Sukilę akademikai trauktis neketina

Rūta Kerulytė
2019-12-06
Savaitės pabaigoje Vilniaus universitete (VU) studentų šurmulys pritilęs. Nepamatysite ir turistų fotoaparatų blyksčių. Biudžeto tvirtinimo išvakarėse dėstytojai protestuoja toliau, dviems dienoms sustabdyta universiteto veikla. Valdantieji VU bendruomenės lūkesčius vadina nerealiais ir nepatenkintus mokslininkus ragina protestuoti ne prieš Seimą ar Vyriausybę, o prieš... universiteto vadovybę.
Sukilę akademikai trauktis neketina

Faktas
Lėšas, numatytas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams VU bendruomenė reikalauja didinti mažiausiai 20 procentų.

 
Tylėjo per ilgai
Atsistatydinti grasinęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius lengviau atsikvėpė: dėl algų lyg ir susitarta. Vyriausybėje rankomis sukirto švietimo profsąjungos. Atlyginimai kils dešimtadaliu ir tik nuo kitų metų rugsėjo.
VU mokslininkai tikina, kad sandėris vyko be jų žinios. Susitarimą jie vadina kapituliacija. Protestui diriguojančio neformalaus susivienijimo „Paskutinis prioritetas“ vadovė doc. Rūta Žiliukaitė ir universiteto prorektorė Birutė Švedaitė-Sakalauskė viešai pareiškė, kad profsąjungų ir Vyriausybės susitarimas „tik nežymia dalimi atliepia Vilniaus universiteto iškeltus reikalavimus, todėl yra nepriimtinas bei nuviliantis“.

 
Medicinos fakulteto dekanas, prof. Algirdas Utkus užsimena – valdantieji žaidžia nešvariai: „Matau dvigubą žaidimą. Dešimties procentų kėlimas faktiškai bus tik trimis procentais. Šioje vietoje universitetas mato neteisybę ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį.“ Pasak dekano, yra viltis, kad atlyginimai kils, tačiau tempas nepatenkinamas. „Švietimas turėtų būti viena valstybės prioritetinių sričių. Ne tie laikai, kai be pinigų ką nors padarysi. O mokslas laukia“, - teigė jis.
 
Ne paslaptis – protestas paveiks ir studentų kasdienybę. Ypač tai aktualu būsimiems medikams, greta akademinių veiklų atliekantiems praktikas ligoninėse. „Tai viso universiteto akcija, tad medicinos studentai informuoti, kad paskaitos ir pratybos šiomis dienomis nevyks. Rezidentai yra ir studentai, ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Jie nedalyvaus paskaitose ir kituose universiteto užsiėmimuose, tačiau dirbs ligoninėse, su kuriomis turi sutartis“, - aiškino dekanas.
Galbūt vienu universitetu ši istorija neapsiribos? A.Utkus pripažino kitų aukštųjų mokyklų nuotaikų nežinantis, tačiau planavo susitikti su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovais. Be kovos nusileisti valdžiai akademikai neketina – tylėjo ir taip per ilgai.
 
Profesinė sąjunga atsiribojo
Nebeaišku, kieno interesus atstovauja VU profesinė sąjunga. Šios pirmininkė Jelena Tamulienė į vykstantį šurmulį žvelgia gana pasyviai. Ji akcentavo, kad kol kas – tai tik protesto akcija, streiko gal ir nebus. Nuo universiteto vadovybės veiksmų pašnekovė tikino atsiribojusi ir nieko per daug nežinanti: „į klausimus turėtų atsakyti organizatoriai“.
 
Beje, nors universitetas su rektoriumi prof. Artūru Žukausku priešakyje piktinasi, kad  Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) pasirašė susitarimą už VU akių, J.Tamulienė tikino, kad vilniečiams derybose atstovavo ji pati. „Dalyvavau derybose dėl kolektyvinės sutarties ir dėl jos atnaujinimo  kaip VU profesinės sąjungos pirmininkė. Tačiau nei anksčiau, nei šiais metais, kai buvo dedami paskutiniai taškai derybose, VU profesinė sąjunga nedalyvavo. Tenka pripažinti, kad narių skaičiumi esame ženkliai mažesni nei LAMPSS, nesame šakos profesinė sąjunga, tad į mūsų profesinės sąjungos siūlymus, kaip ir kitų profesinių sąjungų, pasirašiusių sutartį, patarimus LAMPSS neatsižvelgė“, – pripažino J.Tamulienė.
 
Pasidomėjus, kokią ateitį prognozuoja, ji kalbėjo optimistiškai. „Šviesią, nepaisant laukiančio  sunkus ir atkaklaus darbo įgyvendinant suderėtos Kolektyvinės sutarties nuostatas. Tai ir darbo užmokesčio kėlimas, Švietimo šakos visų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimas, socialinių garantijų didinimas ir panašiai bei naujos kolektyvinės sutarties rengimas“, - teigė VU profsąjungos pirmininkė.
 
Švietimo komitetas nepalaiko

„Švietimo, mokslo komitetas yra mūsų pusėje“ - sakė A.Žukauskas. Deja, jam teks nusivilti. Anot Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko, „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos, universiteto protestas ne vietoje ir ne laiku. Be to, neteisėtas. „Kalbame apie judėjimą, kuris yra juridiškai neįforminta organizacija. Kaip Pilypai iš kanapių išdygsta, nedalyvavę jokiose derybose, kai visus etapus praėjusios teisėtos organizacijos su Vyriausybe pasirašė susitarimą“, - sako politikas.
 
E.Jovaiša piktinosi, esą VU nekreipė dėmesio į studentų poreikius – ką jie veiks per dvi protesto dienas: „Rektorius sau ramiai išleidžia apmokamų atostogų. Pažiūrėkite iš mokslo kokybės taško, ką sakys tėvai?“ Tiesa, jaunimas dėstytojų pusėje. Vilniaus universiteto studentų atstovybė (VU SA) priėmė protestą palaikančią rezoliuciją, savo paskyroje dalinasi su protestais susijusia informacija. „Apklausoje studentai pasisakė, kad neprieštarautų, jog protestų metu būtų sutrikdyta įprastinė studijų proceso eiga, protesto laikotarpiui ją pakeičiant alternatyvia veikla. Vyks atviros paskaitos ir dalis studentų planuoja ten dalyvauti“, – teigė VU SA atstovė spaudai Kamilė Gineikaitė.
 
Atlyginimų klausimą E.Jovaiša nurašo universitetų autonomijai. Politiko teigimu, universitetai yra viešosios įstaigos ir atlyginimus nusistatyti turi patys. Pasidomėjus, iš kokių lėšų, pašnekovas pareiškė, kad pinigų viskam turėjo užtekti. „Per pastaruosius metus atlyginimai kilo keturiasdešimt procentų. Tačiau VU iš Lietuvos aukštųjų mokyklų pagal atlyginimo vidurkį yra šeštoje vietoje. Kodėl pralenkė Vilniaus Gedimino technikos universitetėtas? LSMU, ką?“ – ironizavo seimūnas, pridūręs, kad visą nepasitenkinimą mokslininkai turėtų adresuoti ne valdantiesiems, o... universiteto vadovams. Beje, E. Jovaišos tikinimu, kitos aukštosios mokyklos protestuojančių vilniečių nepalaiko.

 

Interviu
Apie Vilniaus universiteto protestą kalbamės su VU mokslo darbuotoja, Lietuvos mokslo tarybos nare, biochemike, dr. Urte Neniškyte:

- Protestai tęsiasi. Kaip vertinate universiteto poziciją?
- Mokslininkams įstaigos streikas yra didesnė bausmė nei parama. Labiausiai nuskriausti liekame mes, nes mūsų gyvūnai nenustoja gyventi, mūsų eksperimentai irgi negali nutrūkti. Ir pagrindinis klausimas – ką mums daryti. Šimtu procentų palaikome vykstantį streiką, čia nėra jokių diskusijų. Reikėtų net ilgesnio. Tačiau gyvybės mokslininkams pilna koja streikuoti dvi dienas yra neįmanoma. Viena vertus, tikrai norime palaikyti. Iš savo pusės sakau – jokių paskaitų nedėstysiu ir ko galiu nedaryti, streiko dienomis nedarysiu. Kita vertus, jei yra suplanuoti darbai, kenčia doktorantai ir tyrėjai. Dėl dviejų dienų streiko tektų išmesti eksperimentus, kurie kartais trunka ir kelis mėnesius. Mokslo vardan tenka veikti prieš savo etinius ir vertybinius nusistatymus.
 
- Susitarimai dėl algų Vyriausybėje universiteto bendruomenės neįtikina. Kiek uždirba VU mokslininkas?
- Šiemet pirmieji metai, kai pradėjau dėstyti. Mano atlyginimas už darbą su studentais valandai yra trisdešimt trys eurai prieš mokesčius. Į tą laiką neįeina pasiruošimas paskaitoms, atsiskaitymų užduočių sudarymas, egzaminų taisymas. Tai gali trukti ir dvigubai ilgiau nei viena paskaita. Dabar, kai žada, kad nuo kito rugsėjo dešimčia procentų padidins, gausiu maždaug trisdešimt šešis eurus. Paklauskime, kas Vilniuje iš profesionalų dirbs už tokį atlyginimą. Juk tu ateini pas studentus pasiruošęs, turi ne nuskaityti, o papasakoti. Ir daryti tai atsakingai, nes dėstome aukščiausiu lygiu kaip bet kur kitur pasaulyje. Taip artėjame prie minimalaus atlyginimo. Taigi, pagrindines pajamas gaunu dirbdama tarptautiniuose projektuose.
 
- Koks atlyginimas tenkintų akademikus, kad jaustųsi įvertinti? 
- Orumas toks dalykas, jis ateina iš vidaus. Manęs toks atlyginimas neverčia jaustis neoriai, tačiau verčia svarstyti, ar tikrai noriu tai daryti. Jei šnekame, kad norime geriausių žmonių, turime pasiruošti už tai mokėti. Atlyginimas turi būti ne mažesnis, nei reikalaujama. Pavyzdžiui, docento lygio atlyginimas turėtų siekti du vidutinius atlyginimai. Turime suprasti, apie kokios kvalifikacijos žmones čia šnekame – jie mokėsi mažiausiai dešimt metų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Demencija sergantys žmonės tapo aktoriais

    Organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ aktoriai sukūrė varjetė spektaklį „Saliono kabaretas“, ku...
    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Ne­ap­si­ken­tė li­gų: te­ko bėg­ti į Is­pa­ni­ją

    Va­sa­ra vai­kams – sma­giau­sias šėl­smo me­tas. Ta­čiau sep­ty­ne­rių J...

    Budinti vaistinė


    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

    razinka


    Sveika šeima


    Implantams – reikalavimai, tamponams – jokių?

    Naujas tyrimas atskleidė, kad tamponuose yra toksiškų metalų, įskaitant šviną ir chromą, tad milijonai moterų galimai patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Lietuvos akušeriai ginekologai teigia nusivylę tiek gamintojais, tiek šalies institucijų darbu: „Įvairiausiems dantų implantams taikomi tam tikri re...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris