Odontologai nedrįsta gydyti
 
„Žmonės dažniausiai sako: einu tvarkytis dantų, tarsi tai būtų kosmetinė, estetinė procedūra. Bet iš tiesų dantys yra gydomi. Burna yra svarbi organizmo dalis, o organizme viskas glaudžiai susiję, – sako prof. dr. Vilma Brukienė. – Bet kokia negydoma patologija burnoje gali pabloginti bet kurios, ypač onkologinės, ligos eigą.“
 
Anot profesorės, aktyviai chemoterapija ar radioterapija gydomam onkologiniam pacientui daugumos dantų gydymo procedūrų atlikti negalima. „Vadinasi, jeigu nepadarėme to, ką reikėjo padaryti, iki prasidedant gydymui, gaisrus teks gesinti paskutinėmis priemonėmis ir tada, kai dantų gydymas gali būti pavojingas ne tik kad organizmo sveikatai, bet ir gyvybei“, – teigia Odontologų rūmų tarybos pirmininkė.
 
Jos manymu, glaudus onkologų ir odontologų bendradarbiavimas padės medikams laiku bei kokybiškai pasirūpinti pacientų burnos sveikata: „Odontologai išmano savo sritį, onkologai – savo. Mums bendradarbiaujant, onkologai žinotų, kada pacientą siųsti gydyti dantis, o mes turėtume pakankamai žinių ir drąsos gydyti patologijas. Taip pat mokėtume atpažinti požymius ir laiku siųsti, pavyzdžiui, dėl burnos vėžio gydymo.“
 
Tam tikslui kuriamas odontologinių paslaugų teikėjų tinklas. Jam priklausys specialistai, turintys gilesnes žinias apie onkologinių pacientų burnos sveikatą. 
 
Trūksta sisteminio požiūrio
 
Nors ši naujiena aktuali visiems onkologine liga sergantiems pacientams, daugiausiai burnos ertmės problemų kyla burnos vėžiu sergantiems pacientams. „Šio vėžio atvejų Lietuvoje santykinai nedaug – iki trijų šimtų. Tačiau problemos labai rimtos. Mums reikalinga ankstyva diagnostika. Svarbu, kad tiek specialistai, tiek pacientai kuo daugiau žinotų apie šią ligą ir ją lengviau atpažintų“, – sako NVI vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas, kurio vadovaujama įstaiga įsipareigoja užtikrinti metodinės informacijos rengimą odontologams ir pacientams, taip pat konstruktyviai dalyvauti optimizuojant paciento kelią.
„Proveržio norėtume ir kitoje srityje. Gyvenimo kokybės atstatymas, protezavimas po operacijos šiandien nėra lengvai prieinamas Lietuvos žmonėms“, – apgailestauja NVI vadovas.
 
Su burnos vėžio pacientais tiesiogiai susidurianti NVI gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė problemą sako stebinti jau seniai – pacientai dažnai paliekami likimo valiai. „Matau, kaip pacientai kenčia, kaip jie yra neparuošiami onkologiniam gydymui, kaip jiems trūksta lydimojo gydymo, trūksta odontologinio gydymo. Puikiai matome, kad nėra sisteminio gyvybiškai svarbių funkcijų – kalbos, maitinimosi – atkūrimo. Todėl džiaugiuosi tuo, kad turime tris svarius ir lygiaverčius žaidėjus situacijai keisti. Rezultatas gal nebus greitas, bet jis įvyks, nes į šitą procesą įtraukiame ir švietimą, ir gydymo procesus, ir funkcijų atstatymo procesus“, – pasakoja A.Gerliakienė.
 
Pacientų interesams atstovaujanti POLA vadovė Neringa Čiakienė antrina, kad pacientai dažnai nežino, kur ieškoti atsakymų ir išeičių tiek gydymo metu, tiek jam pasibaigus. „Kaip pacientui rasti gydymo įstaigą, kuri jį priimtų greitai ir suteiktų kvalifikuotą pagalbą? Onkologinio paciento kelias – ilgas ir klaidus. Džiaugiamės, kad šitos bendradarbystės dėka pacientus ir jų artimuosius jau gegužę galėsime pakviesti į edukacinius seminarus“, – sako N. Čiakienė.
 
Bijai, ko nežinai
 
Vis dėlto didžiausią dėmesį organizacijos ketina skirti specialistams ruošti. Tam bus steigiamas kompetencijų centras gydytojų odontologų profesiniam tobulėjimui. Taip pat NVI teiks metodinę pagalbą ir, esant reikalui, ekspertines konsultacijas, organizuos pacientams „žaliąjį koridorių“ dėl burnos vėžio diagnostikos ir gydymo.
 
„Konferencijų dabar organizuojama daug. Bet mums, gydytojams, svarbu problemą pamatyti gyvai. Kad išdrįstum ir suprastum, jog gali ją išspręsti. Mes norime įgalinti gydytojus padėti onkologiniams pacientams. Juk bijai to, ko nežinai. Labai vertinga tai, kad NVI sutiko priimti gydytojus odontologus dalyvauti programoje ir gyvai pamatyti, kaip gydomi onkologiniai pacientai“, – sako V.Brukienė.
 
„Baimė pagaliau turi būti nugalėta. Suprantu, ne visiems vaizdai po onkologinio gydymo yra priimtini. Kartais jie išties šokiruoja, kai, sakykime, atsiveria paprastai uždengtos anatominės struktūros. Odontologai bijo, nežino, kaip ir neapsiima gydyti tokių pacientų“, – komentuoja A.Gerliakienė. Odontologės teigimu, susipažinę su onkologinės ligos gydymo ypatumais ir gavę daugiau informacijos, medikai turės daugiau noro ir drąsos padėti pacientams.
 
Ydinga siuntimų tvarka
 
Organizacijos taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad per pastaruosius kelerius metus nacionalinės burnos sveikatos ir burnos vėžio profilaktikos programos buvo giliai nugramzdintos į politikų stalčius ir nebuvo vykdomos, todėl NVI, Odontologų rūmai ir POLA planuoja aktyviai dirbti šviečiant pacientus apie burnos sveikatą, burnos vėžį ir savalaikę profilaktiką, kuri galėtų užkirsti kelią ligai dar pirminėje stadijoje.
 
„Valdžios atstovams ir politikams norime pabrėžti egzistuojančią ydingą siuntimų tvarką, – priduria Odontologų rūmų tarybos pirmininkė. – Negali būti taip, kad žmogui, kuriam įtariama onkologinė liga arba ji jau akivaizdžiai matoma, įstaiga, nesanti nacionalinės sveikatos sistemos dalimi, negali išrašyti siuntimo, suteikiančio teisę tam pacientui gauti nemokamą konsultaciją ir nemokamus tyrimus. Vadinasi, jeigu standartinė privati odontologinės sveikatos priežiūros įstaiga, neturinti sutarties su ligonių kasa, išrašo siuntimą, žmogus arba turi eiti ir už konsultaciją mokėti pinigus, arba jam lieka keliauti pas šeimos gydytoją prašyti naujo siuntimo.“
 
Tokia tvarka, anot V.Brukienės, niekaip nesutampa su jokiomis ankstyvos vėžio diagnostikos programomis. „Pagalvokite, kaip prailgsta paciento kelias, kol jis patenka pas reikiamą specialistą ir gauna nemokamą paslaugą. Tas laikas yra gyvybiškai svarbus. Tad tvarka turėtų būti keičiama. Galbūt pacientams, kuriems yra įtariama onkologinė liga, apskritai nereikia jokio siuntimo, o galbūt pakaktų gydytojo įrašo e.sveikatoje, kad įtariama liga, ir pacientas „žaliuoju koridoriumi“ patektų pas specialistą“, – svarsto profesorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!