziją rodo vadovas ir tuoj pat užverčia sklaidomus projekto lapus, – nenoriu anksčiau laiko per daug atskleisti. Esame čia visko daug gražaus numatę, bet kol neįgyvendinome, negerai per daug girtis.“
 
Finišo tiesioji ne taip jau ir toli – projektą ketinama įgyvendinti dar šiemet. Vadovas juokauja, kad tuoj prie gydytojų ir slaugytojų personalo reikės ieškoti ir sodininkų.
Tiesa, verta paminėti, kad projektas, kaip ir Šv. Roko skulptūra, numatomas įgyvendinti iš gydymo įstaigos lėšų.


 
Pasitelkia išmaniąsias technologijas
Gydymo įstaiga daug dėmesio skiria sunkiai sergančių pacientų ir jų artimųjų psichologinei savijautai. Tam pasitelkia ne tik bendradarbiavimą su psichologais, bet ir išmaniąsias technologijas. Viena jų – nuotolinis vaizdo bendravimas, kuris sėkmingai prigijo dar nuo kovidinio laikotarpio.
 
Nutrūkęs tiesioginis bendravimas su artimaisiais vertė ieškoti būdų, kaip tai kompensuoti. Įpratę būti lankomi kone kasdien, karantino metu, kaip ir kitose gydymo įstaigose, to padaryti negalėjo. Ligoninės psichologė Elena Mėta Adejevaitė sako išeitį surado įsigiję modernių planšečių nuotoliniams vaizdo skambučiams su namiškiais.
 
„Būdavo, kad vieno pokalbio metu prisijungdavo artimieji gal iš šešių skirtingų šalių pasveikinti su gimtadieniu. Vaizdo skambučiai labai pasiteisino, įsitraukimas buvo stebėtinai didelis ir prigijo iki šiol“, – kaip pritaikė išmaniąsias technologijas, pasakoja psichologė. O šių Šv. Roko ligoninėje apstu.
Pasak E.M.Adejevaitės, ypač teigiamai pacientų vertinamos audioknygų perklausos.
 
„Pasirašėme sutartį su Lietuvos aklųjų biblioteka. Iš jų pasiimame kompaktinių plokštelių, turime priemonių joms naudoti. Klausytis knygų gali turintys lengvas demencijos formas, regos sutrikimus, tačiau įrašų klauso ir kiti pacientai. Vis dėlto knygų skaitymas reikalauja jėgų, o klausytis daug pastangų neprireikia. Mėgstame ne tik knygas, trumpus apsakymus, bet ir muzikos pasiklausyti, ekskursijų po Vilnių. Į palatą prisijungia ir daugiau pacientų, vėliau apie tai, ką girdėjome, mėgstame padiskutuoti“, – kaip praskaidrinama kasdienybė, sako E.M.Adejevaitė.
 
Stebi pasaulines naujoves
Emocinė pacientų ir personalo sveikatos gerovė nėra vienintelis prioritetas. Ligoninės stiprioji pusė – moderni pasaulinio lygio įranga.
Įstaigos personalas atidžiai stebi naujoves ir siekia sukurti šiuolaikišką bei saugią buities, darbo aplinką, kurioje būtų visos sąlygos įsisavinti ir taikyti medicinines mokslo naujoves, pažangią pasaulinę slaugos ir paliatyviąją pagalbą. Įstaigoje įdiegti visi užsienio šalyse matyti geriausi pavyzdžiai pritaikant juos įvairias negalias turintiems žmonėms.
 
Bendrosios praktikos slaugytojos rodo voniai pritaikytus keltuvus, kurie, beje, gali keisti ir vonios aukštį pagal paciento ūgį. Šių apsaugai įrengtos specialios pertvaros vonioje, kad žmogus netyčia nepanertų po vandeniu.
Masažo kambaryje – modernūs masažo stalai. Vieną jų padovanojo buvusi Seimo narė Irena Degutienė, vėliau jų patys įsigijo ir daugiau.
 
Ligoninėje, kur pasisuksi – daug modernios įrangos nusilpusiems raumenims stiprinti. Slaugytojos demonstruoja dviračius, kurie atpažįsta paciento raumenų stiprumą ir automatiškai nustato apkrovą. Stebina ir treniruoklis, skirtas nevaikštantiems pacientams. Minti dviračio pedalus galima gulint savo lovoje.
 
Pasak kineziterapeutų, motomedai gerina itin sunkios būklės ligonių kraujotaką bei užkerta kelią raumenų atrofijai, kontraktūrų susiformavimui. Dirbti galima tiek rankomis, tiek kojomis. Pavyzdžiui, ištiktas komos pacientas, jeigu galima taip pasakyti, „sportuoja“. Kuomet žmogus nubunda iš komos ir atsiranda pirmieji judesiai, aparatas duoda signalą bei sumažina automatinį krūvį, tuomet „dirbti“ pradeda pats pacientas.
 
„Pacientai dažniausiai patys prašo procedūrų, nes dauguma jų turi judėjimo negalią, todėl jiems čia yra galimybės susigrąžinti prarastą judėjimo laisvę. Jie noriai atlieka pratimus, netinginiauja, dirba nuoširdžiai“, – apie motyvaciją sportuoti kalba ligoninės kineziterapeutė Rima Gerviatovič ir priduria, kad geriausia motyvacija – matomas akivaizdus rezultatas.
 
Ergoterapijos skyriuje apstu veiklos tiek smulkiajai motorikai gerinti, tiek susilpnėjusiems fiziniams įgūdžiams stiprinti. Štai, pavyzdžiui, prie multifunkcinio stalo vienu metu gali dirbti keturi žmonės, kuriems pažeistos rankos funkcijos. Treniruoklių pagalba stiprinami pirštų, plaštakos, peties raumenys. Tai – vienas naujausių tokio stalo modelių.



Už racionalias naujoves
Gydymo įstaiga – atvira naujovėms. Tobulinti paslaugas yra nusiteikę visokeriopai.
Paklausus apie Sveikatos apsaugos ministerijos naujai numatomą tvarką plėsti ambulatorinę slaugą – pacientus lankyti namuose, R.Prokurotas sako, kad tai būtų nemenkas iššūkis, tačiau jei šį pavyktų įgyvendinti, žengtume didelį žingsnį vakarietiško pasaulio link.
 
„Reikėtų ne tik daugiau slaugos darbuotojų, bet ir didelių finansinių lėšų. Juk tektų nupirkti reikiamos medicininės įrangos, automobilių, kad slaugos darbuotojai galėtų nuvykti pas pacientus į namus. Lyginame Norvegijos, Vokietijos finansines galimybes su savo. Bet tik dirbdami ir diegdami naujoves eisime į priekį“, – ambulatorinę slaugą sako palaikantis R.Prokurotas, tačiau pabrėžia, kad ši turėtų būti paremta tvirtu finansiniu pagrindu.
 
Atlyginimas – paskata darbuotojams
Iki dvidešimt procentų numatomas kelti slaugos darbuotojams atlyginimas – viena malonesnių naujienų, tam reikalingas Vilniaus miesto tarybos sprendimas. Vadovas net neabejoja, kad finansinė paskata darbuotojams itin reikalinga.
 
Anot R.Prokuroto, dar viena motyvavimo priemonė personalui galėtų būti sukurtos sąlygos kartu į darbą atvykti darbuotojų vaikams, kurie būtų prižiūrimi atskiroje pastato dalyje. Mat dabar darbuotojai atvyksta ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir iš tolimesnių miestelių, taigi kyla problema, kur palikti mažamečius vaikus, jei šie dar nelanko darželio, o mama jau galėtų sugrįžti į darbą.
 
„Turime gal tris darbuotojas, kurios atvažiuoja iš Ignalinos. Esame numatę apmokėti bent tarpmiestines kelionės išlaidas“, – kaip pagerinti darbo sąlygas, kalba ligoninės vadovas.
Įstaiga gali pasidžiaugti, kad net ir sunkiomis sąlygomis dirbantys slaugos darbuotojai nesidairo per petį ieškodami sotesnės duonos svetur. R.Prokurotas sako, jog jų ligoninėje darbuotojų kaita nedidelė.
 
„Tik vienas kitas, įgavęs praktikos pas mus, išvyksta dirbti į užsienį. Su personalu puikiai sutariame, darbe vyrauja palanki atmosfera: vienas kitą palaikome, jei reikia paauklėjame, – šypsosi vadovas. – Jei kas ir padarė klaidą, stengiamės apie tai išsiaiškinti privačiai, kalbamės akis į akį. Taigi nejaučiame darbuotojų trūkumo, nes darbe nesukuriame papildomos įtampos, kurios ir taip slaugytojams užtenka dirbant su sunkiai sergančiais, nevaikštančiais pacientais.“


 
Darbuotojų motyvacija – išvykos
Vieningas kolektyvas – ilgametis įdirbis. Kad darbovietėje vyrautų teigiama atmosfera, ligoninės vadovas sako skiriantis daug dėmesio darbuotojų bendravimui palaikyti. Prie gražios tradicijos kasmet su kolektyvu išvykti į ekskursiją po Lietuvą prisijungia net ir patys uždariausi.
 
