- Ko­dėl pas­ku­ti­niu me­tu gir­di­me tiek in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mą ko­rup­ci­ją svei­ka­tos ap­sau­gos sek­to­riu­je?

- In­for­ma­ci­ja apie pas­ku­ti­nius iki­teis­mi­nius ty­ri­mus vie­šą­ją erd­vę pa­sie­kė pa­na­šiu me­tu, ta­čiau jie ne­su­si­ję. Tie­siog, taip su­si­klos­tė ap­lin­ky­bės. Ar kas nors at­si­ti­ko? Sa­ky­čiau, kad at­si­tin­ka nuo­lat. Ko­rup­ci­jos po­žiū­riu, svei­ka­tos ap­sau­gos sri­tis – vie­na ri­zi­kin­giau­sių ir dėl to nuo­lat su­lau­kia dė­me­sio. Per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus vien STT pra­dė­ti ar­ba at­lie­ka­mi aš­tuo­nias­de­šimt du su svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ti­mi su­si­ję iki­teis­mi­niai ty­ri­mai. Tai tik­rai reikš­min­ga da­lis.

- Ar ko­rup­ci­ja yra sis­te­mi­nė svei­ka­tos ap­sau­gos sek­to­riaus pro­ble­ma?

- Taip. Sek­to­riui bū­din­ga smul­kio­sios ko­rup­ci­jos pro­ble­ma: gau­da­mi svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas gy­ven­to­jai la­biau nei ki­to­se sri­ty­se su­si­du­ria su ky­ši­nin­ka­vi­mu. „Smul­ki­ą­ja“ ji va­di­na­ma san­ty­ki­nai – pa­gal vi­du­ti­nį ša­lies pra­gy­ve­ni­mo ly­gį ten „vaikš­tan­čios“ su­mos ne to­kios ir smul­kios.  
O sis­te­mi­nė ko­rup­ci­ja su­si­ju­si su įta­ko­mis, įsi­gy­jant vais­tus ar ki­tas me­di­ci­nos prie­mo­nes, pri­imant far­ma­ci­jos sek­to­riui reikš­min­gus spren­di­mus. Tuo­met ga­li­ma įtar­ti sis­te­mi­nį po­vei­kį, ir čia jau kal­ba­ma apie mi­li­jo­ni­nes su­mas. Svei­ka­tos sek­to­riui bū­din­gas ko­rup­ci­jos mas­tas – nuo smul­kiau­sio iki stam­biau­sio.
Pra­ėju­siais me­tais ke­tu­rias­de­šimt aš­tuo­ni pro­cen­tai STT at­lik­tų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų bu­vo su­si­ję su svei­ka­tos sek­to­riu­mi. Jam ten­ka reikš­min­ga mū­sų dar­bo da­lis.

- Kal­bant apie pas­ku­ti­nius at­ve­jus, pa­vyz­džiui, ty­ri­mą dėl vie­šų­jų pir­ki­mų – ka­da vi­suo­me­nė ga­li ti­kė­tis ga­lu­ti­nių at­sa­ky­mų?

- Steng­si­mės, kad pro­ce­sai ne­truk­tų dau­gy­bę me­tų. Ta­čiau, kaip ro­do pa­tir­tis ki­to­se sis­te­mi­nės ko­rup­ci­jos by­lo­se, jie ga­li už­truk­ti ir tai pri­klau­so ne tik nuo mū­sų. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas su­da­ro tik da­lį pro­ce­so. Di­des­nę jo da­lį ne­re­tai už­ima teis­mi­nis nag­ri­nė­ji­mas – tuo­met pro­ce­sas jau ne mū­sų ran­ko­se. At­sa­ky­mai ga­li pa­aiš­kė­ti ne taip grei­tai, kaip no­rė­tų­si, bet da­ro­me, ką ga­li­me, kad vis­kas truk­tų kuo grei­čiau.
Ži­no­ma, si­tu­a­ci­ja ne­ly­gi si­tu­a­ci­jai. Rei­kė­tų siek­ti, kad to­kia iki­teis­mi­nio ty­ri­mo truk­mė (ke­le­tas me­tų ir dau­giau – red. past.) ne­bū­tų nor­ma. De­ja, šian­dien tai ga­na įpras­tas, bet ne­svei­kin­ti­nas reiš­ki­nys, kai bau­džia­ma­sis pro­ce­sas su­dė­tin­go­se by­lo­se už­trun­ka tiek lai­ko.

- At­li­ku­si an­ti­ko­rup­ci­nį ver­ti­ni­mą, sau­sį STT kon­sta­ta­vo, kad vak­ci­na­vi­mas nuo COVID-19 yra ne­pa­kan­ka­mai kon­tro­liuo­ja­mas. Ką apie tai ga­li­ma pa­sa­ky­ti šian­dien? 

- An­ti­ko­rup­ci­nį ver­ti­ni­mą dėl skie­pi­ji­mo tvar­kos at­li­ko­me pra­si­dė­jus vak­ci­na­ci­jai ir ki­lus klau­si­mams dėl pro­ce­so skaid­ru­mo. Vė­liau mū­sų ana­li­ti­kai dir­bo su ma­si­niais pa­skie­py­tų as­me­nų duo­me­ni­mis. Taip bu­vo nu­sta­ty­ti ir vie­šo­jo­je erd­vė­je pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis nu­skam­bė­ję at­ve­jai, kuo­met ir vi­suo­me­nei ži­no­mų as­me­nų, me­di­kų gi­mi­nai­čiai bu­vo pa­skie­py­ti ga­li­mai ne­si­lai­kant pri­ori­te­to tvar­kos. Tai nė­ra ma­si­nis reiš­ki­nys, ta­čiau at­ski­ri at­ve­jai lei­do įtar­ti, kad pro­ce­sas vyks­ta ne­pa­kan­ka­mai skaid­riai. Į mū­sų pa­sta­bas šian­dien iš da­lies at­si­žvelg­ta, reg­la­men­ta­vi­mas pa­to­bu­lin­tas.

- Ko­kias di­džiau­sias ko­rup­ci­jai ke­lius at­ve­rian­čias spra­gas ma­to­te svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je? Ko­kių veiks­mų tu­rė­tų im­tis val­džios ins­ti­tu­ci­jos?

- Smul­kio­sios ko­rup­ci­jos klau­si­mas tu­rė­tų lik­ti tarp po­li­ti­nės dar­bo­tvarkės pri­ori­te­tų. Nors ky­šio da­vi­mo ir rei­ka­la­vi­mo ri­zi­ka gy­dy­mo įstai­go­se kas­met ma­žė­ja, pa­dė­tis iš­lie­ka rim­ta. Apie sep­ty­nias­de­šimt pro­cen­tų ky­šių gy­ven­to­jai da­vė bū­tent svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se. Šio klau­si­mo ne­ga­li­ma pa­lik­ti be dė­me­sio. Jei žmo­gus aiš­kiai su­voks, ko­kios pa­slau­gos jam pri­klau­so, kaip, kur ir ka­da jas ga­li­ma gau­ti, ri­zi­ka, kad as­muo jaus prie­vo­lę pa­pil­do­mai su­si­mo­kė­ti, bus daug ma­žes­nė.  
Vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų tu­rė­tų bū­ti pa­cien­tų švie­ti­mas. Rei­kia pri­min­ti, kad pa­cien­tai vi­są gy­ve­ni­mą mo­ka pri­va­lo­mo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do įmo­kas, iš ku­rių už juos ir su­mo­ka­ma. Jei­gu pa­cien­tas ži­no­tų su­mą, ku­rią gy­dy­mo įstai­ga gau­na už jam su­teik­tas pa­slau­gas, jis ne­be­si­jaus­tų gy­dy­to­jui sko­lin­gas.
Svar­bus ir dar­bas su gy­dy­mo įstai­gų per­so­na­lu, ki­to­kios dar­bo kul­tū­ros for­ma­vi­mas – kad pa­pil­do­mo at­ly­gi­ni­mo iš pa­cien­to pri­ėmi­mas ne­pri­im­ti­nas ne tik bau­džia­mo­sios tei­sės po­žiū­riu, bet ir dėl pro­fe­si­nės eti­kos. Žmo­nės tu­rė­tų bū­ti ug­do­mi ir ska­ti­na­mi ne­to­le­ruo­ti ky­ši­nin­ka­vi­mo bei apie jį pra­neš­ti .
Kal­bant apie sis­te­mi­nę ar­ba stam­bi­ą­ją ko­rup­ci­ją, vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų – vie­šų­jų pir­ki­mų cen­tra­li­za­vi­mas ir pro­fe­sio­na­lu­mo di­di­ni­mas. Daž­nai abe­jo­nių ky­la dar po­rei­kių for­ma­vi­mo me­tu – ar jie nu­ro­do­mi skaid­riai, ar są­ly­gos nė­ra pri­tai­ko­mos vie­nam tie­kė­jui, ar įsi­gi­ji­mai yra bū­ti­ni.
Di­de­lė ri­zi­ka iš­lie­ka, kal­bant apie gy­dy­mo įstai­goms tei­kia­mą pa­ra­mą. Pa­ra­ma ar lab­da­ra svei­ka­tos ap­sau­gai sa­vai­me yra svei­kin­ti­nas da­ly­kas. Ta­čiau kai spren­di­mų pri­ėmė­jai tam­pa re­mia­mi (ne­bū­ti­nai tie­sio­giai) pa­vyz­džiui, far­ma­ci­jos įmo­nių, o kar­tu jie tu­ri pri­im­ti spren­di­mus dėl vie­šų­jų pir­ki­mų, vais­tų kom­pen­sa­vi­mo ar tu­rin­čius ki­to­kią įta­ką pa­ra­mos tei­kė­jo fi­nan­si­niams re­zul­ta­tams, at­si­ran­da in­te­re­sų kon­flik­to re­gi­my­bė. 
Po­li­ti­nė val­džia tu­rė­tų ra­cio­na­liau pri­im­ti ir įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus, ku­rie vi­sų tri­jų lyg­me­nų svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų veik­lo­je įneš­tų dau­giau ko­or­di­na­vi­mo.

