„Esame priversti pritarti įstaigų sujungimui“, – atsidūsta Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė. Paklausta, kaip reabilitacijos įstaiga dirbs po numatytos reorganizacijos, vadovė tik gūžčioja pečiais: dar niekas nėra galutinai aišku.
Neturi vizijos
„Galutinio varianto nėra. Bandome skaičiuoti, dėlioti, kaip įstaiga turėtų dirbti. Neslėpsiu – sudėtinga, kadangi niekas neturi vizijos. Mes, trys įstaigų vadovai, susitinkame, turime koordinacinę grupę, kuri dirba nuotoliniu būdu. Į pastarąją įeina atstovai iš Sveikatos apsaugos ministerijos, universiteto ir mūsų trijų įstaigų. Palaikomas aktyvus kontaktas. Tiesiog dabar toks laikotarpis, kada dar jokio rezultato nėra“, – sako Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė R.Aleknavičienė.
Paklausta, kas jai svarbiausia įstaigų sujungimo procese, vadovė nurodo, jog siekia išlaikyti įstaigos teikiamų reabilitacijos paslaugų prieinamumą ir kokybę.
„Jei kokybę tikimės išlaikyti paliekant visą turimą įrangą ir darbuotojus, kurie turi aukštą kvalifikaciją, paslaugų prieinamumo klausimas, nepaisant to, kad oficialiai deklaruojama, jog viskas tikrai bus gerai, kelia šiokį tokį susirūpinimą. Nes dabar priimame pacientus iš visos Lietuvos ir užsienio valstybių. O kai tapsime didelės įstaigos dalimi, abejoju, ar reabilitacijos paslaugų prieinamumas išliks toks pats kaip dabar“, – nuogąstauja vadovė.
Stengiamasi išsaugoti ir visus darbuotojus – šiuo metu Palangos reabilitacijos ligoninėje jų esama 235.
„Darbuotojai nuolat informuojami apie reformos procesus. Turime darbo tarybą, su kuria palaikome glaudų kontaktinį ryšį ir pranešame apie numatytus pokyčius. Derinamės, išklausome darbuotojų lūkesčius. Kokių nors nesusipratimų ar blogų nuotaikų tikrai nėra.
Lovų skaičius irgi nesumažės – jų turime du šimtus penkiolika“, – tvirtina R.Aleknavičienė.
O štai vadovo klausimas po sveikatos priežiūros įstaigų sujungimo lieka atviras.
„Mano kadencija ir terminuota darbo sutartis baigiasi šių metų lapkričio septintą dieną. Kol kas jokių pasiūlymų negavau“, – sako įstaigos direktorė.
Paklausta, kaip vertina naują trijų sujungtų įstaigų darinį, R.Aleknavičienė sako tikinti praktinio darbo ir mokslo vienove: „Tikimės daugiau praktinių įžvalgų pagrindimo mokslu, kad bus galima ištirti, atlikti daugiau mokslinių darbų, eksperimentų, medicininės reabilitacijos įrodymų. Abejonių, kaip jau minėjau, kelia būtent reabilitacijos paslaugų prieinamumas plačiajai visuomenei, ne tik Lietuvos mastu.“
Skubotas sprendimas
.jpg)
„Mes, kaip asociacija, manome, kad įstaigų sujungimas yra skubotas. Kadangi jungiamos trys didelės įstaigos, pirmiausiai turėjo būti atlikta studija arba kaštų ir naudos analizė. Nuo kitų metų sausio 1 dienos atsiradus naujam dariniui, didelė tikimybė, kad dalis specialistų gali netekti darbo. Be to, iškyla grėsmė, kad į šį reabilitacijos skyrių arba padalinį ligoninė gali siųsti tik savo pacientus, kai dabar į reabilitacijos įstaigą atkeliaujama iš visos Lietuvos ir netgi iš užsienio. Įstaiga, kuri dirbo savarankiškai ir galėjo planuoti užimtumą, taps padaliniu ir nebeteks lyderystės, kadangi tai jau bus skyrius, prijungtas prie didžiųjų ligoninių“, – grėsmes įžvelgia Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič.
„Mes, kaip asociacija, manome, kad įstaigų sujungimas yra skubotas. Kadangi jungiamos trys didelės įstaigos, pirmiausiai turėjo būti atlikta studija arba kaštų ir naudos analizė“, – sako Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič.
Pasak jos, sveikatos politikams pirmiausiai reikėjo gerai pasverti, ar verta imtis tokių rimtų pokyčių, išanalizuoti, kokia iš to nauda pacientams. Žiūrint į perspektyvą, norima mažinti lovų kiekį, ilginti gyvenimo trukmę. O reabilitacijos įstaiga, sako ji, būtent ir suteikia galimybę, gavus reikiamas paslaugas, sveikatos problemų turinčiam žmogui kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką.
„Kada jungiamos įstaigos, yra aiškus planas. Pavyzdžiui, šios jungiamos, nes pačios sunkiai susidoroja su tam tikromis funkcijomis dėl specialistų trūkumo, dėl tam tikrų kokybinių arba finansinių rodiklių. Šiuo atveju įstaiga dirba be galo gerai, turi puikiausius specialistus Lietuvoje ir teikia kokybiškas paslaugas. Nei asociacija, nei šios įstaigos vadovai, nei darbuotojai negavo atsakymų, kas pasikeis ir kas bus geriau po sujungimo, kur ši įstaiga bus matoma po penkerių dešimties metų“, – sako asociacijos vykdančioji direktorė.
Neaiškus ir Palangos reabilitacijos ligoninės likimas dėl narystės asociacijoje. Ši, svarsto L.Nosevič, turbūt negalės būti pratęsta, kadangi asociacijos nariai – reabilitacinės įstaigos ir ligoninės.
„Mūsų veikla daugiau susijusi su reabilitacija, galimybe ne tik susipažinti, mokytis, plėsti reabilitacijos įstaigų akiratį, dirbti projektuose su kitomis šalimis. Taigi, tapus neaišku, kokiu dariniu ar skyriumi, didelė tikimybė, jog nauja įstaiga nebus mūsų asociacijos narys. Dėl ko yra labai gaila. Lietuvoje, palyginti su Slovėnija ir Slovakija, vis dar pasigendama tarpinstitucinio bendravimo su asociacijomis, įstaigomis, bendruomenėmis ir pacientų organizacijomis. Mūsų asociacija glaudžiai bendradarbiauja su pacientų organizacijomis, nors ypač pasigenda bendradarbiavimo su Sveikatos apsaugos ministerija ir ligoninėmis“, – pažymi L.Nosevič.
Trečioji šalyje universiteto gydymo įstaiga kuriama trijų ligoninių – Klaipėdos universitetinės, Palangos reabilitacijos ir Klaipėdos jūrininkų – pagrindu. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai taip pat nurodė terminą – ne vėliau kaip iki 2023 metų sausio 1-osios, kada šios trys gydymo įstaigos galėtų būti reorganizuotos, o jų vietoje išdygti naujas darinys – Klaipėdos universiteto ligoninė. Šios naujos gydymo įstaigos dalininkais taptų SAM ir Klaipėdos universitetas.
Trys klausimai rektoriui:
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas:
.jpg)
- Nuogąstaujama, ar po įstaigų sujungimo nenutrūks reabilitacijos pacientų srautas, tai yra įstaigą toliau galės rinktis šalies bei užsienio pacientai?
- Aišku, kad galės, ir dar daugiau! Vadovai gal ne Lietuvoje gyvena ir nėra matę universiteto ligoninių. Tegul nuvažiuoja pasižiūri į Vilnių ir į Kauną. Jeigu užsidaręs savo kiaute nieko nematai, tada yra vidinė problema.
Universitetui tapus steigėju, šiuo metu vyksta derinimo procesai dėl bendros struktūros. Dabar dar nekalbame nei apie lovas, nei apie skyrius. Yra tik klausimas dėl įstaigos valdymo. Čia didžiausia problema, kadangi vadovai nenori pokyčių, priešingai nei dauguma darbuotojų. Tačiau kiekvienas vadovas norėtų išlaikyti savo kaip subįstaigą.
- Kaip bus sprendžiamas naujos įstaigos valdymo klausimas?
- Mes ne vieną kartą aptarėme: kada bus įstaiga, tada bus paskelbtas konkursas. Įstaigos šiuo metu nėra – ji veiklą pradės nuo kitų metų sausio pirmos dienos. Tuomet bus paskirtas laikinas vadovas, o po to bus paskelbtas konkursas greičiausiai generaliniam direktoriui, kaip yra ir kitose įstaigose. Tie patys vadovai galės dalyvauti konkurse. Aišku, nebus trys, o tik vienas – tai vienintelis išgyvenimas.
- Neabejojate, kad reabilitacijos įstaiga po sujungimo tikrai išloš?
- Buvome susitikę su vadove, kalbėjomės. Vadovė tikrai palankiai žiūri į sujungimą. Supranta, kad atsiranda ir mokslinės minties, ir mokslo prisidėjimo galimybės, nes universitetas yra tarp devynių Europos universitetų, ir mūsų aljanse itin stiprūs medicinos universitetai. Tai Europos universitetas – CONEXUS. Galimybės šiuo atveju tik išsiplečia.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: