Kur panaudos, neatsakė
Vadinamuosius antivakserius STI socialinių tinklų paskyroje paprotinti bandė duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, aiškindamas, kad viešai skelbiami duomenys niekada nesutaps su gandais, kurie sklinda jų forumuose. Tačiau šie netruko atsikirsti: „Be abejonės, oficialūs duomenys niekada neatitiks realybės, išskyrus nebent tą atvejį, jei valdžiai ta realybė būtų paranki.“
 
Panašu, kad tiltai iš vienos pasaulėžiūros į kitą visiškai sugriuvę, o STI nusprendė statyti ir barikadas. Jie bando aiškintis sunkias reakcijas į vakcinas. Tiesa, ką galiausiai su šia informacija darys oficialiai nepripažintas STI, kyla nemažai klausimų. Juolab kad skelbia šią informaciją renkantis analitiniais tikslais ir užtikrina, kad suteiktų duomenų niekam neperduos ar neatskleis. Deja, atsakyti į šį bei kitus L.S. užduotus klausimus STI direktorius farmakologas Rimas Jankūnas nepanoro.
 
Įspėjo gyventojus
Kaip žinia, R.Jankūnas kadaise užėmė aukštas pareigas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT), buvo ilgametis Lietuvos atstovas Europos vaistų agentūroje. Tačiau akivaizdu, kad buvusios R.Jankūno darbovietės – VVKT – panašios iniciatyvos rinkti duomenis apie nepageidaujamą vakcinų poveikį, iš kur jos besklistų, nežavi.
 
Tarnyba išplatino pranešimą įspėdama, kad įtariamas nepageidaujamas reakcijas žmonės teiktų tik VVKT ir įgaliotiems asmenims – vaistinių preparatų registruotojams bei ragino neatskleisti jautrių asmens duomenų. „Būkite budrūs, kai tam neįgalioti asmenys siekia rinkti jūsų asmens duomenis apie sveikatos būklę. Saugokite šią informaciją ir neatskleiskite jos bet kam“, – kreipėsi į gyventojus VVKT ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje duomenis apie sunkias ir nesunkias įtariamas nepageidautinas reakcijas į vaistus, įskaitant vakcinas, rinkti įgaliota tik VVKT bei vaistinių preparatų registruotojai. 
 
STI advokatas Justas Sakavičius sutinka, kad VVKT yra vienintelė oficiali institucija. „Tačiau tai nereiškia, kad tik jie vieni gali aiškintis apie šalutinius vakcinų poveikius. Tai galime daryti ir mes, ir kiti subjektai, juk visi esame suinteresuoti dėl bendro tikslo. Manau, kad bandymai aiškinti, jog mes klaidiname žmonės yra susiję su bandymais diskredituoti mūsų organizaciją“, – daro išvadą advokatas.
 
Prašo ir gydytojų duomenų
Nepaisant VVKT pranešimo, STI tinklalapyje žmonės ir toliau kviečiami užpildyti specialią formą, pranešant apie įtariamą sunkų šalutinį vakcinų poveikį. STI domina tokie atvejai kaip mirtis, pavojus gyvybei, hospitalizacija, ilgesnė hospitalizacijos trukmė, apsigimimas, ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
 
STI iš žmonių prašo vardo, pavardės (arba inicialų), telefono, el. pašto, gydytojo vardo pavardės (arba inicialų), tačiau žada konfidencialumą. Apie įtariamas nepageidautinas sunkias reakcijas jie siūlo gyventojus informuoti ir VVKT.
Nepaisant to, tarnyba nepastebi pastaruoju metu padidėjusio pranešimų srauto: „Pranešimų  srautas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas keletą mėnesių yra pastovus ir sudaro apie 0,17 proc. nuo bendro vakcinacijų skaičiaus.“ Iš paties STI ji iki šiol nėra gavusi pranešimų ar duomenų.
 
Beje, toje pačioje STI svetainėje yra ir dar viena žmonėms pildyti skirta forma, kurioje pabrėžiamas informacijos apie sveikatos būklę slaptumas. Tiesa, tikslas kitas – ši forma skirta darbdaviui, reikalaujančiam duomenų apie vakcinaciją. Joje STI specialistai įspėja, kad įstatymiškai visa informacija, susijusi su paciento sveikata, laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties.
 
Turės reikalų su inspekcija
Ar teisėtai sveikatos duomenis renka STI? Instituto advokato J.Sakavičiaus teigimu, nereikia net teisininko, kad atsakytum į klausimą, ar žmogus gali savanoriškai atskleisti savo duomenis. „Kiekvienas sąmoningas žmogus gali pats nuspręsti, ar sutinka su institutu pasidalinti savo duomenimis. Mes įsipareigojame šių duomenų niekam neviešinti“, – tikina J.Sakavičius.
 
Tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tvirtina, kad asmens duomenų tvarkymo teisėtumui nepakanka turėti žmogaus sutikimo. „Vieni iš asmens duomenų tvarkymo principų - teisėtumas ir sąžiningumas. Vadinasi, duomenų valdytojas, šiuo atveju Sveikatos teisės institutas, tvarkydamas asmens duomenis turi siekti teisėtų tikslų. Sąžiningumo principas reikalauja, kad duomenų valdytojas asmens duomenis tvarkytų sąžiningai, aiškiai įvardintų asmens duomenų tvarkymo tikslus, atsižvelgtų į visuomenėje vykstančių įvykių kontekstą, kurie gali daryti įtaką teisingam duomenų subjektų suvokimui apie tokį asmens duomenų tvarkymą“, - aiškino inspekcija.
 
Ji atkreipia dėmesį, kad siekdama išsiaiškinti šios situacijos aplinkybes, savo iniciatyva kreipsis į STI, kad jis atsakytų į klausimus dėl atliekamo asmens duomenų tvarkymo ir įrodytų, kad laikosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. „Duomenų valdytojas turi laikytis ir kitų pareigų, pvz., atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kai siekiama tvarkyti specialių kategorijų duomenis, dideliu mastu“,- prievoles minėjo Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija.
 
Pasisakymai nebūtinai objektyvūs
VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė teigia, kad feisbuke dažnai tenka matyti žmones, kurie įtaria, kad skiepai lėmė vienokius ar kitokius sveikatos sutrikimus. „Tai pasisakymai, bet ne objektyvi informacija. Mes renkame oficialius duomenis, kai žmogus pats kreipiasi užpildydamas specialią VKKT formą, kurią analizuoja įstaigos specialistai“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad dabartiniais duomenimis absoliuti dauguma nepageidaujamų reakcijų į vakcinas yra lengvos, o sunkių nepageidaujamų reakcijų nedaug.
 
Informacija apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas registruojama specialiai tam sukurtose duomenų bazėse. „Ją analizuoja ir vertina kompetentingi VVKT ir Europos vaistų agentūros ekspertai“, – pranešė A.Tautvydienė. 
 
Kaip žinoti, ar tikrai sąnarių skausmai suintensyvėjo dėl vakcinų poveikio? Ar įmanoma tai patikrinti? A.Tautvydienė paaiškino, kad tai išsiaiškinti padeda specialūs klausimai, kuriuos pacientams užduoda VVKT. „Kiekvieną pranešimą vertiname individualiai. Svarbu žinoti asmens amžių, lytį, svorį – tai leidžia tinkamai įvertinti veiksnius, dėl kurių atsiranda įtariamų nepageidautinų reakcijų rizika. Trūkstant duomenų arba kilus abejonėms dėl sveikatos būklės ir vakcinos ryšio, su pacientu susisiekia VVKT specialistai“, – pasakojo apie vakcinų poveikio vertinimą A.Tautvydienė ir užtikrino, kad visi tarnybai pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs.

---

 
Svarbu
Trys būdai informuoti
Įtariant nepageidaujamą vakcinų poveikį galima pranešti trimis būdais:
užpildant VVKT internetinę formą, kuri yra Tarnybos interneto svetainėje, paspaudus aktyvią skiltį „Praneškite apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą“;
užpildant pranešimo formą, skirtą pacientams (ją galima rasti taip pat Tarnybos svetainėje) ir atsiunčiant elektroniniu paštu  NepageidaujamaR@vvkt.lt
nemokamu telefonu 8 800  73 568
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!