- STT su­lai­ko gy­dy­to­jus, val­di­nin­kus, po­li­ti­kus – žmo­nes, vi­suo­me­nė­je tu­rin­čius tam tik­rą so­cia­li­nį sta­tu­są. Kaip aki­sta­to­je su pa­rei­gū­nais el­gia­si su­im­tie­ji?

- As­me­nų el­ge­sys įvai­rus. Da­lis pri­pa­žįs­ta kal­tę ir ben­dra­dar­biau­ja, da­lis kal­tę nei­gia ar at­si­sa­ko ben­dra­dar­biau­ti. Dar ki­ti tai­ko ak­ty­vias gy­ny­bos prie­mo­nes, kar­tais pa­si­telk­da­mi vie­šą­ją erd­vę. Su­lai­ky­mų me­tu as­me­nys re­a­guo­ja įvai­riai. Nie­kam nė­ra leng­va su­lauk­ti to­kios „staig­me­nos“, kaip jo at­žvil­giu re­a­li­zuo­ja­mo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo. Nu­ma­ty­da­mi, kad pa­si­reikš ag­re­si­ja ar rei­kės jė­gos pa­nau­do­ji­mo, sten­gia­mės pa­si­telk­ti ki­tas tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, ben­dra­dar­biau­ja­me su po­li­ci­ja. Bet „bal­tų­jų apy­kak­lių“ by­lo­se tai la­biau iš­im­tis nei tai­syk­lė.      

---

Dosjė:

• 2006–2008 m. AB „VST“ tei­si­nin­kė.
• 2008 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­te įgi­jo tei­sės ma­gist­ro laips­nį.
• 2008–2009 m. VšĮ Cen­tri­nės pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ros pro­jek­tų va­do­vė.
• 2009–2013 m. dir­bo Pre­zi­den­tū­ros Tei­sės gru­pė­je (pa­ta­rė­jo pa­va­duo­to­ja, pa­ta­rė­ja).
• 2013–2020 m. ėjo įvai­rias pa­rei­gas STT.
• Nuo 2016 m. Eu­ro­pos part­ne­rių prieš ko­rup­ci­ją tin­klo / Eu­ro­pos kon­tak­ti­nio tin­klo prieš ko­rup­ci­ją vi­ce­pre­zi­den­to pa­va­duo­to­ja.
• Nuo 2020 m. STT di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!