R.Prokurotas įsitikinęs, kelionės – būdas ne tik atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, sustiprinti kolektyvą, bet ir iš naujo pažinti kolegas: „Išjudiname kelionėse net ir tuos, kurie į jas žiūri nepalankiai. Vienos išvykos metu išsiaiškinome, kad tarp personalo yra nemažai dainuojančių. Jei nevyktume į tokias keliones, niekad ir nesužinotume, kokiais hobiais kas užsiima. Juokaujame, kad jau turime numatomai įrengti scenai koncertuojančių. Žinote, taip ir gimta geros idėjos...“

---

 
Komentarai
Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas monsinjoras Wojciech Gorlicki:

- Žmogus – tai kūnas ir siela. Gydytojai gydo kūną, tačiau turi būti pamaitinta ir siela. Tokie simboliai, kaip Šv. Roko skulptūra, paveikslai ar koplyčios ligoninėje padeda pacientams, jų artimiesiems, sustiprina juos sunkioje situacijoje.
Su Vilniaus miesto ligoninėmis, ypač su Šv. Roko, gražiai bendradarbiaujame. Tiek su pacientais, tiek ir su personalu, vadovu. Mes, kunigai, visada galime ateiti, padėti žmonėms: išklausyti išpažinties, duoti Komuniją, pasimelsti kartu. Ateiname beveik kasdien. Matome, kad dvasinė dalis žmonėms yra svarbu. Ačiū Dievui, direktorius ir personalas mums leidžia. Esame už tai dėkingi.
 
Taip pat kas savaitę laikome šventas mišias kitose ligoninėse, jų koplyčiose. Būtų prasminga ateityje ir prie Šv. Roko skulptūros rengti Šv. Roko dienos paminėjimą, suburti žmones bendrai maldai. Turime tokių planų.

---

 
Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė:

- Visiems slaugytojams ir jų padėjėjams, kurie atlieka slaugos ir palaikomą gydymą, priėmėme nutarimą skirti priedus prie darbo užmokesčio. Priedus prie atlyginimo skyrėme ir kitoms ligoninėms – tai ir Vilkpėdės, ir Marcinkevičiaus, Grigiškių ligoninei, Šv. Roko.
 
Tvirtinant šių metų biudžetą nutarėme skirti milijoną keturis šimtus tūkstančių eurų šiai pozicijai.
Pirmiausia buvo įvertinti žmonių atlyginimai ir darbo krūvis. Slaugos ligoninėse ypač sunku dirbti slaugytojams, nes krūviai yra dideli. Slaugomi tokie pacientai, kurie nevaikšto, jiems būtina nuolatinė pagalba.
 
Tai ir būdas pritraukti naujų darbuotojų. Sprendžiame ne tik darbo užmokesčio problemą, bet ir naujų darbuotojų paiešką. Įvertinome ir tai, kad įsigaliojus naujiems teisės aktams, kad vienam slaugytojui bus skiriamas mažesnis pacientų skaičius, išaugs naujų darbuotojų poreikis. Taigi sprendžiamos kelios problemos.
 
Neteko susidurti nei su pacientų, nei su jų artimųjų skundais, kad būtų prastai dirbama. Tai – vienas rodiklių, jog sistema veikia gerai. Kiek tenka pačiai lankyti šias ligonines, galiu pasakyti, jog susitinku ne tik su administracija, bet aplankau ir pacientus, pasižiūriu, kokios sąlygos jiems suteiktos, pabendrauju su personalu. Šv. Roko ligoninėje buvau tarpušventyje. Jie turi puikią infrastruktūrą.
 
Kita vertus, priemokos verti visi darbuotojai. Esame nupirkę visiems slaugos ligoninių darbuotojams be išimčių, neskirstant į pareigybes, metinį viešojo transporto bilietą. Norisi suteikti kuo geresnes sąlygas šių gydymo įstaigų  darbuotojams. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!